Ekonomistai sako, kad kadaise prabangos preke Lietuvoje buvusi kava vis labiau populiarėja, tačiau ir jos kainos mūsų šalyje kasmet auga. Jei Ispanijoje ar Italijoje kavos puodelis kainuoja maždaug 1,5 euro, tai Lietuvoje vidutinė kaina siekia 2,71 euro.
Lietuva pagal kavos brangumą Europos Sąjungoje užima 17 vietą, daugiausiai šis gėrimas kainuoja Danijoje – šioje šalyje už puodelį kavinėje vidutiniškai tenka mokėti 5,08 euro.
„Mūsų svorio kategorijoje, t. y. tarp Rytų ir Centro Europos šalių, esame vieni brangiausių, praktiškai mus lenkia tik Estija“, – sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak jo, kavos kainos atspindi ir bendrą ekonominę situaciją šalyje, tad beveik 3 eurus vidutiniškai kainuojantis kavos puodelis – savotiškas infliacijos rodiklis.
„Kainų prasme mes labai prisivijome senąją Europą, pajamų prasme – kažkiek taip pat, bet pajamomis vejamės visgi lėčiau nei kainomis, o dėl to ateityje gali kilti tam tikrų iššūkių kalbant apie konkurencingumą ir mūsų šalies patrauklumą“, – teigia Ž. Mauricas.
Vis dėlto dalis ekonomistų kavos kainų rodiklio nėra linkę tapatinti su visos valstybės ekonomine būkle.
Indrė Genytė-Pikčienė, bendrovės „INVL Asset Manageement“ ekonomistė teigia, kad kavos vartojimas yra labai individualus dalykas: „Vieni gyventojai renkasi kavą, kiti – arbatą, treti apskritai kavinėse kavos negeria.“
Kiek pabrango kavos pupelės, pienas, cukrus ir kiti ingredientai, suskaičiuoti sunku, tačiau infliacijos spaudžiami verslininkai sako, kad šiuo metu nekelti kainų praktiškai neįmanoma.
„Kainas tenka kelti nuolat, kadangi absoliučiai viskas brangsta“, – pripažįsta sostinės kavinės „Cat Cafe“ įkūrėjas Tautvydas Bitinas.
Verslas net baiminasi, kad jei ir toliau viskas brangs, gali tekti net užsidaryti, tiesa, nors ekonomika spaudžia, klientų trūkumu kavinėse skųstis negali.
„Žmonės kaip vaikščiojo, taip vaikščioja, vis tiek nori pramogų. Be abejo, visi pastebi, kad kainos kyla, bet jos kyla visur, ne tik pas mus“, – teigia T. Bitinas.
Pasak Ž. Maurico, pigesnės kavos ateityje tikėtis nereikėtų, kadangi kainos dažnu atveju yra „prilimpančios“ – vieną kartą padidintos retai sumažėja.
Tiesa, I. Genytė-Pikčienė laikosi kiek kitokios nuomonės.
„Esame pakeitę savo elgseną kaip vartotojai. Daugelis žaliavų pastaruoju metu yra atpigusios, energetikos kaštai taip pat atrodo daug optimistiškiau, nei prognozavome prieš pusę metų. Tad yra teigiamų signalų“, – tikina ekonomistė.
Čia galite pasižiūrėti visą LNK reportažą:
