„Žinoma, nebus paprasta, bet per 1,5 metų tam galėjome pasiruošti. Tą mėnesį oro uostas visiškai pasikeis“, – sakė B. Kasparas.

Laukia karštas mėnuo

Vilniaus oro uostas kitąmet bus uždarytas nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 17 d. Prognozuojama, kad per šį laiką į Kauną atvyks daugiau nei 360 tūkst. keleivių, per 1 val. oro uoste leisis ir kils 24 lėktuvai.

„Nebus lengva, bet tikime, kad susitvarkysime. Reikia pakeisti visą infrastruktūrą. Turėsime įrengti 27 orlaivių stovėjimo vietas, dabar jų yra 15. Keleivių terminalo pajėgumai per maži, reikės įrengti 2 laikinus terminalus.

Išdygs laikini pastatai, kurie naudojami ir kitur, kai reikia laikinai padidinti oro uosto pajėgumus. Yra kompanijų, kurios specializuojasi įrengti laikinus terminalus“, – pasakojo B. Kasparas.

Direktorius teigė, kad minimu laikotarpiu iš Vilniaus atvyks apie 90 proc. keleivių. „Reikės išplėsti automobilių stovėjimo aikšteles. Kalbėjomės su Valstybine kelių direkcija, kad tada nevykdytų jokių darbų, kurie trukdytų atvykti į oro uostą“, – sakė B. Kasparas.

Jis pažymėjo, kad šiam išbandymui rengiasi ir aviakompanijos. „Ryanair“ ir „Wizzair“ iš Vilniaus ir Kauno skrenda tomis pačiomis kryptimis, galbūt jos sujungs dalį skrydžių ir naudos didesnius lėktuvus, pavyzdžiui, skrendant Londono kryptimi“, – svarstė pašnekovas.

Kauno oro uostas

Pradėjo nuo lėktuvų valymo

Prieš atvykdamas į Kauną B. Kasparas nebuvo dirbęs oro uostuose. Išskyrus keletą mėnesių, kai uždarbiavo Ciuricho oro uoste. „Tada baigiau gimnaziją, o per vasaros atostogas valiau lėktuvus“, – nusijuokė B. Kasparas.

Prieš pakviečiant vadovauti Kauno oro uostui, šveicaras jau dirbo ir gyveno Vilniuje. „Žinojau, kad oro uostai bus jungiami. Lietuvos oro uostų direktorius Gediminas Almantas pakvietė mane, nes ieškojo žmogaus, turinčio tarptautinės patirties strateguojant įmonių veiklą. Aš čia, nes oro uostui reikėjo strateginių permainų“, – sakė B. Kasparas.

Šveicarijoje jis dirbo licencijuotu advokatu, vėliau prisijungė prie didelės JAV chemijos kompanijos.

„Ten dirbau 15 metų, vėliau įkūriau savo kompaniją. Dalis jos veiklos buvo ir Baltijos šalyse“, – pasakojo B. Kasparas.

Apie pokyčius oro uoste B. Kasparas akcentuoja, kad reikėjo sumažinti išlaidas. „Kaunas yra pigių skrydžių oro bendrovių oro uostas, čia dirba „Ryanair“ ir „Wizzair“. Šios kompanijos oro uostams siekia mokėti kuo mažiau.

Kaunui sunkiai sekėsi subalansuoti pajamas ir išlaidas. Visuose oro uostuose išlaidos darbuotojams sudaro apie pusę išlaidų. Reikėjo spręsti, kaip restruktūrizuoti mūsų operacijas, kad galėtume sumažinti žmonių. Tai ir padarėme – pakeitėme visą operacijų koncepciją. Atėjo daug jaunų žmonių, dalis išėjo, mums jų nereikėjo atleisti specialiai“, – sakė B. Kasparas.

Trūksta aviacijos mechanikų

Taip pat pradėta vystyti pietinė oro uosto dalis.

„Kaunas turėtų tapti orlaivių techninės priežiūros centru. Dabar čia dirba dvi įmonės. Deramės su investuotojais, čia jie turėtų įkurti orlaivių remonto bazes.

Šias kompanijas galėsime pritraukti, kai netrūks darbuotojų. Kai mūsų klausia, ar Lietuvoje turime užtektinai sertifikuotų mechanikų, atsakome neigiamai.

Oro uoste lėktuvus remontuoja ir aptarnavimą atlieka savo angarus turinčios „Ryanair“ ir „FL Technics“. Aviacija – vienas labiausiai reguliuojamų verslų. Kad mechanikas įgytų sertifikatą, jis turi išlaikyti testus, dalyvauti mokymuose.

Dabar kalbamės su Kauno technologijos universitetu ir Kauno technikos profesinio mokymo centru, vystome aviacijos technikų ruošimo programą. Tai svarbu, nes aviacijos mechanikų trūksta visoje Europoje.

Turime stengtis, kad kuo daugiau žmonių ateitų į šiuos mokymus. Jie trunka 3 metus. Rugsėjį turėtų prasidėti programa. Mokymas apims ir praktiką. Dėl to diskutuojame su keliomis mokyklomis“, – pasakojo B. Kasparas.

Sujungs su geležinkeliu

Kalbėdamas apie ateitį direktorius primena, kad keleivių segmentas Kaune yra specifinis. „Apie 70 proc. keleivių yra ne iš Kauno zonos. Čia atvyksta keleivių iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Kaliningrado ir Estijos.

Ši tendencija išliks. „Rail Baltica“ vėžė eis šalia oro uosto. Planuojama oro uostą sujungti su geležinkeliu, įkurti Kauno oro uosto geležinkelio stotį. Koncepciją „geležinkelis-oro uostas“ vysto ir Ryga bei Talinas. Šių miestų oro uostai ateityje bus sujungti su „Rail Baltica“, – teigė direktorius.

Dar viena plėtros kryptis – logistikos paslaugos. Norime koncentruotis į Rytų partnerius.

Bruno Kasparas

„Mus labiausiai domina Kinija. Pavyzdžiui, dabar kinai krovinius gabena į Frankfurtą. Iki jo iš Kauno skrendama 2 val. Pirmyn atgal – 4 val. arba 50 tūkst. eurų. Mes siūlome kinams krovinius atskraidinti į Kauną, o iš čia vežti sunkvežimiais.

Kroviniai galėtų būti iškrauti iš lėktuvų ir sukrauti į sunkvežimius per 4 val., o Europą pasiektų per 12–20 val. Logistikos grandinėje nebūtų prarasta daug laiko, bet sutaupyta daug pinigų. Kaune jau lankėsi kinų kompanijų atstovai, vyksta diskusijos su Ramučiuose įsikūrusia „Hoptrans“ logistikos kompanija“, – sakė B. Kasparas.

Pagrindiniai Lietuvos oro uostai rengiami koncesijai, juos planuojama perduoti privačiai įmonei. B. Kasparas mano, kad tai – teisingas modelis.

„Apie du trečdalius pasaulio oro uostų valdo privačios kompanijos. Jos valdo po 20–40 oro uostų. Jos yra patyrusios, įtakingos ir lankstesnės nei valdomos valstybės. Koncesininkas investuos, pasirašęs 25 metų sutartį, norės per šį laikotarpį uždirbti. Reikės pertvarkyti keleivių terminalą, kad jame būtų galima įrengti daugiau vietos parduotuvėms“, – ranka mostelėjo į būsimą erdvę prekybininkams.

Pasak B. Kasparo, kai įmonės priklauso valstybei kyla tam tikrų sunkumų. „Pavyzdžiui, viešieji pirkimai gali trukti net metus, nors prekė reikalinga šiandien. Aviacijos verslas yra besikeičiantis, pokyčiai gali būti žaibiški“, – pažymėjo direktorius.

„Ryanair“ apsisprendžia greitai

B. Kasparas pateikė konkretų pavyzdį. „Ryanair“ 2012 m. kovą įsteigę bazę Kopenhagoje, ten laikė vieną lėktuvą, bet planavo čia įkurti dar 3 orlaivius.

„Tada Danijos profsąjungos ėmė spausti pasirašyti kolektyvinę darbo sutartį. Profsąjungos teigė, kad „Ryanair‘ darbuotojai uždirba 15 proc. mažiau nei kitų aviakompanijų darbuotojai.

„Ryanair“ nesutiko pasirašyti sutarties, profsąjungos kreipėsi į teismą. Galiausiai „Ryanair“ bylą pralaimėjo, bet kompanija nesutiko pasirašyti kolektyvinio darbo sutarties. 2015-ųjų liepą „Ryanair“ uždarė bazę ir atleido visus darbuotojus. Viskas įvyko per savaitę, tada jie perkėlė vieną „Boeing“ į Kauną.

Taip „Ryanair“ Kopenhagoje norėjo išlaikyti skrydžių tvarkaraštį. Jiems buvo patogu Kaune laikyti lėktuvą, nes jis galėjo greitai pasiekti Daniją, o iš ten skraidyti pagal anksčiau sudarytą grafiką“, – pasakojo B. Kasparas.

Iš pradžių visiems pasakiau, kad darbuotojai per darbo pasitarimus neprivalo kalbėti angliškai. B. Kasparas

Abejotinas sprendimas dėl Vilniaus

Kai „Ryanair“ savo bazę įkūrė ir Vilniuje, kilo nerimas, kad kompanija gali uždaryti bazę Kaune, atidarytą 2010-aisiais.

„Tai buvo ministerijos sprendimas, jį lėmė aplinkybės. Šalies sostinei yra svarbu turėti tiesioginius skrydžius į kitas šalis. Jei jų nėra, į šalį sunku pritraukti investicijų. Ministerija po lietuvių aviakompanijos bankroto ieškojo būdų, kaip atkurti susisiekimą. Tada „Ryanair“ buvo pasiūlyta perimti dalį prarastų skrydžių.

Šis sprendimas Kaunui sukėlė šiek tiek rūpesčių. Turime dirbti dar daugiau, kad galėtume toliau plėstis. „Wizzair“ Kaune atsirado, kad nebūtume priklausomi nuo vieno vežėjo. Dabar turime apie 60 proc. mažiau keleivių, nei planavome pasiekti, jei „Ryanair“ skraidytų tik iš Kauno“, – pastebėjo B.Kasparas.

Patinka dinamiškas gyvenimas

Ar dažnai lietuviai jo klausia, ką žmogus iš vienos turtingiausių Europos šalių veikia vienoje skurdžiausių kontinento valstybių?

„Nesu prisirišęs prie šalies, mane laiko žmonės ir iššūkiai. Į Lietuvą atvedė verslas, o joje laiko iššūkių kupinas darbas. Čia jaučiuosi patogiai, mane supa malonūs žmonės, čia įdomu gyventi.

Ilgiuosi namų, nors kasmet po kelis kartus grįžtu į Šveicariją. Suprantu, kad Lietuva dar jauna šalis, tebeatliekanti politinius eksperimentus. Jūsų šalis turi rasti savo kelią.

Šveicarija – labai rami, viskuo patenkinta šalis, nematanti poreikio vystytis ir keistis. Lietuvoje gyvenimas yra dinamiškesnis. Šveicarijoje puikiai organizuotas viešasis transportas, čia tai dar problema.

Ar lietuviai punktualūs? „Oi, nekalbėkime apie tai. Dirbau šalyse, kur žmonės ne tokie punktualūs kaip lietuviai“, – šypsojosi šveicaras.

B. Kasparas gyvena Vilniuje ir beveik kasdien važiuoja į darbą Kaune. „Važiuoju ne kasdien. Prieš 3 metus su žmona nusprendėme, kad taip mums geriau. Vilniuje dažnai dalyvauju darbo susitikimuose. Jei gyvenčiau Kaune, į Vilnių tektų važiuoti 3 dienas per savaitę. Iš esmės niekas nepasikeistų.

Į Kauną dažniausiai važiuoju su bendradarbiu, buvusiu krepšininku Žygimantu Šeštoku, gyvenančiu Vilniuje. Turime laiko pasikalbėti. Nėra blogai būti užrakintam automobilyje valandą, kai galiu apmąstyti reikalus. Man tai – geras laikas“, – sakė B. Kasparas.

Pasitarimai – lietuvių kalba

B.Kasparas yra vedęs antrą kartą, dabartinė jo žmona – lietuvė. „Ne, į Lietuvą atviliojo ne moterų patrauklumas. Atvykau į Lietuvą dėl verslo. 1992 m. įkūriau kompaniją, o Lietuvoje pradėjau verslą 1999-aisiais. Iki tol jūsų šalyje apsilankydavau kartą per mėnesį. Su dabartine žmona susituokėme 2010 m. Pažinojau ją 2 metus“, – pasakojo pašnekovas.

Dabar vieną mano kompaniją valdo žmona, kilusi iš mažo kaimo, esančio netoli Jurbarko. Nors šios kompanijos veikla visiškai nesusijusi su oro uostu, aš turėjau iš jos pasitraukti. Esu kilęs iš šalies, kur aiškiai atskiriami viešieji ir privatūs interesai. Šiuo klausimu esu griežtas“, – tvirtai kalbėjo B. Kasparas.

Jo gimtoji kalba – vokiečių su šveicarų akcentu. „Šveicarijoje yra 4 oficialios kalbos. Kantonų teismų sprendimai spausdinami tik to kantono kalba, todėl aš, kaip advokatas, turėjau mokėti pagrindines kalbas – prancūzų, italų ir vokiečių. Dirbdamas Bukarešte, pramokau rumunų kalbą, Ispanijoje išmokau ispaniškai. Dabar kalbu lietuviškai. Oro uoste ne visi kalba angliškai. Darbo pasitarimai vyksta lietuvių kalba, aš kartais įsiterpiu angliškai, jei nežinau, kaip teisingai pasakyti lietuviškai. Iš pradžių visiems pasakiau, kad jie neprivalo kalbėti angliškai.

Lietuviškai suprantu gerai. Keista, kad kartais darbuotojai nepagalvoja, jog aš suprantu, ką jie kalba lietuviškai“, – nusijuokė direktorius.