Palyginimui, pernai į Kauno biudžetą planuota surinkti 696,9 mln. Lt, o išleisti numatyta 736,7 mln. Praėjusiais metais biudžeto deficitas siekė 40 mln. Lt.
Skyles lopys paskolomis
Planuojama, kad į miesto biudžetą šiais metais suplauks 733 mln. 740 tūkst. litų. Numatyta, kad asignavimai sieks beveik 794 mln. Lt. Tai reiškia, kad išlaidos bus beveik 60 mln. didesnės nei įplaukos.
Biudžeto deficitas bus lopomas skolintomis lėšomis - patvirtinti biudžeto asignavimai investicijoms iš skolintų lėšų (60 mln. 66,2 tūkst. Lt). Iš jų 13,6 mln. nepanaudotos skolintos lėšos pagal pasirašytas su bankais paskolų sutartis, 46,5 mln. Lt – pagal 2014 metais planuojamas su banku pasirašyti paskolų sutartis.
Be to nuspręsta negrąžinti savivaldybės administracijai 2012 metais į biudžetą pervestų ir nepanaudotų įmokų dalies (padengus kreditines skolas, esančias 2014 m. sausio 1 d.) – 742,9 tūkst. litų, iš jų: 76,2 tūkst. litų – už statinių nuomą ir 666,7 tūkst. litų – už negyvenamųjų pastatų nuomą, ir skirti jas miesto aplinkos kokybės gerinimo programos kreditinėms skoloms dengti.
Kauno savivaldybės administracija iki metų pabaigos įpareigota 10 procentų sumažinti pradelstą kreditinį įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, atliktus darbus ir įsigytas prekes, palyginti su 2014 m. sausio 1 d. pradelstu įsiskolinimu.
Skolos kelia nerimą
Nemaža dalis Kauno miesto tarybos narių nerimavo dėl didėjančios savivaldybės skolos.
Tarybos narys Valys Venslovas skaičiuoja, kad per šiuos metus Kauno savivaldybės skola nuo 261 mln. Lt. išaugs iki beveik 306 mln. Lt. Tai yra, per 2014 metus Kauno savivaldybė paims 44 mln. Lt naujų paskolų.
Kauno savivaldybės administracijos finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius aiškino, kad šie duomenys, kurie skaičiuoti paskutinę praėjusią metų dieną, nėra visai tikslūs, nes lėšos į savivaldybę už praėjusius metus plaukė dar ir šiais metais. Todėl skolos suma mažėja, tačiau netrukus pripažino, kad apskaičiuota suma – 306 mln. Lt – yra pakankamai tiksli.
Kauno savivaldybė bankams skolinga 185,7 mln. Lt, 119,9 mln. Lt – kreditinės skolos.
Taip pat politikams užkliuvo, kad didėja išlaidos savivaldybės administracijos išlaikymui. Povilas Mačiulis skaičiuoja, kad šiais metais, lyginant su 2013 metais, valstybės tarnautojų išlaikymui bus skirta 8 mln. daugiau. A. Laucius teigia, kad tai susiję su atlyginimų atstatymo klausimu, kurį išaiškino Konstitucinis teismas.
Biudžeto projektui – opozicijos kritika
Kauno politikai stebėjosi, kad Čečėnijos aikštės išlaikymui per dieną skiriama apie 500 Lt per dieną, o pagrindinei Kauno Rotušės aikštei – 1000 Lt per mėnesį. Kauno miesto tarybos narys Gintaras Jonas Furmanavičius tai vadino akivaizdžia politine korupciją, nes šią aikštę itin „globoja“ Kalniečių apylinkėje renkamas Seimo narys konservatorius Arimantas Dumčius.
Opozicinių partijų atstovai negailėjo aštrios kritikos nei biudžeto projektui, nei valdantiesiems konservatoriams.
„Kai Lietuvoje ekonomika kyla - Kaune viskas smunka ir važiuoja žemyn. Jei ne padidintas kredito limitas, tai būtų apkskritai riesta. Biudžetas nėra subalansuotas, nes švietimo sistemai trūksta 20 mln. Lt. Mes tikrai nepritariame šiam biudžeto projektui. Tuo pačiu – valdančiųjų politikai, neveiksnumui, nekompetencijai, kuri stumia miestą į duobę“, - kalbėjo buvęs Kauno meras, liberalas Rimantas Mikaitis.
Galų gale biudžetas vis dėlto buvo patvirtintas – už balsavo 28, prieš – 6, 8 tarybos nariai susilaikė.
