Pačiame Vilniaus senamiestyje, ant kalvos, yra mūras vaiduoklis, pro kurio langus atsiveria fantastiška panorama: matyti bent 11-kos šventovių bokštai, Gedimino pilis, Trijų Kryžių kalnas, naujojo sostinės administracinio centro dangoraižiai.

Apleisto pastato vietoje prabangų viešbutį įsivaizduoti yra kur kas lengviau nei manyti, kad kažkas praleis progą užsidirbti iš šio reikalo keliolika ar keliasdešimt milijonų litų.

„Kai mes iš ten išeidinėjome, visi taip ir galvojome – neblogas kąsnelis, kažkas jį ims. Mieste tokios kalbos sklandė”, – L.T. kalbėjo čia dirbęs Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus profesorius Jonas Laimutis Martinkėnas.

Aukcionas – jau žiemą

Įdomu, kad šio projekto užkulisiuose kažkodėl jau minima K.Brazauskienė. Ar čia svečius priiminės būtent ši moteris, pagarsėjusi kaip viešbučio „Crowne Plaza Vilnius” direktorė, gali paaiškėti jau ateinančią žiemą. Gruodį Vilniaus savivaldybė žada skelbti aukcioną – parduos Subačiaus gatvėje 28 esantį pastatą. Jo bendras plotas – 8 tūkst. kvadratinių metrų. Šiuo adresu pažymėtame pastatų komplekse anksčiau buvo Misionierių ligoninė, privati-zuoti numatomuose patalpose veikė akių ligų bei LOR vaikų ir suaugusiųjų skyriai.

Pelningiausia – butai

Prie pat būsimo viešbučio įsikūrusios nekilnojamojo turto agentūros „Centro kubas” komercijos direktorius Zigfridas Račkovskis L.T. patvirtino: „Vilniuje retai rasi tokią vietą. Manau, geresnės rasti net ir neįmanoma”.

Z.Račkovskis svarstė, kad pelningiausia būtų įrengti šioje vietoje prabangius gyvenamuosius apartamentus. Ekspertas skaičiavo taip: po rekonstrukcijos naudingo ploto liks 6–7 tūkst. kvadratinių metrų. Statybos ar rekonstrukcijos kaina siektų apie 3 tūkst. už kvadratinį metrą, o sutvarkytą plotą galima būtų parduoti nuo 10–16 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Vadinasi, galima gauti apie 60 milijonų litų pajamų.

Išsaugoti nenorėjo

Paklaustas, ar senosios medikų patalpos Subačiaus gatvėje buvo taip beviltiškai susidėvėjusios, kad iš jų neišvengiamai reikėjo kraustytis, profesorius J.L.Martinkėnas nedvejojo: „Manau, kad ne! Jau anksčiau ten buvo darytas kapitalinis remontas, dar investavus galima buvo visai normaliai sutvarkyti”. Tuo tarpu Vilniaus savivaldybės Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus vedėjas Vytautas Grinius L.T. tikino, kad privatizacija buvo neišvengiama.

Patalpų likimas jau nuspręstas? – teiravomės V.Griniaus.

Ruošiame dokumentaciją, atiduosime į aukcioną. Kuo greičiau atiduoti privatizavimui mums kliudo tik neišspręstas klausimas dėl transformatorinės.

Valdžia atsakingai nusprendė, kad medikams tų patalpų nereikia?

Taip. Čia ilgai buvo svarstyta ir taip nuspręsta. Per daug ligoninių Vilniaus mieste! Senamiestis yra tikrai netinkama vieta ligoninei. Nepatogi! Ko ge-ro, į privatizavimo programą įtrauksime ir sąlygas, kaip galima keisti paskirtį. Savivaldybės noras – kad tai nebūtų gyvenamieji namai, o, tarkime, viešbutis. Kadangi vieta iš tikrųjų yra unikali, su geru vaizdu.

Ar nesvarstyta, kad savivaldybė suremontuotų pastatą iš biudžeto lėšų, be investuotojų pagalbos, ir pritaikytų jį miestiečių reikmėms?

Tai būtų per brangus objektas, jį renovuoti būtų per dideli kaštai.Aukcione dalyvauti galės bet kas – tiek užsieniečiai, tiek įmonės, tiek privatūs asme-nys.

Beje, visos gautos lėšos bus skirtos medikams – esamų ligoninių rekonstravimui, technikai įsigyti.

Kokia galėtų būti pradinė kaina?

Nesiryžtu to net prognozuoti...

Ar yra, kas iš anksto domisi šiuo objektu?

Domimasi jau nuo to laiko, kai buvo nuspręsta iškelti tą ligoninę. Mes patys skelbiame, rodome bukletus, vežame į pasaulines parodas, norime pritraukti investuotojus!

Vertė auga

Eksperto Z.Račkovskio vertinimu, privatizuodama pastatą Subačiaus gatvėje savivaldybė prašys bent 6 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Vadinasi, jeigu šiame pastate būtų įrengti butai ir parduoti, galutinis investuotojų pelnas siektų keliolika ar keliasdešimt milijonų litų. O viešbutis pradėtų nešti pelną ne taip ir greitai.

Beje, kaip žinoma, K.Brazauskienė yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos deputatė.

Dėl ramybės poniai Kristinai nebūtina steigti viešbučio savo vardu – galima pavesti šį reikalą, pavyzdžiui, verslą taip pat išmanančiam sūnui Ernestui Butrimui, dar geriau – eiti po kokių nors užsienio investuotojų vėliava.

Beje, visai neseniai daugiausia savivaldybės pastangomis puikiai sutvarkyta šios kalvos ir jos papėdės teritorija – įrengti laiptukai ir suoliukai, apšvie-timas, užsėta veja, toliau sparčiai tvarkomas šalia esantis Užupio rajonas.

Savivaldybė pasirūpino įrengti senamiesčio apvažiavimą – nuo būsimo viešbučio pašonės jau dabar nukrauti didžiuliai transporto srautai. Dar viena patraukli aplinkybė – netoliese įrengtas vadinamasis amatų miestelis, į kurį tikimasi pervilioti visus gatvės prekevius iš Pilies gatvės.

Kaip šeimininkaus bažnyčia?

Privatizuota bus tik dalis buvusios Misionierių ligoninės patalpų. Viename iš komplekso korpusų numatoma įkurti Paliatyvinės slaugos centrą. Jo misija – gražiai, tauriai palydėti senukus gyvenimo rudens keliu iki Anapus. Kad tokio centro reikia, dar pavasarį sutarė tuometis premjeras A.Brazauskas ir kardi-nolas Audrys Juozas Bačkis.

Vilniaus arkivyskupijos kurijos advokatas Darius Krukonis tikino, kad šios vizijos neatsisakyta, tačiau į detales kol kas siūlė nesigilinti. „Žinokite, kadangi esu advokatas, nenorėčiau kalbėti apie planus. Planus kuria architektai, statybininkai, o aš tik prižiūriu procesą, kad ateityje nebūtų teisinių problemų”, – sakė teisininkas.

Brazauskienė: „Net nesidomiu”.

„Jūs galvojate, kad aš kėsinuosi į šį pirkinį?” – klausimu į žurnalistų klausimą reagavo K.Brazauskienė. Moteris juokėsi: „Ačiū, kad pasakėte – būčiau pražiopsojusi!”

K.Brazauskienė aikčiojo dėl būsimo viešbučio vietos: „O, ten gera vieta... Ir kad graži – tai tikrai! Ten panorama tokia graži atsiveria”.

Kalbėdama visiškai rimtai, K.Brazauskienė tikino šio pastato privatizavime nedalyvausianti, nes viešbučio verslo jau atsikando: „Net nesidomiu. Nėra reikalo ir noro. Pirmiausia – noro. Ir be to labai gerai gyvenu. Tegul jaunesni privatizuoja. Juolab viešbučių verslas yra labai sunkus, reikia labai daug dirbti”.

Įvykių chronologija

2005 m. spalio 12 d. Vilniaus savivaldybės taryba (tarp deputatų – ir K.Brazauskienė) nutarė buvusios Misionierių ligoninės dalį pastatų grąžinti Baž-nyčiai, o kitą dalį – parduoti.

2006 m. balandžio 13 d. K.Brazauskienė pranešė pasitraukianti iš viešbučio „Crowne Plaza” direktorės pareigų ir pardavė 49 proc. jo akcijų (atsiranda lėšų ir laiko naujiems projektams).

2006 m. balandžio 21 d. A.Brazauskas su A.J.Bačkiu aplankė buvusios Misionierių ligoninės kompleksą, apžiūrėjo pastatus.

2006 m. gruodį savivaldybė rengiasi skelbti aukcioną.