Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje pastaruoju metu jaučiamas tam tikras investicijų suintensyvėjimas. Čia žemės sklypą įsigijęs koncernas „Icor“ investuoja į žemės ūkį, planuoja statyti pluoštinių kanapių perdirbimo gamyklą. Neseniai iškilo ir skystųjų trąšų gamykla. Visgi, kituose regionuose investicijų pritraukimas ir darbo vietų kūrimas vyksta kur kas sparčiau. Kas trukdo investuotojus pasikviesti į Kėdainių rajoną?
Kėdainiai
© DELFI / Andrius Ufartas

Lietuva – vis dar nežinoma šalis?

Jau penkerius metus Kėdainių laisvąją ekonominę zoną valdo Ūkio ministerijos skelbtą konkursą laimėjusi Vilniaus bendrovė. Jos bendrasavininkis, valdybos narys Giedrius Valuckas tikina, nors dirbama įvairiomis kryptimis siekiant pritraukti kuo daugiau investuotojų ir šį vidurio Lietuvos regioną paversti moderniu, ilgalaikių pramonės investicijų centru, ne viskas vyksta taip, kaip to norėtųsi.

Kokius faktorius vertina regionus plėtrai pasirenkantys investuotojai? Kokie konkretūs veiksniai pasirinkimui daro įtaką Kėdainių rajone? Apie tai Kėdainių LEZ valdymo bendrovės atstovas G. Valuckas pasakojo rajono savivaldybės Tarybos Ekonomikos ir biudžeto komiteto nariams.

„Turime problemą, jog būsimieji investuotojai visai nežino Lietuvos. Ilgą laiką važinėjam susitikti su užsienio kompanijomis, o nuvykus į Vokietiją, ten neretai nežino Lietuvos kaip šalies. Kas mums palengvins padėtį, tai tam tikri sėkmės faktoriai – Vokietijos „brendai“ (prekės ženklai – red.), kurie šiuo metu atėjo į Kauną“, – sakė G. Valuckas.

Pranešėjas atskleidė, kad investuotojų Kėdainių regionui ieškoma tiesiogiai kontaktuojant su Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių įmonėmis. Atsirenkamos tik tos gamybinės bendrovės, kurių metinė apyvarta siekia bent 50 mln. eurų ir kuriose dirba ne mažiau, kaip 100 žmonių. Nors kontaktai užmegzti su daugybe bendrovių, tačiau ne viskas vyksta taip, kaip norėtųsi.

„Didžiausias ledas, kurį reikia pramušti – tai, kas yra Lietuva. Mes nekalbame apie Kėdainius ir Kėdainių LEZ. Su skandinavais dirbu jau 15 metų, turiu ten draugų ir tikėjausi, kad viskas bus lengviau. Tačiau vis vien esama to nesupratimo ir nesuvokimų mūsų, kaip kaimyninės šalies atžvilgiu“, – kalbėjo G. Valuckas.

Pasak verslininko, ieškant investuotojų Kėdainiams, gana svarbų vaidmenį vadina ir sostinėje įsikūrusių ministerijų politika, aukščiausi šalies vadovai.

„Kad ir kaip asmeniškai besikreiptume į bet kokį užsienio investuotoją, jis mumis nelabai tikės. Jis atvažiuos pas premjerą, pas ministrą, aplankys agentūrą „Investuok Lietuvoje“ ir iš jų gaus informaciją. Iš Vilniaus ilgą laiką girdėjosi, jog Kėdainiai – išskirtinai chemijos pramonė ir žemės ūkis. Mes sakome ne, dirbame su inžinerine pramone ir norime ją čia pritraukti“, – sakė Kėdainių LEZ valdymo bendrovės atstovas G. Valuckas.

Investuotojai pasirinko Marijampolę ir Kauną

Kalbėdamas apie investuotojų paieškas ir jų viliones į Kėdainių rajoną, verslininkas atskleidė – kalbėtasi ir su Marijampolėje įsikurti nusprendusios danų kompanijos „Dovista“ atstovais. Langų ir durų gamybos Europoje lyderė Suvalkijoje per 10 metų įsipareigojo investuoti 100 mln. eurų ir sukurti apie 1 tūkstantį naujų darbo vietų bei tapti pagrindiniu Marijampolės regiono darbdaviu.

Kodėl Kėdainiai neteko šio investuotojo ir danų verslininkai pasirinko Suvalkijos regioną?

„Jiems netiko pati aplinka. Netiko „Lifosa“, netiko tai, kaip viskas atrodo. Jie pareiškė – mes žalieji, norime įsikurti miške. Iš tiesų Marijampolė irgi nelabai tiko, bet ten esanti aplinka jiems pasirodė geresnė“, – sakė G. Valuckas.

Vertindamas kriterijus, kuriais vadovaudamiesi investuotojai renkasi vietoves būsimai plėtrai, G. Valuckas tikino, jog patrauklumu konkuruoti su Kauno LEZ yra gana sunku. Investuotojus žavi tai, kad šalia įsikūrę universitetai, didelė potencialios darbo jėgos, aukštos kvalifikacijos specialistų koncentracija.

„Kaina – jiems visiškai nesvarbu. Pavyzdžiui, Vokietijos bendrovei „Hella“ mes esame pasiūlę nulinį mokestį, sakėme – ateikite į Kėdainių LEZ, mes jums padėsime, tačiau jie pasirinko Kauną. Nors žemės kaina ten žymiai didesnė“, – pasakojo G. Valuckas.

Automobilių pramonei elektronikos komponentus gaminanti bendrovė Kaune pradėjo stambaus masto investicinį projektą, kurį baigus bus įdarbinta 2 tūkst. žmonių.

Vienu iš veiksnių, varžančių potencialių investuotojų įsikūrimo galimybes Kėdainių LEZ, G. Valuckas įvardijo šios zonos pašonėje esančią chemijos gamyklą „Lifosa“, kurios sanitarinė apsaugos zona apima ir dalį LEZ teritorijos.

„Dėl to mes turime kombinuoti – viena įmonė šioje vietoje tinka, kita – ne. Maisto pramonė vienur gali įsikurti, kitur – ne“, – kalbėjo G. Valuckas.

Iškreipta atlyginimų statistika atbaido užsieniečius

Kėdainių LEZ operatoriaus atstovas atskleidė ir kiek kuriozinę aplinkybę. Aukštas darbuotojams rajone mokamų atlyginimų vidurkis, kuriuo nevengiama didžiuotis, turi ir negatyviąją pusę.

Iš tiesų šią statistiką iškreipia tik maža dalis rajono gyventojų – solidžius atlyginimus gaunantys kelių įmonių specialistai. Kai tuo tarpu didžioji dalis gyventojų, ypač kaimiškose teritorijose, priversti tenkintis minimaliu atlygiu.

Nedidelei procentinei daliai gerai apmokamų specialistų iškreipus statistiką, susidaro iliuzija, jog kėdainiečiai gauna gana aukštas pajamas. Dėl to investuotojams šis regionas atrodo nepatrauklus. Būsimas išlaidas skaičiuojantys verslininkai verčiau renkasi kitus, kiek „pigesnius“ regionus.

O šia situacija apdairiai pasinaudoja kitų LEZ valdytojai, pasak G. Valucko, statistinius duomenis interpretuoja sau palankiame kontekste.

„Ką sako Kauno LEZ? Ko jūs į tuos Kėdainius eisite, žmonių ten vis tiek nerasite, kadangi jie čia, visi aplinkui, be to, ten atlyginimai didesni. Mes bandome įrodyti, jog ši statistika – tik dėl poros rajone veikiančių įmonių. Tačiau investuotojai vis vien gauna informaciją iš agentūros „Investuok Lietuvoje“ ir ja tiki“, – rajono politikams kalbėjo G. Valuckas.

Koks vaidmuo teks Kėdainiams, vertinant tai, jog šalia esančiame Kaune, jo Laisvojoje ekonominėje zonoje, šiuo metu vyksta dar nematyta plėtra, kuriasi stambūs investuotojai?

Apibrėždamas veiklos perspektyvas G. Valuckas neslėpė – jam skaudu dėl situacijos, kai surasti stambūs investuotojai atsisako pasiūlymų kurtis Kėdainiuose ir pasirenka Kauną.

„Norime, kad jaunoji karta grįžtų į Lietuvą, atsirastų daugiau potencialo, daugiau sinergijos. Mes matome Kėdainius, kaip mažąjį Kauno brolį. Ten sparčiai plečiantis gamybai ateis laikas, kai Kauno LEZ bus perpildytas ir investicijos ateitis į Kėdainius“, – vylėsi G. Valuckas.

Iš valdžios tikisi greitos reakcijos

Keliomis kryptimis dirbantis verslininkas tikino, jog vykstant konsultacijoms su didžiųjų Europos šalių automobilių gamintojais ateityje reikės pagalvoti apie potencialų jų gamybinių padalinių įsikūrimą čia, Kėdainiuose.

„Išskirtinės sąlygos yra tai, kad šiuo metu mes turime elektros energijos tiekimo pajėgumus, kuriuos Kaune greitai „suvalgys“ didieji gamintojai. Turime geležinkelį ir Lietuvos vidurį. Manau, jog po metų, kai į Kauną atėję didieji investuotojai pakels atlyginimų vidurkį, mes atrodysime patraukliau“, – prognozavo G. Valuckas.

Verslininkas užsiminė, jog šiuo metu vyksta intensyvios derybos su neįvardijamu stambiu investuotoju, kurio atėjimas, jeigu viskas pasiseks, galėtų tapti ženkliu proveržiu Kėdainių regionui. Šio projekto mastą G. Valuckas palygino su Marijampolės LEZ besikuriančia Danijos bendrove „Dovista“, ilgainiui pretenduojančia tapti pagrindiniu šio regiono darbdaviu. Susitikimas su verslo atstovais Kėdainiuose vyko praėjusią savaitę, tačiau dėl konfidencialumo susitarimų jo detalės kol kas neviešinamos.

Koks vietos valdžios, rajono politikų vaidmuo šiame procese? Prisimindamas praėjusių metų istoriją, kai rajono savivaldybės Taryba neįsileido kaustinės sodos gamyklą statyti norėjusių investuotojų, G. Valuckas užsiminė apie svarbią sąlygą. Tai įvairių formalumų atlikimo greitis, kurio iš vietos valdžios institucijų tikisi įsikurti apsisprendę investuotojai.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vokietijos ekonomikos augimas prarado pagreitį

Vokietijos ekonomikos augimas vis dar išlieka tvirtas, bet tikėtina, kad pastaruoju metu prarado...

Skvernelis: turime nedelsdami vykdyti struktūrines reformas (5)

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis dalyvavo pirmame renginių ciklo „Klausiate? Atsakau.“...

Mačiulis: pinigai dar niekada nebuvo tokie pigūs (43)

Kiek leidžia žinoti turimi duomenys, pinigai šiandien yra pigiausi per 5 tūkst. metų, sako...

Prekybą vaistais internetu siūloma atidėti trejiems metams (1)

Sveikatos apsaugos ministerijos planus leisti receptiniais vaistais prekiauti nuotoliniu būdu...

Prekybos karas: ES nebesitiki JAV išimčių (6)

Europos Sąjungos ( ES ) užsienio prekybos komisarė Cecilia Malmstroem nemano, kad JAV dar...

Top naujienos

Nerimstantis politinis „žemės drebėjimas“ skandina ne tik Liberalų sąjūdį (93)

Nerimstantis politinės korupcijos skandalas skandina ne tik Liberalų sąjūdį. Nesibaigiančios...

Mačiulis: pinigai dar niekada nebuvo tokie pigūs (43)

Kiek leidžia žinoti turimi duomenys, pinigai šiandien yra pigiausi per 5 tūkst. metų, sako...

Prieš susitikimą su Merkel – Putino akibrokštas (15)

Vokietija ir Rusija stengiasi išlaikyti gerus santykius, nepaisant politinių nesutarimų, rašo...

Tūpsnis žemvaldžiams: paprasti mirtingieji apie tai galėtų nebent pasvajoti (85)

Publikavus DELFI tyrimą apie gyventojų interesus pažeidžiančias statybas Kėdainių rajono...

Iš „valstiečių“ frakcijos pasitraukęs Urbšys Panevėžyje turi didelių problemų (51)

Panevėžyje darosi karšta ne vien dėl artėjančios vasaros orų. Miesto Taryboje ištirpo...

Sveikos gyvensenos ekspertas Artūras Sujeta paaiškino, kodėl verta valgyti avižas

Aktyvios gyvensenos šalininkai, sportą laikantys neatsiejama gyvenimo dalimi, gerai žino: norint,...

Agnė Jagelavičiūtė sukritikavo Meghan Markle įvaizdį: pasimatė visi suknelės trūkumai (282)

Savaitgalį įvykusios karališkosios princo Harry ir buvusios aktorės Meghan Markle vestuvės –...

Nesuprantamas vaikino elgesys: vertė pjaustytis rankas mažamečius kaimynus (6)

Mįslingas įvykis Raseinių rajone: vaikinas, grasindamas sumušti, vertė pjaustytis rankas...

Po DELFI straipsnio – susidomėjimas Klaipėdos medikų darbu (7)

Pirmadienį DELFI publikavo straipsnį, kuriame buvo rašoma apie galimą Klaipėdos universitetinės...

Skvernelis įvardijo, kas jam kiša koją (95)

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad didžiausią grėsmę jo vyriausybės planuojamoms...