Keičiasi darbuotojų nuotaikos: daugėja nuogąstaujančių dėl savo darbo vietos

„Dar liepą atrodė, kad verta šiek tiek palaukti ir koronavirusas bei su juo susijęs verslo „uždarymas“ taps praeitimi. Džiaugėmės, kad iš karantino Lietuvos ekonomika išėjo su bene mažiausiais nuostoliais Europoje. Tačiau vėl daugėjant užsikrėtimų auga ir spaudimas verslui, ypač maitinimo ir apgyvendinimo taip pat įvairias paslaugas gyventojams teikiančioms įmonėms bei kitiems verslams. Netikrumas rinkoje savo ruožtu persiduoda ir darbuotojams,“ – sako specialistų paieškos portalo CVMarket.lt marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė.

Optimistai pernai

Kaip rašoma pranešime, apie baimę prarasti darbą Lietuvos dirbančiųjų teirautasi pernai metų gegužę, kai niekas negalėjo numatyti, su kuo susidursime 2020-ųjų pradžioje.

Į klausimą „Ar bijote prarasti darbą?“ tvirtą „ne, to negali būti“ ištarė 25,4 proc. apklaustųjų. Dar 25,8 proc. buvo įsitikinę, kad yra įvaldę vieną ar kelias paklausias specialybes, tad rinkoje neprapuls. 2,8 proc. ramino save esą savo verslo savininkai, tad pasirūpinsią ir savo darbo vieta.

© DELFI / Andrius Ufartas

Abejojančių savo stabilumu esamoje darbo vietoje suskaičiavome 28,4 proc.: 14,5 proc. teigė jaučiantys įtemptą situaciją ekonomikoje, turintys tarp savo artimųjų ar draugų neseniai atleistų žmonių, 9,8 proc. nerimavo dėl įmonės, kurioje dirba, problemų, 4 proc. sakė jau girdėję, kad darbovietėje planuojami reorganizavimai ir atleidimai. Dar 17,6 proc. aiškino nebijantys prarasti darbo, tačiau vis tiek jaučiantys šiokį tokį nerimą.

... ir šiemet

Dabartinės dirbančiųjų nuotaikos gerokai pasikeitė. Visiškų optimistų „darbo prarasti nebijau, nes to negali būti“ sumažėjo 7,7 proc., pasitikinčių savo turima specialybe dalis aptirpo 5,8 proc. ir tik ramiai nusiteikusių verslo savininkų procentas liko daugmaž toks pats.

Užtat bijančių prarasti darbą dalis ūgtelėjo. Labiausiai pagausėjo tų, ką neramina prastėjanti ekonomikos būklė ir per pandemiją darbo netekę artimieji ar draugai. Tokių dabar priskaičiavome 9,9 proc. daugiau nei pernai. Jau girdėjusių gandus, kad kažką atleis, reorganizuos, buvo beveik tiek pat kaip pernai, o nuogąstaujančių, kad darbo vietos gali nelikti, nes darbovietė vos kvėpuoja, – pagausėjo 1,3 proc. Dėl savo darbo vietos kol kas nebijančių, bet šiek tiek nerimaujančių dalis taipogi ūgtelėjo 2,7 proc.

Kas baiminasi labiau

Nepataisomų optimisčių procentas, lyginant dabartinę situaciją su pernai metais, nukrito daugiau negu dvigubai – nuo 27,8 proc. iki 13,5 proc. Vyrai kaip ir pernai, taip ir šiemet liko didesni optimistai, nors tokių dalis nuo 22,2 proc. nučiuožė iki 21,5 proc.

Pasitikėjimas savo turimais įgūdžiais taip pat krito. Jei 2019 m. moterų, teigusių, kad nebijo nedarbo grėsmės, nes turi gerą specialybę, buvo 21,6 proc., tai dabar tokių liko tik 16,9 proc. Vyrų pasitikėjimas smuko dar labiau – nuo 30,2 proc. iki 22,5 proc.

„Moterys stipriau reagavo ir į ekonominės situacijos keitimąsi. Pernai gegužę tai kėlė nerimą tik 16,3 proc., moterų, o šiemet jau 29,8 proc. Vyrai į ekonominius sunkumus reagavo santūriau – rodiklis augo nuo 12,7 proc. iki 18,8 proc. Verta pastebėti, kad sektoriuose, kurie labiausiai nukentėjo nuo pandemijos (pvz. apgyvendinimo, visuomeninio maitinimo, turizmo) darbuojasi gerokai daugiau moterų, tad didesnis jų nerimas visiškai logiškas,“ – aiškina CVMarket.lt atstovė.

Vyresni dėl darbo nerimauja mažiau?

Atrodytų, kad užklupę ekonominiai sunkumai turėtų mažiau veikti jaunesnius darbuotojus, nes jie paklausesni darbo rinkoje, lankstesni, be to, dažnai turi geriau apmokamas specialybes arba tokias, kurių paklausa per pandemiją netgi išaugo. Ir iš tiesų, pasitikinčių savo specialybe kaip priešnuodžiu nuo darbo netekimo, tarp trisdešimties metų ir jaunesnių darbuotojų sumažėjo tik nuo 20,3 iki 16,7 proc. Tuomet vyresnių dirbančiųjų pasitikėjimas savo turima specialybe krito labiau: nuo 30,3 iki 22,2 proc. Bet štai tvirtai įsitikinusių, kad jų darbo vietai nieko neatsitiks, nes taip tiesiog negali būti, tarp jaunesnių darbuotojų sumažėjo net 13,7 procentinio punkto – nuo 36,5 proc. iki 22,8 proc., kai tarp vyresnių ši dalis susitraukė ne taip žymiai: nuo 15,8 proc. iki 13,1 proc. Jaučiančių, kad ekonominė situacija prastėja, pažįstančių neseniai atleistų žmonių net 15,6 procentinio punkto padaugėjo taip pat tarp 30-ies ir jaunesnių dirbančiųjų. Vyresni pasirodė esą šaltesnių nervų – augimas siekė tik 5,1 procentinio punkto.

CVMarket.lt atliktoje apklausoje dalyvavo 1035 dirbantys Lietuvos įmonėse.