„Mes tai žinojome dėl to, kad stebime teisės aktus. Tas sprendimas buvo priimtas jau anksčiau, lapkričio mėnesį. Po to, kai jis buvo priimtas, kantriai laukėme, kaip Vyriausybė, ministerija informuos gyventojus. Ir kai buvo likusi mažiau nei savaitė, ta komunikacija, mūsų nuomone, prasidėjo labai per vėlai, nes pakeitimai yra dideli, gana painūs, ten yra ir išimčių, ir įvairių situacijų, tai juos reikėjo nuosekliai kurį laiką aiškinti“, – „Delfi TV“ laidoje „Delfi diena“ sakė R. Vainienė.

Anot jos, situaciją dar labiau apsunkina tai, kad sprendimas įsigalioja tarpušvenčiu.

„Gali būti, kad bus tokių, kurie nežinos, ateis, jų galimybių pasas nebegalios ir prekybininkai nebegalės jų įleisti į savo parduotuves“, – mano Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė.

Ji teigia, jog prekybininkai apskritai kritiškai vertina galimybių pasą kaip kovos su pandemija priemonę, nes Lietuvoje ji taikoma labai plačiai.

„Mes nesiskustume tuo galimybių pasu, jeigu tai būtų įprasta priemonė ir kitose valstybėse prekyboje, bet taip nėra. Lietuva yra išskirtinė, ji labai plačiai taiko galimybių pasą prekyboje. Prekyboje kas dieną apsilanko apie 700 tūkst., anksčiau būdavo apie 1 mln. pirkėjų. Tiek kvitų yra išduodama. Tai tokias apimtis patikrinti yra reikalų“, – kalbėjo R. Vainienė.

Pasak jos, prekybininkams susiduriant su didžiąja dalimi šalies gyventojų, tarp jų pasitaiko ir apie reikalavimus nežinančių, ir konfliktiškų klientų.

„Kadangi turime visą Lietuvą su visomis jos spalvomis, tai yra sudėtingiau taikyti tą galimybių pasą. Leiskite prekybininkams bent jau pasirinkti, ar jie dirba su galimybių pasu, ar su srauto ribojimu, bet tai leidžiama padaryti ne visoms parduotuvėms“, – atkreipė dėmesį R. Vainienė.

„Prekybininkams galimybių pasas tikrai yra skaudi, sunki tema, dėl to, kad mes nelabai suprantame logikos, matome kitų valstybių pavyzdžius, kur tokio plataus taikymo nėra“, – pridūrė ji.

Rūta Vainienė

R. Vainienės teigimu, jei priemonė nėra taikli, nepasiekia keliamų tikslų, ją galima būtų peržiūrėti nelaukiant, kol nebeliks COVID-19 atvejų.

„Mes tos priemonės visų pirma siūlėme neįvesti ir mums tada sakė, kad ne laikas, gal pabandome, pasižiūrime, gal nereikės, gal žmonės vakcinuosis, gal tai paskatins vakcinuotis. Po to buvo ir pakilimų, ir nuosmukių. Natūralu, kad atsiranda naujos atmainos, su kiekviena atmaina žmonės yra gąsdinami, bet niekada nebuvo taip blogai, kad reanimacijos būtų sausakimšos ir pan.

Man atrodo, žmonės jau yra pavargę nuo gąsdinimų, visokių grasinimų karantinais, kurių nesupranta, nes koks tada skirtumas, ar yra vakcinos, ar nėra. Beveik 70 proc. žmonių jau yra gavę bent vieną vakcinos dozę, dar dalis yra persirgę, tai kai tiek yra imunizuotų asmenų, nesuprantama vėl kalbėti apie tokias pačias griežtas priemones.

Jeigu pasižiūrima, kad priemonė yra netaikli, per brangi, nepasiekia keliamų tikslų, tai gal reikia ją peržiūrėti nebelaukiant, kol nebeliks tų atvejų, nes jei mes orientuosimės pagal pateiktą [tikslą], kad ligoninėse turi būti užpildyta tik 300 lovų, tai čia be Velykų nieko nebus“, – mano R. Vainienė.

Valdantiesiems vis garsiau kalbant apie naują karantiną, R. Vainienė sako, jog prekybininkai tokiam nepritartų, nes, jos nuomone, yra kitų priemonių, kaip prekybos vietose užkirsti kelią infekcijos plitimui.

„Epidemiologinės situacijos prekybininkai tikrai paveikti negali, bet gali efektyviai valdyti plitimą apsaugos priemones taikant prekybos vietose“, – laidoje „Delfi diena“ teigė R. Vainienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (23)