Įrengus kolektorius, jų priežiūra buvo patikėta tuo metu savivaldybės valdomai įmonei "Kauno keliai". Už po visu miestu besidriekiančių, beveik 32 kilometrų ilgio, tunelių nuomą kitos bendrovės "Kauno keliams" kasmet mokėjo nustatyto dydžio mokestį.
Siekiant oficialiai įteisinti kolektorių priežiūrą, 2002 metais Kauno miesto taryba priėmė sprendimą, kuriuo požeminiai tuneliai patikėjimo teise buvo perduoti bendrovei "Kauno keliai". Tačiau oficialią panaudos sutartį turėjęs parengti tuometinis Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Vaičiūnas dėl neaiškių priežasčių to nepadarė.
Situacija iš esmės pasikeitė 2005 metais, kai "Kauno keliai" buvo privatizuoti.
"Tuos keletą metų iki pat šiol bendrovę valdantys verslininkai, naudodamiesi savivaldybės turtu, tai yra kolektoriais, gaudavo išties nemažą pelną. Tuo tarpu tie pinigai galėjo patekti į miesto biudžetą, o ne į privačių verslininkų rankas", - aiškino Kauno savivaldybės Įmonių veiklos analizės skyriaus vedėjas Vytautas Jurkevičius.
V.Jurkevičius tikino, jog UAB "Kauno keliai" už su kolektoriais susijusią veiklą kasmet gauna apie 1,1 mln. litų. Tuo tarpu požeminių tunelių priežiūra, anot V.Jurkevičiaus, bendrovei kasmet atsieina maždaug 300 tūkst. litų. "Tai, kad bendrovė gauna nemažą pelną, akivaizdu. Beje, savivaldybės Kontrolieriaus tarnybai atliekant tyrimą, bendrovė šiai institucijai atsisakė pateikti duomenis apie išlaidas bei pajamas. Tad kontrolieriams teko pavargti, kol jie patys tas sumas nustatė", - pasakojo V.Jurkevičius.
Tuo tarpu UAB "Kauno keliai" komercijos direktorius Vytautas Babušis įvardino kiek kitokias sumas. "Iš kitų įmonių už naudojimąsi kolektoriais per metus mes gauname apie milijoną litų. Tuo tarpu jų priežiūrai išleidžiame maždaug 600 tūkstančių litų. Be to, į šią sumą neįeina mūsų darbuotojų atlyginimai bei tam tikros investicijos", - tikino V.Babušis.
Bendrovės atstovas įrodinėjo, jog tokias nemažas išlaidas lemia įvairiausi remonto darbai, atliekami kolektoriuose. "Neretai tenka tvarkyti senus, pratrūkusius vamzdžius bei likviduoti kitokias avarijas", - sakė V.Babušis.
Tačiau bendrovės "Kauno keliai" darbuotojas, atsakingas už kolektorių priežiūrą, atskleidė, jog įmonės atliekamų darbų sąrašas yra daug trumpesnis, nei tvirtino komercijos direktorius. "Mes vykdome tik kolektorių priežiūros funkciją. Kartą per savaitę pereiname visus kolektorius ir jeigu pastebime, kad trūkęs koks vamzdis ar dar kas, kviečiame, tarkime, AB "Kauno vandenys" ar kitos bendrovės avarinę tarnybą, kuri viską ir sutvarko", - apie tikrąją požeminių tunelių prižiūrėjimo tvarką pasakojo UAB "Kauno keliai" kolektorių priežiūros meistras.
Tunelių priežiūros darbus atlieka 3 bendrovės darbuotojai. Tiesa, kartais į kolektorius siunčiama įmonės valymo brigada, kuri iškuopia požemius bei išveža šiukšles.
"Didžiausia blogybė ta, kad 2002 metais su bendrove savivaldybė nepasirašė panaudos sutarties. Joje būtų numatytos konkrečios sąlygos, kokius darbus įmonė privalo daryti ir kokią pelno dalį turi atiduoti savivaldybei", - teigė Įmonių veiklos analizės skyriaus vedėjas V.Jurkevičius.
Valdininkui antrino ir UAB "Kauno keliai" komercijos direktorius. "Laiku sudarius sutartį, mes galėtume investuoti į kolektorių būklės gerinimą, be to, dalį pelno galėtume atiduoti savivaldybei", - sakė V.Babušis.
Miesto vadovai vakar nutarė kolektorius iš UAB "Kauno keliai" nedelsiant atsiimti. Po to planuojama paskelbti viešųjų pirkimų konkursą, kuriame mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė įgis teisę atlikti kolektorių priežiūros darbus.
Kitas svarstytas variantas buvo įkurti naują savivaldybės įmonę, kurios vienintelė funkcija būtų rūpintis požeminių tunelių būkle. Įmonės veiklą finansuotų savivaldybė, o bendrovės gautas pelnas patektų tiesiai į miesto biudžetą. Jau kovo mėnesį miesto taryba turėtų priimti sprendimą ir pasirinkti vieną iš šių variantų.
