aA
SEB grupės ekonomistai, atsižvelgdami į lėtėjančias euro zonos ekonomikos apsukas ir didėjantį ribojančių plėtrą veiksnių skaičių, sumažino ekonomikos augimo 2019 metais prognozę nuo 2,1 iki 1,9 procento, skelbiama banko pranešime spaudai.
Keičia ekonomikos prognozę dėl 2019-ųjų: augsime lėčiau
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Tikimybė, kad pasaulio ekonomika tiesiog augs lėčiau per artimiausius metus, siekia 60–65 proc., bet jeigu JAV ekonomika pasieks augimo lubas anksčiau, negu tikimasi, „Brexit“ procesas pakryps nepalankia linkme, tarptautinės prekybos apribojimai didės, o Kinijos ekonomika greičiau lėtės, didės ir recesijos per artimiausius dvejus metus tikimybė, kuri, grupės analitikų vertinimu, dabar yra 20–25 procentai“, – rašoma pranešime.

Kol kas nėra pagrindo keisti prognozės, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) kitąmet bazinę palūkanų normą didins tik vieną kartą, o Federalinis rezervų bankas (FED) – du kartus. Baltijos šalių ekonomika šiemet auga truputį lėčiau, sparčiausią tempą išlaiko Latvija. Prognozuojama, kad Lietuvos ir Estijos BVP kitąmet augs 3 proc., Latvijos – 3,5 procento. Tai atskleidė antradienį Stokholme SEB grupės ekonomistų paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“.

Apdirbamoji gamyba ir eksportas šiemet euro zonoje auga gerokai lėčiau, negu prognozuota. Nerimą, pasak banko, kelia ir sumažėjusios gamybos įmonių užsakymų apimtys. Tiesa, nemenką neigiamą įtaką pramonės sektoriaus rezultatui turėjo laikinai sumažėjusi automobilių gamyba dėl naujų taršos emisijų standarto taikymo. Apskritai nerimas dėl naujų galimų tarptautinės prekybos suvaržymų, „Brexit“ ir padidėjusi politinė įtampa euro zonoje skatina įmones būti atsargesnes planuojant investicijas, nors vis daugiau įmonių susiduria su gamybos pajėgumo trūkumu.

Namų ūkių padėtis ir toliau gerėja, nes nedarbas euro zonoje stabiliai mažėja, vidutinis darbo užmokestis auga sparčiau. Pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narėse nedarbas šiemet sumenko iki mažiausio lygio nuo 1980 metų. Mažėjantis nedarbo lygis pradėjo daryti ir vis didesnę įtaką darbo jėgos sąnaudų augimui – keturiose didžiausiose EBPO narėse (JAV, Japonija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė) vidutinis darbo užmokestis šiemet padidėjo 2,6 proc., arba jau panašiai kaip ir 2002–2007 metų spartaus ekonomikos augimo laikotarpiu.

Kitąmet euras turėtų sustiprėti JAV dolerio atžvilgiu

SEB grupės ekonomistai, atsižvelgdami į prastėjančias investicines nuotaikas, sumažino euro zonos 2019 metų BVP augimo prognozę nuo 2,1 iki 1,9 proc., o 2020 metais tikisi, kad ekonomika augs 1,8 procento.

Tadas Poviliauskas
Tadas Poviliauskas
© SEB banko nuotr.

Infliacija euro zonoje, pagal banko prognozes, ir toliau yra didesnė negu 2 proc., tačiau kainos, neįskaitant energetikos išteklių įtakos, auga stabiliai 1,3 procento. Nors augančio vidutinio darbo užmokesčio įtaka kainų lygiui didėja, tačiau vargu ar infliacija kitąmet bus didesnė negu šiemet. Jeigu ekonomikos augimas euro zonoje sulėtės tiek, kiek dabar prognozuojama, ECB neturėtų keisti nuomonės apie pinigų politikos priemonių įgyvendinimą. SEB banko ekonomistai prognozuoja, kad bazinė palūkanų norma 2019 metų pabaigoje bus 0,25 proc., o 2020 metais ji gali būti keliama du kartus – iki 0,75 procento. Tikima, kad šiemet euras dar gali susilpnėti JAV dolerio atžvilgiu, tačiau kitąmet, jeigu finansų rinkose nedings noras rizikuoti ir euro zonoje nebus naujų politinių krizių, euras 2019 metų pabaigoje turėtų sustiprėti iki 1,18 JAV dolerio.

JAV ekonomikos spurtas tęsiasi

JAV ekonomika toliau stebina savo augimo tempu. Nedarbas šalyje sumažėjo iki 3,7 proc., o naujos darbo vietos ir toliau kuriamos labai sparčiai. Tiesa, darbo rinkoje vis dar yra nemažai galimybių, nes darbo jėgos užimtumo rodikliai gerokai atsilieka nuo rodiklių, buvusių iki 2008 metų. Įmonių investicijų duomenys JAV kol kas nerodo, kad tarptautinės prekybos apribojimai darytų žalą investicinei veiklai. Visgi tikimės, kad po įspūdingo augimo šiemet, kai BVP padidės 3,1 proc., 2019 ir 2020 metais ekonomikos plėtra sulėtės atitinkamai iki 2,6 ir 1,9 procento. Nerimą kelia tai, kad JAV valdžia vykdo aktyvią ciklišką politiką (valdžios sektoriaus deficitas šiemet bus beveik 5 proc. BVP), kai ekonomikos augimas pasiekė savo piką.

„Nereikėtų pamiršti ir to, kad bazinė palūkanų norma JAV jau priartėjo prie 2,25 proc., tad ir namų ūkiams, ir verslui didesnė palūkanų norma vis labiau didina palūkanų išlaidas. SEB grupės ekonomistai mano, kad FED šiemet dar kartą didins bazinę palūkanų normą, o kitų metų pirmą pusmetį ji bus keliama du kartus – iki 3 procentų. Vėliau FED greičiausiai padarys pertrauką, norėdamas įvertinti didesnių palūkanų įtaką ekonomikai, ir, jeigu ji nenustos sparčiai augusi, tikėtina, kad palūkanos dar kartą bus didinamos 2020 metais“, – rašoma pranešime.

SEB žaliavų analitikai prognozuoja, kad kitąmet „Brent“ vidutinė naftos kaina bus beveik 85 JAV doleriai už barelį. Šiemet vidutinė naftos kaina bus 73 JAV doleriai už barelį, arba trečdaliu didesnė negu praėjusiais metais. Tikimasi, kad, priešingai negu anksčiau, Saudo Arabija greitai reaguos į naftos pasiūlos pokyčius rinkoje, todėl, jeigu rinkose atsirastų naftos perteklius, ši šalis sumažintų naftos gavybą, siekdama išlaikyti aukštesnę naftos kainą rinkoje.

Įtampa dėl prekybos sąlygų po „Brexit“ stipriai įkaitusi

Jungtinės Karalystės ekonomika trečią ketvirtį augo sparčiau negu ankstesniais ketvirčiais, tačiau akivaizdu, kad ne šių metų duomenys domina ekonomistus, investuotojus ir šalies gyventojus. Daugiausia dėmesio yra skiriama dar nesibaigiančioms deryboms tarp Jungtinės Karalystės ir ES atstovų dėl to, kokiomis sąlygomis po „Brexit“ turėtų vykti prekyba tarp šių partnerių ir kaip išvengti muitinių tarp Šiaurės Airijos ir Airijos. Galutinė data, iki kurios šalys turi susitarti dėl šių sąlygų, vis nukeliama. Dabar vėliausia data, kai turi būti pasiektas susitarimas, yra gruodžio 13–14 dienomis vyksiantis ES vadovų susirinkimas. SEB grupės ekonomistai tiki, kad abi pusės gali surasti kompromisą, nes Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES gali padaryti neprognozuojamų padarinių visai Europai.

Per daug žmonių Lietuvoje gyvena be finansinės pagalvės

„Šiemet sparčiausiai iš Baltijos šalių auga Latvijos ekonomika, o Lietuvos ir Estijos ūkio plėtra yra gana panaši. Tikimės, kad kitąmet visų Baltijos šalių ekonomika augs lėčiau dėl mažesnio eksporto indėlio į ūkio augimą, tačiau namų ūkių vartojimas ir investicijos tebedidės istoriškai sparčiai. Žinoma, namų ūkių lūkesčiai gali greitai pasikeisti dėl neplanuotų nepalankių išorės veiksnių. Naujausiais duomenimis, 2017 metais Lietuvoje namų ūkių taupymo norma dar suprastėjo ir buvo -1,5 proc. disponuojamų pajamų, kai Estijoje ji ūgtelėjo iki 11,6 proc., o tai yra dar vienas įrodymas, kad per daug žmonių Lietuvoje gyvena be vadinamosios finansinės pagalvės arba ji yra per plona“, – pastebi SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Regione įsitraukė į verslą: pirmame aukšte – bokso klubas, antrame – grožio salonas (51)

Pirmame aukšte – bokso klubas, antrame – grožio salonas, – tokiomis skirtingomis veiklomis...

Apdovanotos krašto gerovę kuriančios verslo įmonės (1)

Nepaisant pandemijos, verslo plėtra Kauno rajone didina pagreitį – veiklą plečia tarptautinės...

Lietuvos paštas įspėja dėl apgaulingų žinučių (8)

Lietuvos paštas informuoja klientus, kad šį savaitgalį pastebėta situacija, kuomet įmonės...

Šimonytė: matome galimybių plėsti Lietuvos bendradarbiavimą su JAE (49)

Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų ( JAE ) santykių stiprinimo perspektyvas, ekonominį ir...

Bendrovė dėl sukčių galimai patyrė net 129 tūkst. eurų nuostolį (1)

Kauno apskrities policijai neįvardijama bendrovė pranešė, kad buvo neteisėtai prisijungta prie...

Top naujienos

Karštus nuotykius išdavė feisbukas: 15-metė tapo motina, vaiko tėvas – nuteistasis (14)

Dvidešimtmečio vilniečio naktinės linksmybės su penkiolikmete mergina baigėsi ne taip, kaip...

Pavojingą bakteriją turi kone kas trečias – kol žmogus nieko nejaučia, kiti sėkmingai užsikrečia (6)

„Epidemijos ir pandemijos prasideda ir baigiasi, vienintelė tuberkuliozė yra amžina“, –...

Tokių vaizdų Lietuva nematė jau seniai: podiumu žingsniavo ir pusnuogiai, ir apsirengę (41)

Ryškiausias mados įvykis Lietuvoje – „ Mados infekcija “, vienam vakarui atvėrė buvusio...

Vytautė Merkytė | D+

Po baisiausios visų laikų aviacijos katastrofos Tenerifėje pritrūko karstų: iš pradžių niekas nesuvokė, kaip ant pakilimo tako galėjo susidurti du lėktuvai (2)

Kanarų salos yra pamilta lietuvių ir kitų europiečių atostogų vieta. Dar prieš pandemiją...

Žaibiškai išdygę daugiabučiai verčia abejoti jų kokybe ir verte: ar patenkinami gyventojų lūkesčiai? (60)

Šiandien vienas po kito dygsta gyvenamieji ir komerciniai pastatai. Verslininkai nori užsidirbti,...

Bauda vairuotojui virto detektyvu: nubausta ir visa virtinė kitų automobilių savininkų (6)

Panevėžyje siaurutės Kauno gatvelės gyventojas Rimantas Mikėnas užkūrė tikrą detektyvą...

Agnė Kulitaitė: mane apsvaigino ir išprievartavo. Mano istorija – viena iš milijono? (28)

Rugpjūčio mėn. „Delfi Plius“ publikuotas Agnės Kulitaitės tekstas su skausmingomis moterų...

Vienuolika „Šok su žvaigžde“ porų stoja prieš komisijos ir žiūrovų teismą: kuriuos dalyvius palaikote jūs? Kviečiame dalyvauti balsavime (4)

Šeštadienio vakarą LRT televizijos eteryje su žiūrovais jau trečią savaitę sveikinasi pasaulį...

5 gardūs receptai išskirtiniams ir ilgiems pusryčiams – skirkite laiko sau ir savo artimiesiems

Jei darbo dieną retas kuris galime pasimėgauti neskubiais pusryčiai s, savaitgalį yra tas metas,...