aA
Nuo liepos 1 dienos nebelieka galimybės būsto ir automobilių remonto darbų vykdyti su verslo liudijimu. Automobilių kėbulų remonto įmonių asociacijos prezidentas Egidijus Miškeliūnas tikisi, kad dėl to padidės darbo jėgos pasiūla įmonėms, o Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė pastebi, kad ir įregistravęs individualią veiklą, asmuo gali tiesiog nefiksuoti visų pajamų.
Santechnikas
Santechnikas
© Shutterstock

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad nuo liepos 1 dienos panaikinama galimybė su verslo liudijimu vykdyti pastatų ar statinių apdailos ir remonto, automobilių remonto, vaikų priežiūros, vandentiekio, šildymo, oro kondicionavimo bei elektros sistemų, įtaisų įrengimo bei remonto veiklas.

Taip pat, nuo liepos 1 dienos nuomojantys gyvenamosios paskirties patalpas, kiekvienam nuomojamam objektui turės įsigyti atskirą verslo liudijimą ir už jį sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį.

„Verslo liudijimus šioms veikloms bus galima įsigyti iki 2020 metų birželio 30 dienos. Po šio termino, norėdami ir toliau teikti minėtas paslaugas, gyventojai galės įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą arba rinktis kitą veiklos vykdymo formą“, – sakė VMI mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.

Kaip žinia, verslo liudijimų kainas nustato savivaldybės. Pavyzdžiui, 2020 metais norint vykdyti statybos baigimo ir apdailos darbus Vilniaus mieste, per metus tektų sumokėti 684 eurus gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Kaune – 520 eurų, Klaipėdoje – 585 eurus ir t. t.

Dirbant pagal pažymą, GPM dydis priklauso nuo apmokestinamųjų pajamų ir svyruoja tarp 5 ir 15 proc. Tiek su verslo liudijimu, tiek pagal pažymą dirbantys asmenys dar turi mokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Šiemet deklaruojant pajamas, gyventojai pirmą kartą galės susigrąžinti GPM už remonto darbus.

Stasė Aliukonytė-Šnirienė
Stasė Aliukonytė-Šnirienė
© DELFI / Josvydas Elinskas

Forma problemos nesprendžia

Z. Sorokienė „Delfi“ sakė, kad asociacija nepritarė aptariamų veiklų išbraukimui iš verslo liudijimų sąrašo.

„Buvo galima rasti kitus sprendimus. Pavyzdžiui, sugriežtinant sąlygas, kad būtų būtina su paslaugos užsakytoju sudaryti sutartį, kurioje būtų kaina, o atsiskaitant išrašyti kvitą. Jei paslauga būtų brangi, turėtų eiti per bankus“, – sakė ji.

Pašnekovė aiškino, kad verslo organizavimo forma šešėlio grėsmės nepanaikina.

„Juk tiek verslo liudijime, tiek mažojoje bendrijoje, tiek įmonėje, tiek ir didžiajame versle būna pažeidimų. Jei verslininkas nusiteikęs veiklą vykdyti nesąžiningai, tai jis gali ir pagal pažymą nefiksuoti pajamų. Žmogus gali parašyti „iš lempos“, – sakė ji.

Tačiau Z. Sorokienė teigė, kad smulkieji verslininkai laikysis teisės aktų. „O kaip jiems seksis – pamatysime“, – pridūrė ji.

Zita Sorokienė
Zita Sorokienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Tuo metu Lietuvos santechnikų asociacijos vykdančioji direktorė Jurgita Juškytė „Delfi“ sakė, kad koronaviruso epidemija jau iš esmės panaikino verslo liudijimus – bent jau tarp santechnikų.

„Santechnikai su verslo liudijimais yra miręs reikalas. Kiek žinau, privačiuose namuose remontai gal ir vyksta, bet labai nežymia apimti. Karantinas verslo liudijimus panaikino greičiau nei bet koks teisinis reguliavimas“, – sakė ji.

Pašnekovė dar papasakojo, kad karantino metu statybose dirbantys asmenys susiduria su įvairiais iššūkiais.

„Užtenka vieno patvirtinto COVID-19 sergančio asmens ir visas objektas, kur dirba daug žmonių, kur yra sunkioji technika, būtų karantinuotas. Įsivaizduokite, kiek prastovų, o dar įrangos nuoma, pažeisti statybos terminai.

Kalbant apie inžinerines sistemas (šildymas, vedinimas, nuotėkos, vandentiekis, dujos, elektra), darbuotojai prisitaiko, statybos darbų vadovai išleidžia prastovų“, – pasakojo ji.

Tikisi naujų darbuotojų

E. Miškeliūnas sakė, kad jo atstovaujamoms įmonėms verslo liudijimų panaikinimas turės netiesioginės įtakos.

„Reikia suvokti, kad kalbant apie kėbulų remontą, ypač regionuose žmonės dažnai remontuoja pas draugą, pažįstamą garažiuke. Draudimo įmonėms išmoką mokant pinigais, ne pagal sąskaitą faktūrą, mokama suma be pridėtinės vertės mokesčio. Lyginant automobilio remontą pas mus ir pas patentininką, valstybė gauna arba 21 proc. arba 0 proc. Taigi, valstybė negauna daug mokesčių per draudiminių įvykių administravimą.

Tuo metu mes išgyvename specialistų stygių, kadangi išlaikyti darbuotoją kainuoja (atostoginiai, „Sodra“ ir t. t.). Žmogus dirbdamas garažiuke su patentu gali uždirbti daugiau. Mums trūksta specialistų rinkoje, pastoviai ieškome. Visiems reikia dažytojų, kėbulininkų, surinkėjų. Tikimės, kad rinkoje atsiras didesnė darbo jėgos pasiūla“, – sakė jis.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Asociacijos nuotr.

E. Miškeliūnas pridūrė, kad su patentininkais sunku konkuruoti ir kokybės prasme.

„Mes prisiimame atsakomybę. Įsivaizduokite, jei automobilį paleistume netvarkingą, suvirintą iš dviejų ir įvykio metu jis plyštų per pusę, žūtų žmonės. Taip būna ir Lietuvoje, o rasti kaltus labai sudėtinga.

„Petras garaže“ nei dokumentų, nei sąskaitų neišrašė, o mums kaip juridiniam subjektui keliami reikalavimai civilinės atsakomybės prasme. Pasigendu tvirtesnio reglamentavimo šioje srityje“, – sakė jis.

Pašnekovas dar papasakojo, kad karantino metu kėbulus remontuojančioms įmonės sumažėjo darbo.

„Kol buvo darbų, ilgesnių projektų, tol juos užbaiginėjome. Dabar, sumažėjus judėjimui, sumažėjo ir eismo įvykių, o atitinkamai ir žalų remonto poreikis.

Žmonės dabar stengiasi draudimo pinigus dėtis į kišenę, negalėdami prognozuoti, kas bus po mėnesio. Apgadintas automobilis, jei jis važiuoja ir nekelia grėsmės eismo saugumui, kurį laiką gali būti neremontuojamas“, – sakė jis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
3.1429

Sugrįžęs infliacijos baubas – Lietuvoje bene didžiausias (18)

Euro zonoje metinė infliacija rugpjūtį greičiausiai buvo tokia pati kaip liepą ir siekė 3...

PSO rekomenduoja didinti alkoholio akcizus Europoje

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį rekomendavo dvigubai padidinti alkoholio mokesčius...

Būkite budrūs: sukčiai siunčia laiškus „Sodros“ vardu (4)

„ Sodra “ perspėja apie sukčių siunčiamus elektroninius laiškus, kuriuose pateikiamas...

Nubrėžti esminiai žingsniai sėkmingai Lietuvos pramonės integracijai į Europos vertės grandines

Ekonomikos ir inovacijų ministerija , Europos Komisijos bei vietos ir užsienio ekspertų padedama,...

„Brolis Timber“ Kauno LEZ projektuoja termomedienos gamyklą

Mediena prekiaujanti bendrovė „Brolis Timber“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ)...

Top naujienos

Sugrįžęs infliacijos baubas – Lietuvoje bene didžiausias (18)

Euro zonoje metinė infliacija rugpjūtį greičiausiai buvo tokia pati kaip liepą ir siekė 3...

Pasiekus juodą COVID–19 zoną Dulkys žada grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą patikslinta (449)

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys antradienį po susitikimo su opozicine Demokratų...

Garsiųjų afganistaniečių istorijoje – naujos skandalingos detalės: sprendimų jie laukė sodyboje Lietuvoje papildyta (353)

Penkių afganistaniečių, dėl kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pradėjo bylą prieš...

Įamžino 7 automobilių avariją Vilniuje: vairuotojai pamiršo vos vieną taisyklę (44)

Antradienio rytą vilniečiai, važiavę į darbą pro Geležinio Vilko gatvės tunelį,...

Įpykusiems europiečiams – alyvos šakelė iš JAV (24)

Vakarų aljansą pirmadienį purtant įtampai Europos Sąjungos lyderiai išreiškė paramą...

Pasiskaičiuokite: kuris elektros tiekėjas siūlo palankiausią kainą – pakanka įvesti vieną skaičių (313)

Pasirinkti elektros tiekėją tampa lengviau – antradienį startuoja skaičiuoklė, kurioje galima...

Legendinės grupės „Man-Go“ narė Rima: vyras man suteikė prabangų gyvenimą ir aš nesu šeimos galva (11)

Su legendinės merginų grupės „ Man-Go “ nare Rima Petrauskyte susitinkame jos mieste...

Dulkys: sieksime, kad ugdymo sritis būtų paskutinė, kuri pereitų į nuotolį (2)

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad Vyriausybė sieks, jog ugdymo sritis būtų...

Viktorija Chockevičiūtė | D+

Už daugiau nei 300 mln. eurų ieškinių turintis Marcinkevičius – apie galimas šios istorijos baigtis: viena jų – visiškas finansinis krachas (24)

Tai, ko gero, garsiausia verslo skyrybų byla Lietuvoje. Kilus vidiniams konfliktams, tarp pagrindinio...

Profesorius Kalibatas – apie sustiprinančią vakcinos nuo koronaviruso dozę: kam, kodėl ir kada jos reikia? (17)

Atrodo, kad šiuo metu mokslinėje (ir ne tik mokslinėje) literatūroje viena iš dažniausiai...