„Visa sistema, iš tiesų, turi būti peržiūrėta sistemingai. Mokesčiai vienas su kitu yra susiję, jie koreliuoja tarpusavyje, jie veikia ir darbuotojų interesus, ir darbdavių, ir verslo“, – praėjusią savaitę tiesioginėje DELFI konferencijoje kalbėjo paskirtasis premjeras.
Jis pabrėžė, kad Lietuva nėra izoliuota, todėl turi atsižvelgti į padėtį Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, visame regione ir savo mokesčių pertvarką vykdyti atitinkamai.
„Pirma, ji tikrai neturi mažinti mūsų verslo konkurencingumo. Antra, turi tikrai sudaryti galimybes mūsų verslininkams didinti savo eksportą. Trečia, kurti gerai apmokamas darbo vietas (dėl to susisiekiama su darbuotojų interesais).
Ketvirta, kalbant apie įvairias lengvatas, jeigu šiandien pažiūrėtume, kokios yra mokestinės sąlygos įvairioms skirtingoms verslo grupėms, sektoriams, susigaudyti pakankamai sudėtinga. Kur tik yra lengvata, kažkokia išimtis – iškart atsiranda galimybės mokėti ne tiek mokesčių, kiek reikia, bet kiek nori. Dėl to norime peržiūrėti visą sistemą. Nebus revoliucijos“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Neatrodo blogiausiai
Kaip paaiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, lyginant skirtingų šalių mokesčių nuo darbo sistemas, yra vienas labai lengvai suprantamas rodiklis – darbo sąnaudų mokestinė našta.
Ji parodo, kokią darbo sąnaudų dalį sudaro su ikimokestinio darbo užmokesčio lėšomis susijęs gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir darbdavio bei darbuotojo valstybinio socialinio draudimo įmokos.
„Remiantis juo galima palyginti, kur darbo jėga apmokestinama labiau. Čia vienintelis rodiklis, kuris yra svarbus, jeigu mes manome, kad tai yra vienas iš veiksnių, kuris gali lemti Lietuvos patrauklumą užsienio investicijoms“, – DELFI sakė N. Mačiulis.
Naujausiasis, 2014 metų, Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje šis rodiklis buvo 38 proc. – 4 proc. punktais daugiau už ES vidurkį. Verta pastebėti, kad rodiklis apskaičiuojamas pagal mažiausiai uždirbančiųjų gyventojų pajamas.
Tačiau lyginant su kitų Rytų Europos šalių dydžiais, Lietuva neatrodo blogiausiai, pavyzdžiui, Vengrijoje jis siekė net 49 proc. arba beveik pusę viso atlyginimo.
Kaip gyvena kaimynai
DELFI gautame Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus analitiniame darbe, kuris parengtas pagal nacionalinių institucijų, audito bendrovių svetainių duomenis, apžvelgiami pajamų ir socialiniai mokesčiai, kuriais apmokestinamos gyventojų pajamos Estijoje, Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje.
Estija
Apžvalgoje nurodoma, kad Estijoje nuo 2015 metų gyventojų pajamos apmokestinamos taikant 20 proc. tarifą (iki tol buvo 21 proc.).
Tam tikros įstatyme nustatytos pajamos (įstatyme nustatytos tam tikros išmokos pagal papildomos pensijos draudimą ir tam tikros išmokos, mokamos kaip savanoriškos pensijos fondo vienetų turėtojui) apmokestinamos taikant 10 proc. tarifą.
Darbdaviai, vykdantys veiklą Estijoje, moka socialinį mokestį už darbuotojus, kurio tarifas – 33 proc. (20 proc. pensinio draudimo finansavimui ir 13 proc. sveikatos draudimo finansavimui).
Socialinio mokesčio tarifas bus mažinamas iki 32,5 proc. 2017 metais ir 32 proc. 2018 metais.
Grynosios individualios veiklos pajamos socialiniu mokesčiu apmokestinamos taikant 33 proc. tarifą.
Darbdaviai moka ir nedarbo draudimo įmokas. Darbdavys moka 0,8 proc. ir darbuotojas moka 1,6 proc.
Darbuotojai rezidentai gimę po 1982 metų gruodžio 31 dienos yra įpareigoti dalyvauti privalomoje kaupiamojoje pensijų sistemoje ir mokėti 2 proc. įmoką. Anksčiau gimusiems asmenims dalyvavimas kaupiamojoje sistemoje savanoriškas. Įmoką į sistemą moka ne tik darbuotojai, 4 proc. iš darbdavio mokamų 33 proc. pervedami į darbuotojo pensijos sąskaitą.
Darbuotojas 2014–2017 metais turi teisę padidinti įmoką nuo 2 proc. iki 3 proc. pateikęs prašymą iki 2013 metų rugsėjo 15 dienos. Jei darbuotojas pasirinko didinti įnašą, tai ir darbdavio įnašo dalis didinama nuo 4 proc. iki 6 proc.
Čekija
Čekijoje pajamų mokesčiu apmokestinamos priklausomų paslaugų (su darbo santykiais susijusios) ir nepriklausomų paslaugų (individualios veiklos) pajamos, kapitalo pajamos, nuomos ir kitos pajamos.
Apmokestinant su darbo santykiais susijusias pajamas pinigais ir ne pinigais, pajamų mokesčio bazė yra taip vadinamas „super priskaičiuotas“ atlyginimas, kuris apima priskaičiuotą darbo užmokestį ir darbdavio sumokėtas socialinio ir sveikatos draudimo įmokas. Jei tokios pajamos gaunamos iš užsienio šaltinių, tai į mokesčio bazę įtraukiamos socialinio ir sveikatos draudimo įmokos, apskaičiuotos pagal Čekijos teisės aktus.
Gyventojų pajamų mokesčio tarifas – 15 proc. Jei su darbo santykiais susijusios pajamos ir individualios veiklos pajamos yra didesnės kaip 106 444 CZK (apie 4 tūkst. eurų) per mėnesį, tai mokama solidarumo priemoka – 7 proc. (bendras tarifas – 22 proc.).
Socialinio draudimo įmokų tarifai: darbuotojas – 6,5 proc., darbdavys – 25 proc., gyventojas, vykdantis individualią veiklą – 29,2 proc.
Čekijoje nustatytos socialinio draudimo įmokų „lubos“ – 48 vidutiniai mėnesio atlyginimai. 2016 m. tai sudaro 1 296 288 CZK (apie 48 tūkst. eurų).
Sveikatos draudimo įmokų tarifai: darbuotojas – 4,5 proc., darbdavys – 9 proc., gyventojas, vykdantis individualią veiklą – 13,5 proc. Čekijoje buvo nustatytos sveikatos draudimo įmokų „lubos“, tačiau 2013 metais jų atsisakyta.
Latvija
Latvijoje metinių gyventojų pajamų mokesčio tarifas – 23 proc. Atlyginimo mokestis išskaičiuojamas iš mėnesio išmokų darbuotojui taikant 23 proc. tarifą. Ekonominės veiklos pajamos apmokestinamos taikant 23 proc. tarifą.
Kapitalo ar investicinės veiklos pajamų (pavyzdžiui, dividendai, palūkanos, pajamos pagal gyvybės draudimo sutartis), kurios nėra turto vertės padidėjimo pajamos, mokesčio tarifas – 10 proc. Turto vertės padidėjimo pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. tarifą.
10 proc. tarifas taikomas apmokestinant pajamas, gautas pardavus metalo laužą, taip pat perleidus nuosavybės teise priklausantį mišką (medžius) kirtimui arba ten gautus rąstus (medieną), taip pat paramos sumos, kurios pervedamos miškų tvarkymo veiklos nevykdantiems miškų savininkams tuo atveju, kai ribojama jų ekonominė veikla.
2 proc. tarifas taikomas apmokestinant išmokėtą atlyginimą, gaunamas pajamas iš nekilnojamo turto, esančio Latvijoje perleidimo, kito pagrindinio turto perleidimo, išskyrus finansinių priemonių perleidimo pajamas, jeigu tokių pajamų mokėtojas išskaičiuoja mokestį išmokėdamas pajamas.
Priklausomai nuo ekonominės veiklos, kurią mokėtojas gali vykdyti įsigijęs leidimą (licenciją), įmokos už leidimą vykdyti veiklą tarifas gali būti nuo 43 iki 100 eurų per mėnesį.
Pažymėtina, kad nuo 2015 metų sausio 1 dienos Latvijoje atsirado nauja mokėtojų rūšis – mikroįmonės. Jų darbuotojų ir savininkų pajamų mokesčio tarifas taikomas pagal Mikroįmonių mokesčio įstatymo nuostatas.
Tokių įmonių akcininkai yra darbuotojai, jos gali įgyti mikroįmonės statusą, jei metinė apyvarta ne didesnė kaip 100 tūkst. eurų, bet kuriuo metu darbuotojų skaičius ne didesnis kaip penki, atlyginimas darbuotojui ne didesnis kaip 720 eurų per mėnesį.
Pirmieji 7 tūkst. eurų apmokestinami taikant 9 proc. tarifą. Pajamos nuo 7 tūkst. iki 100 tūkst. eurų – taikant 13 proc. tarifą 2016 metais (15 proc. 2017 metais).
Nuo 2014 metų Latvijoje nustatytos nacionalinio socialinio draudimo įmokų „lubos“ – 2016 metais jos yra 48,6 tūkst. eurų.
Jei darbuotojas dirba pas ES darbdavį, tai darbdavys moka 23,59 proc., darbuotojas – 10,50 proc. Jei darbuotojas, sulaukęs pensinio amžiaus, dirba pas ES darbdavį, tai darbdavys moka 19,90 proc., darbuotojas – 8,85 proc. Jei darbuotojas užsienietis dirba pas užsienio rezidentą darbdavį, tai darbuotojas moka 31,47 proc.
Individualią veiklą vykdantis asmuo moka 30,58 proc. Individualią veiklą vykdantis asmuo, sulaukęs pensinio amžiaus, moka 28,21 proc. Įmokos apskaičiuojamos ketvirčiui.
Nuo 2016 metų sausio 1 dienos nustatytas solidarumo mokestis, kuriuo apmokestinamos pajamos didesnės už pajamas, kurioms nustatytos įmokų „lubos“ – 48,6 tūkst. eurų. Darbdavys moka 23,59 proc., darbuotojas – 10,50 proc.
Lenkija
Lenkijoje GPM apmokestinamos pajamos iš vietos ir užsienio šaltinių. Pajamų mokestis mokamas skirtingais būdais, priklausomai nuo pajamų rūšies. Skirtingoms pajamų rūšims taikomi skirtingi pajamų mokesčio tarifai.
Pajamoms, kurios apmokestinamos taikant progresinį mokestį taikomi tokie tarifai: kai pajamos iki 85 528 PLN (apie 19,3 tūkst. eurų) – taikomas 18 proc. tarifas ir mokestį mažinantis dydis – 556,02 PLN (125,69 euro), kai pajamos viršija 85 528 PLN taikomas 32 proc. tarifas.
19 proc. tarifas taikomas apmokestinant šias pajamas: dividendus, indėlių ir specialių taupomųjų sąskaitų palūkanas, bendrovių ir vyriausybės obligacijų palūkanas, turto padidėjimo pajamas ir pelną iš turto pardavimo. Taip pat esant tam tikroms sąlygoms individualią veiklą vykdantys gyventojai ir bendrijų partneriai apskaičiuodami gyventojų pajamų mokestį gali taikyti šį tarifą.
8,5 proc. tarifas taikomas apmokestinant privačios nuomos veiklos pajamas. 10 proc. tarifas taikomas apmokestinant per varžybas gautus apdovanojimus, loterijos prizus, pardavimo pelną.
Nuo 2015 metų balandžio 1 dienos darbdavys moka bendras socialinio pobūdžio įmokas nuo 19,21 proc. iki 22,41 proc. darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Šios įmokos apima ir draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Darbuotojo mokama įmoka – 13,71 proc.
Sumokėtos socialinio draudimo įmokos atskaitomos apskaičiuojant ir darbdavio, ir darbuotojo pajamų mokestį. Minėti tarifai taikomi darbo pajamoms ne didesnėms kaip 121 650 PLN (27,5 tūkst. eurų, 2016 metais). Jei pajamos didesnės, tai papildomai darbdavys moka nuo 3,22 proc. iki 6,41 proc., darbuotojas papildomai moka 2,45 proc.
Darbdavio socialinio draudimo įmoką sudaro įmokos pensiniam draudimui 16,26 proc., nelaimingų atsitikimų draudimui nuo 0,40 proc. iki 3,60 proc. (priklausomai nuo darbuotojų skaičiaus), Darbo fondui 2,45 proc., Darbuotojų garantinių išmokų fondui 0,10 proc.
Darbuotojo socialinio draudimo įmoką sudaro įmokos pensiniam draudimui 11,26 proc., ligos draudimui 2,45 proc.
Sveikatos draudimo įmokos dydis – 9 proc. Apskaičiuojant įmokos bazę, privalomai draudžiamo sveikatos draudimu gyventojo pajamos yra mažinamos gyventojo sumokėta socialinio draudimo įmoka. Savanoriško sveikatos draudimo įmoka negali būti apskaičiuojama nuo mažesnės nei praėjusio ketvirčio vidutinis veiklos sekcijos darbo užmokestis sumos.
Vengrija
Vengrijoje GPM apmokestinamos pajamos iš vietos ir užsienio šaltinių. 2016 metais tarifas yra 15 proc.
Socialinio draudimo įmoka mokama nuo darbuotojo gautų pajamų. Darbdavio įmoka 27 proc. dar darbdavys moka įmokas į mokymų fondą (1,5 proc.). Darbuotojo įmoka – 18,5 proc., kurią sudaro 10 proc. pensijos įmoka, 7 proc. sveikatos draudimo įmoka ir 1,5 proc. nedarbo draudimo įmoka.
Išlaikomi asmenys, vyresni nei 18 metų, gali gauti sveikatos draudimo paslaugas, jei moka sveikatos draudimo įmokas. Neapdraustų asmenų mėnesio įmoka 2016 metais yra 7050 HUF (22,7 euro). Nuo 2016 metų 15 proc. nepanaudotos vaikų mokesčio lengvatos gali būti mažinamos sveikatos draudimo ir pensijų įmokos. Įmokos mokamos bent nuo minimalaus nustatyto darbo užmokesčio.
Darbuotojui gali būti suteikiama viena iš išvardytų socialinio mokesčio lengvatų, tačiau naudingiausią tam tikromis aplinkybėmis parenka darbdavys. Pirma, darbo apsaugos veiksmų planas. Šis planas gali būti taikomas nuo 2013 metų sausio 1 dienos, siekiant pagerinti nekvalifikuotų darbuotojų, darbo ieškančių asmenų ir jaunimo iki 25 metų arba vyresnių kaip 55 metai darbuotojų, motinų su mažais vaikais situaciją. Įdarbindamas tokius asmenis darbdavys gali kreiptis dėl socialinio mokesčio ir mokymų fondo įmokos lengvatų. Priklausomai nuo darbuotojų grupių ir jų dalies, palyginti su visais darbuotojais, įmokos gali būti sumažinamos 50 arba 100 proc. ir taikomos pirmiems 100 tūkst. HUF (322 eurams) priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Antra, su tyrimais ir plėtra susijusi lengvata. Darbdavys gali kreiptis dėl socialinio mokesčio ir mokymų fondo įmokos lengvatų (100 proc.) pirmiems priskaičiuoto tyrėjams, turintiems ne mažesnį kaip mokslų daktaro laipsnį, darbo užmokesčio 500 tūkst. HUF (1,6 tūkst. eurų), darbuotojams doktorantams – 50 proc. pirmiems priskaičiuoto darbo užmokesčio 200 000 HUF (644 eurai).
Trečia, laisvos veiklos regionas. Darbdaviai, vykdantys veiklą laisvojoje zonoje gali kreiptis dėl socialinio mokesčio ir mokymų fondo įmokos lengvatų. Įmokos gali būti sumažinamos 50 arba 100 proc. ir taikomos pirmiems 100 tūkst. HUF priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Gyventojų atskirai apmokestinamos pajamos, įskaitant dividendus, skolinimo pajamas ir pajamas iš vertybinių popierių, turto vertės padidėjimo pajamas, gali būti ir 14 proc. sveikatos mokesčio objektas. Metinė mokėtino sveikatos mokesčio suma negali būti didesnė kaip 450 tūkst. HUF (1,4 tūkst.). Dauguma skolinimo pajamų rūšių apmokestinamos taikant 6 proc. tarifą ir nenustatant „lubų“.
Darbuotojų pajamos natūra apmokestinamos sveikatos mokesčiu taikant 14 proc. Mokestį moka darbdavys. Mokesčio bazė – suteiktos naudos vertė padauginta iš 1,19.
Turi tikti sau
N. Mačiulis sakė, kad Lietuva turi sukurti tokią sistemą, kuri būtų patraukliausia vietos gyventojams – patrauklesnė nei Jungtinės Karalystės, Airijos ar Švedijos. Ypač kalbant apie teigiamą įtaką emigracijos stabdymui. Neužtenka, kad ji būtų geresnė nei Lenkijoje ar Latvijoje.
„Manau, kad tikrai nereikėtų per daug sureikšminti kaimynių šalių. Bendra mokestinė našta yra svarbi, kai mes kalbame apie potencialų patrauklumą užsienio investuotojams. Tačiau kai kalbame apie viduriniosios klasės stiprinimą, apie emigracijos slopinimą, apie visų kitų socialinių problemų sprendimą, tai reikia žiūrėti į situaciją šalies viduje. Ta situacija, aišku, yra neadekvati. Mes galime kalbėti tik apie pajamų apmokestinimo mažinimą, o ne didinimą“, – komentavo ekonomistas.
Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas neseniai pasiūlė Lietuvoje išsikelti tikslą vidutinį darbo užmokestį „į rankas“ pakelti bent iki 1 tūkst. eurų per artimiausius ketverius metus (13 proc. metinis augimas).
Kaip paaiškino savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, to pasiekti būtų galima bendru susitarimu tarp vyriausybės ir darbdavių.
„Darbo užmokesčio kėlimas mainais į mažesnius darbo jėgos mokesčius ir palankesnes sąlygas verslui (pavyzdžiui, darbo kodekso liberalizavimas)“, – tvirtino ekonomistas.
Ž. Mauricas pripažino, kad jo planas nėra be trūkumų.
„Šios strategijos grėsmė yra tai, kad deficitas ir valstybės skola trumpuoju laikotarpiu išaugtų (tačiau ženkliai išaugtų ir vartojimas, tad dalis biudžeto praradimų būtų kompensuota didesniais vartojimo ir turto mokesčiais, be to, ženkliai sumažėtų šešėlis darbo rinkoje), tačiau pavykus sustabdyti emigraciją (ir sumažinus šešėlį t.y. sukčiavimą darbo rinkoje) būtų užtikrinta tvari šalies raida“, – teigė ekonomistas.
