Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad nuo liepos 1 dienos panaikinama galimybė su verslo liudijimu vykdyti pastatų ar statinių apdailos ir remonto, automobilių remonto, vaikų priežiūros, vandentiekio, šildymo, oro kondicionavimo bei elektros sistemų, įtaisų įrengimo bei remonto veiklas.
Taip pat, nuo liepos 1 dienos nuomojantys gyvenamosios paskirties patalpas, kiekvienam nuomojamam objektui turės įsigyti atskirą verslo liudijimą ir už jį sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį.
„Verslo liudijimus šioms veikloms bus galima įsigyti iki 2020 metų birželio 30 dienos. Po šio termino, norėdami ir toliau teikti minėtas paslaugas, gyventojai galės įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą arba rinktis kitą veiklos vykdymo formą“, – sakė VMI mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.
Kaip žinia, verslo liudijimų kainas nustato savivaldybės. Pavyzdžiui, 2020 metais norint vykdyti statybos baigimo ir apdailos darbus Vilniaus mieste, per metus tektų sumokėti 684 eurus gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Kaune – 520 eurų, Klaipėdoje – 585 eurus ir t. t.
Dirbant pagal pažymą, GPM dydis priklauso nuo apmokestinamųjų pajamų ir svyruoja tarp 5 ir 15 proc. Tiek su verslo liudijimu, tiek pagal pažymą dirbantys asmenys dar turi mokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Šiemet deklaruojant pajamas, gyventojai pirmą kartą galės susigrąžinti GPM už remonto darbus.
Forma problemos nesprendžia
Z. Sorokienė „Delfi“ sakė, kad asociacija nepritarė aptariamų veiklų išbraukimui iš verslo liudijimų sąrašo.
„Buvo galima rasti kitus sprendimus. Pavyzdžiui, sugriežtinant sąlygas, kad būtų būtina su paslaugos užsakytoju sudaryti sutartį, kurioje būtų kaina, o atsiskaitant išrašyti kvitą. Jei paslauga būtų brangi, turėtų eiti per bankus“, – sakė ji.
Pašnekovė aiškino, kad verslo organizavimo forma šešėlio grėsmės nepanaikina.
„Juk tiek verslo liudijime, tiek mažojoje bendrijoje, tiek įmonėje, tiek ir didžiajame versle būna pažeidimų. Jei verslininkas nusiteikęs veiklą vykdyti nesąžiningai, tai jis gali ir pagal pažymą nefiksuoti pajamų. Žmogus gali parašyti „iš lempos“, – sakė ji.
Tačiau Z. Sorokienė teigė, kad smulkieji verslininkai laikysis teisės aktų. „O kaip jiems seksis – pamatysime“, – pridūrė ji.
Tuo metu Lietuvos santechnikų asociacijos vykdančioji direktorė Jurgita Juškytė „Delfi“ sakė, kad koronaviruso epidemija jau iš esmės panaikino verslo liudijimus – bent jau tarp santechnikų.
„Santechnikai su verslo liudijimais yra miręs reikalas. Kiek žinau, privačiuose namuose remontai gal ir vyksta, bet labai nežymia apimti. Karantinas verslo liudijimus panaikino greičiau nei bet koks teisinis reguliavimas“, – sakė ji.
Pašnekovė dar papasakojo, kad karantino metu statybose dirbantys asmenys susiduria su įvairiais iššūkiais.
„Užtenka vieno patvirtinto COVID-19 sergančio asmens ir visas objektas, kur dirba daug žmonių, kur yra sunkioji technika, būtų karantinuotas. Įsivaizduokite, kiek prastovų, o dar įrangos nuoma, pažeisti statybos terminai.
Kalbant apie inžinerines sistemas (šildymas, vedinimas, nuotėkos, vandentiekis, dujos, elektra), darbuotojai prisitaiko, statybos darbų vadovai išleidžia prastovų“, – pasakojo ji.
Tikisi naujų darbuotojų
E. Miškeliūnas sakė, kad jo atstovaujamoms įmonėms verslo liudijimų panaikinimas turės netiesioginės įtakos.
„Reikia suvokti, kad kalbant apie kėbulų remontą, ypač regionuose žmonės dažnai remontuoja pas draugą, pažįstamą garažiuke. Draudimo įmonėms išmoką mokant pinigais, ne pagal sąskaitą faktūrą, mokama suma be pridėtinės vertės mokesčio. Lyginant automobilio remontą pas mus ir pas patentininką, valstybė gauna arba 21 proc. arba 0 proc. Taigi, valstybė negauna daug mokesčių per draudiminių įvykių administravimą.
Tuo metu mes išgyvename specialistų stygių, kadangi išlaikyti darbuotoją kainuoja (atostoginiai, „Sodra“ ir t. t.). Žmogus dirbdamas garažiuke su patentu gali uždirbti daugiau. Mums trūksta specialistų rinkoje, pastoviai ieškome. Visiems reikia dažytojų, kėbulininkų, surinkėjų. Tikimės, kad rinkoje atsiras didesnė darbo jėgos pasiūla“, – sakė jis.
E. Miškeliūnas pridūrė, kad su patentininkais sunku konkuruoti ir kokybės prasme.
„Mes prisiimame atsakomybę. Įsivaizduokite, jei automobilį paleistume netvarkingą, suvirintą iš dviejų ir įvykio metu jis plyštų per pusę, žūtų žmonės. Taip būna ir Lietuvoje, o rasti kaltus labai sudėtinga.
„Petras garaže“ nei dokumentų, nei sąskaitų neišrašė, o mums kaip juridiniam subjektui keliami reikalavimai civilinės atsakomybės prasme. Pasigendu tvirtesnio reglamentavimo šioje srityje“, – sakė jis.
Pašnekovas dar papasakojo, kad karantino metu kėbulus remontuojančioms įmonės sumažėjo darbo.
„Kol buvo darbų, ilgesnių projektų, tol juos užbaiginėjome. Dabar, sumažėjus judėjimui, sumažėjo ir eismo įvykių, o atitinkamai ir žalų remonto poreikis.
Žmonės dabar stengiasi draudimo pinigus dėtis į kišenę, negalėdami prognozuoti, kas bus po mėnesio. Apgadintas automobilis, jei jis važiuoja ir nekelia grėsmės eismo saugumui, kurį laiką gali būti neremontuojamas“, – sakė jis.
