aA
Jeigu nesate vyresni nei 35-erių ir niekada neturėjote nuosavo būsto, tai netrukus jam įsigyti galėsite gauti iki 13–17 tūkst. Eur paskatą iš valstybės. Tai numatoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registruotame įstatymo projekte. Tiesa, jame esama ir tam tikrų „žvaigždučių“.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projekte numatyta, kad finansinė paskata būtų teikiama jaunoms šeimoms, imančioms būsto kreditą pirmajam būstui pirkti ar (ir) statyti, suteikiant subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba pradiniam įnašui padengti.

Jauna šeima laikoma ta, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 m., taip pat šeima, kurioje minėto amžiaus nepasiekusi motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų.

Visoms tokioms jaunoms šeimoms suteikiama subsidija, kurios dydis – 15 proc., o auginančioms 3 ar daugiau vaikų – 20 proc. būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos.

Kredito pirmajam būstui įsigyti suma, nuo kurios bus suteikiama subsidija, negalės būti didesnė kaip 87 tūkst. Eur. Taigi, maksimali paramos suma bus 12 450 arba 16 600 Eur.

Ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos galės būti panaudota žemės sklypui įsigyti.

Finansinė paskata jaunoms šeimoms bus teikiama tik tuo atveju, jeigu nė vienas šeimos narys anksčiau nebus turėjęs (nuosavybės teise) savo būsto. Be to, subsidija bus teikiama tik perkant nekilnojamąjį turtą, kuris yra regionuose. Tiksliau, tose teritorijose, kur NT vertė yra bent 60 proc. mažesnė nei didžiausia būsto daugiabučiuose pastatuose 1 kv. m normatyvinė vertė.

Kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, būsto įsigijimas nebūtų subsidijuojamas šiose vietose: Druskininkuose, Kaune, Klaipėdoje, Neringoje, Šiauliuose, Trakuose, Vilniuje ir Grigiškėse.

Jei pirmojo būsto kreditas būtų suteikiamas jam statyti, subsidija bus išmokama tik užbaigus jo statybas. Jeigu valstybės paramą gavusi šeima per 5 metus perleis būstą kito asmens nuosavybėn, tai gautą subsidiją turės grąžinti.

Projekte numatyta įstatymo įsigaliojimo data – šių metų liepos 1 d. Tiesa, jis įsigalios tik tuo atveju, jeigu Seimas jį priims ir jeigu priimtą įstatymą pasirašys prezidentė.

Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo nuostatoms įgyvendinti 2018 m. iš valstybės biudžeto planuojama skirti 2 mln. Eur, iš kurių 1,996 mln. Eur bus panaudota 135 šeimų subsidijoms mokėti. 2019 m. planuojama skirti 8,76 mln. Eur ir paremti 590 jaunų šeimų, o 2020 m. – 8,15 mln. Eur ir paremti 548 jaunas šeimas.

„Įstatymo projekto tikslinė asmenų grupė – jaunos šeimos – pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje gyvena apie 100,6 tūkst. jaunų šeimų, tačiau dėl didelių emigracijos srautų šalyje, ypač regionuose, matomas visuomenės senėjimas: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. asmenų, didžioji jų dalis – 20–34 m. amžiaus asmenys <...>.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad svarbi jaunų šeimų emigracijos priežastis yra šeimyninės priežastys, dėl kurių išvyksta 16 proc. jaunų šeimų, o iš jų 9 proc. išvyksta užsidirbti nuosavam būstui įsigyti“, – apie projekto rengimo priežastis rašoma jo aiškinamajame rašte.

Siūlo pergalvoti kai kurias nuostatas

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius teigiamai vertino registruotą projektą, tačiau dėl kai kurių jo nuostatų turėjo pastabų.

„Pirma, šita parama yra nukreipta į regionus. Valstybiniu ir konkurenciniu požiūriu tai nėra visiškai sąžininga. Matome, kad dabar dauguma jaunų žmonių nori keltis į tas vietas, kuriose yra stipresnė ekonomika, kur kuriasi paslaugų centrai ir gamyba, kur daugiau gerų darbo vietų. Šiuo įstatymo projektu siekiama nukreipti srautą priešinga kryptimi.

Aišku, regioninės politikos atžvilgiu, matyt, tai yra gerai, tačiau tvaru? Čia kaip su ta pačia daugiabučių renovacija. Renovuojame regionus, bet ar bus kam juose gyventi? Dabar žmonėms padėsime įsigyti būstus, bet ar ten jie turės darbo? Šis esminis klausimas neatsakytas“, – komentavo asociacijos vadovas.

Mindaugas Statulevičius
Mindaugas Statulevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Jis pripažino, kad pastaruoju metu kai kurie regionai, pvz., Tauragė, Alytus, Utena, atsigauna, pramonės parkuose čia kuriasi įmonės, pritraukiama naujų užsienio investicijų. Tačiau kiti regionai esą nėra tokie perspektyvūs:

„Jeigu žmonės bus suvilioti ten judėti, imti paskolą, jie tikėsis ir kito valstybės žingsnio – galbūt naujų darbo vietų kūrimo, laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų, paramos smulkiajam verslui. Tačiau ten nėra vartotojų ir verslas labai skeptiškai žiūri į plėtrą tokiose vietose.“

M. Statulevičiaus teigimu, kasmet atliekamos NT vystytojų apklausos ir jų lūkesčių indeksas rodo, kad perspektyviausi išlieka trys didieji Lietuvos miestai ir juos supantys regionai. Regionų stambėjimas ir stiprėjimas yra pasaulinė tendencija, pastebima ir didžiosiose ES valstybėse.

„Šiuo projektu tarsi skatiname bėgti ieškoti užuovėjos mažesnėse teritorijose, mažiau potencialo turinčiose vietovėse ir pamirštame miestus. Taigi, galbūt bent dalį tos paramos, kuri numatyta skirti žmonėms apgyvendinti regionuose, būtų galima koncentruoti ir į didesnius miestus, kur jaunimas ir taip natūraliai atvažiuoja. Net ir grįžtantys emigrantai dažniausia traukia į didesnius miestus, o ne į kaimus ir rajonus, iš kurių kadaise išvyko“, – kalbėjo pašnekovas.

Jo nuomone, reikėtų keisti ir nuostatą, kas laikoma jauna šeima. Esą visame pasaulyje pastebima, kad šeimas sudaro ir vaikų sulaukia vis vyresni, brandesni žmonės ir jaunais laikomi nesulaukę 40 m. Šiuo įstatymu tokie žmonės liktų nuošalyje.

M. Statulevičius stebėjosi ir tuo, kaip pasirinkta turto vertė, kurią viršijus parama būstui įsigyti nebūtų teikiama: kodėl pasirinkta 60 proc. vertės riba, kodėl skaičiuojama tik butų vertė? Tokios nuostatos esą per daug susiaurina paramos gavėjų skaičių.

Jo pastebėjimu, šis įstatymo projektas, apie kurį premjeras yra kalbėjęs ir iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ konferencijoje, yra stumiamas be platesnių diskusijų. Būtų geriau, jeigu dėl jo pasisakytų daugiau visuomenės grupių – ne tik politikai, bet ir jaunimo studentų, jaunų šeimų, savivaldos organizacijos.

„Gal geriau jas išklausykime ir padarykime ne tokį techninį dalyką, kuris veikiausiai neveiks, bet geriau užtrukime ilgiau ir rudenį pateikime puikiai veikiantį instrumentą, kuriuo būtų galima skatinti gyvenančiuosius tiek regionuose, tiek miestuose.

Nieko gero, kai pabarstome visiems po nedaug, gal geriau ir tikslingiau būtų skirti daugiau paramos, kad žmones sulaikytume, gerąja prasme pririštume prie Lietuvos, kad jie kurtų ir savo potencialą realizuotų čia“, – reziumavo pašnekovas.

Kas svarbiau – jaunimas ar regionai?

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis abejojo, ar priėmus Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą iš esmės kas nors pasikeis.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Ne kartą kalbėta, kad vis dėlto ne būsto prieinamumas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis gyventojų migraciją iš mažesnių miestelių į Lietuvos didmiesčius ar į kitų Europos valstybių didmiesčius. Tai yra galimybės gauti gerai mokamą darbą, realizuoti save, geras išsilavinimas vaikams, vaikų darželiai, sporto infrastruktūra, kultūros galimybės ir visa kita, kas žmonėms yra svarbu.

Natūralu, kad mažesniuose miesteliuose šios galimybės labai ribotos. Visame pasaulyje matoma natūrali urbanizacijos tendencija ir gyventojų judėjimas į didmiesčius, kur yra didžiausios galimybės“, – svarstė ekonomistas.

Jis pripažino, kad tokia Vyriausybės siūloma priemonė kai kurioms šeimoms gali šiek tiek padėti.

„Tačiau nereikėtų tikėtis, kad tai bus kokia nors sėkmės istorija ar minėtas tendencijas pakeičianti priemonė. Manau, kad jos įtaka iš tikrųjų bus gana simbolinė. Greta reikėtų daugiau kitų priemonių, labiau susijusių su darbo vietų kūrimu“, – įsitikinęs N. Mačiulis.

Jis kiek skeptiškai vertino ir įstatymo projekte numatytą 35 m. apribojimą galimiems paramos gavėjams.

„Manau, čia atsivertų gera galimybė vilioti emigrantus, kurie galbūt jau yra sukaupę kažkiek santaupų, sukūrę šeimas ir nebūtinai yra jaunesni nei 35 m. Jiems atsiradusi galimybė įsigyti būstą su lengvata mažesniame miestelyje, galbūt ten pradėti savo verslą Lietuvai būtų naudinga. Taigi amžiaus cenzas, manyčiau, galbūt kiek ne tas.

Panašu, kad bandoma į vieną suplakti ir paramą jaunoms šeimoms, ir regioninės atskirties mažinimą. Tarsi vienu instrumentu bandoma ir įkalti vinį, ir nupjauti medį. Tai padaryti sudėtinga.

Reikėtų nuspręsti, ar prioritetas yra parama jaunai šeimai. Jei taip, tada reikėtų leisti įsigyti būstą bet kur Lietuvoje. Jeigu prioritetas yra regioninė atskirtis, kam reikalingas 35 m. amžiaus apribojimas? Skatinkime ir tuos, kurie jau turi patirties, santaupų, kad jie pradėtų naujų verslų ir judėtų į mažesnius miestelius“, – komentavo ekonomistas.

DELFI primena, kad viena iš Idėjų Lietuvai yra pagalba jaunoms šeimoms įsigyjant būstus.

3 idėjos Lietuvai
3 idėjos Lietuvai
© DELFI
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prie Estijos pakilimo prisidėjęs estas: nustokite pagaliau su mumis lygintis (233)

Svarbiausia ir pagrindinė idėja Lietuvai – pagaliau nustoti lyginti save su estais. Taip teigia...

Eksperto prognozė: kaip kriptovaliutų rinka atrodys 2019 metais (107)

Londono universiteto koledžo mokslininkas Paolo Tasca sako, kad kriptovaliutų rinka tampa vis...

Lietuviai nusiteikę skeptiškai – dalis gyventojų mano, kad ekonominė padėtis šalyje blogėjo (72)

Gyventojų nuotaikos išlieka stabilios - trečdalis mano, kad ekonominė Lietuvos ir jų šeimos...

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (593)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 kalėdines eglutes stotims papuošti (13)

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 eglutes, skirtas papuošti geležinkelio stotims.

Top naujienos

Kremliaus Trojos arklys Europoje: pavojingas susitarimas su rusais – tik pradžia (141)

Dar 2017-ųjų lapkritį Ispanija kaltino Rusiją dėl kišimosi į referendumą Katalonijoje....

Ketvertuko šeimoje po kaltinimų vyrui – skaudūs išbandymai: motina ryžosi prabilti atvirai (113)

Ašaros, pakilęs kraujo spaudimas ir dingstantis pienas – pirmojo Panevėžyje ir šešto Lietuvoje...

Carolinos Herreros patarimai vyresnio amžiaus moterims: ko niekada neturėtumėte vilkėti (8)

Niekas taip nesendina moters, kaip apsimetinėjimas, kad ji vis dar jauna, įsitikinusi Carolina...

Po triuškinančios pergalės – Jasikevičiaus juokai apie „snaiperį“ Kavaliauską (11)

„Betsafe – LKL “ čempionate Kauno „Žalgiris“ (10/1) Šiaulių „Šiaulius“ (0/11)...

Tamsiausių XX a. laikų atgarsiai grįžta: ištisa tauta sąmoningai marinama badu (61)

Pasaulį šokiravęs žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymas verčia priminti, kad Saudo Arabijos...

Vaida Skaisgirė - apie tai, ko nerodo socialiniuose tinkluose, ypatingą jų namų taisyklę ir iššūkiu tapusią sūnaus Ato savybę (1)

TV laidų kūrėja ir vedėja Vaida Skaisgirė sekantiems ją socialiniuose tinkluose atrodo lyg...

Prie Estijos pakilimo prisidėjęs estas: nustokite pagaliau su mumis lygintis (233)

Svarbiausia ir pagrindinė idėja Lietuvai – pagaliau nustoti lyginti save su estais. Taip teigia...

Tūkstančio hektarų ūkį kurti pradėjo dirbdamas pas Vokietijos ūkininkus (1)

Rokiškio rajono metų ūkio nominaciją šiemet pelnęs Dangiros ir Tomo Davainių ūkis jau...

Adomaitis po pergalės Klaipėdoje auklėtiniams linkėjo suvaldyti emocijas

Vilniaus „Ryto“ vyr. treneris Dainius Adomaitis po Klaipėdoje, stebint daugiau nei 5000...