T. Barščio sūnus ugdo ištvermę
„Kauno grūdų“ grupės pagrindinis akcininkas T. Barštys yra labai pastebimas verslininkas. Lietuviai jį įsidėmėjo dėl aistros prabangioms mašinoms, sraigtasparniams.
Daugybės metų patirtį sukaupęs T. Barštys po truputį perleidžia verslą savo vaikams Tautvydui ir Klaudijai. Jis sako, kad versle yra ir laimėjimų, ir pralaimėjimų, todėl geriausia yra atsigręžti į šeimą.
Anot jo, skirtumas tas, kad dabartinė jaunoji karta auga šiltnamio sąlygomis ir į verslą žiūri kitaip.
„Jaunimas nemato kitos verslo pusės – kiek tai kainavo laiko ir nervų. Jei šeimos ir palikuonių nėra, tavo verslo niekam nereikia. Tai velniškai skaudu. Jei turi įpėdinių, jie galbūt patobulins verslą. Žmogaus gyvenimas yra per trumpas, reikia apie 40 m. ciklo kam nors sukurti. Manau, susipynusios verslo tradicijos šeimoje yra gera praktika. Daug kartų diskutavome apie tai su savo vaikais. Jiems šis verslas nėra labai įdomus.
Dabar jaunimo vizijos kitokios, norisi turėti mėgstamą darbą. Iš pradžių gal ir man tai nebuvo mėgstama veikla, bet reikia stengtis, dirbti. Savo vaikų klausiau, ar jiems padėti parduoti akcijas, ar nori padėti plėsti verslą. Jie nusprendė, kad nori turėti verslą“, – portalui tv3.lt pasakojo T. Barštys.
1993 m. įsteigęs „Kauno grūdų“ bendrovę, vėliau jis įsigijo ir „Kaišiadorių paukštyno“ bei „Vilniaus paukštyno“ įmones. Pats T. Barštys teigė, jog įsigijęs verslą pusę metų praleido paukštyne, kad suvoktų, kaip viskas vyksta.
„Žemės ūkis – labai ilgas procesas. Juo turi gyventi. Kompiuterį išjungei – ir gyveni, o čia – biologiniai procesai, genetika, mityba. Mane užsipuolė, tada apsigyniau mokslų daktaro laipsnį. Aš tuo gyvenu“, – patirtimi dalijosi verslininkas.
Kaip ir tėtis, sūnus domisi automobiliais. Mėgsta greitį. 2016 m. jaunasis T. Barštys policijos buvo pričiuptas už greičio viršijimą.
Vairuodamas „Porsche 911 Turbo S“, vaikinas važiavo 139 km/val. greičiu, nors leistinas greitis buvo ne didesnis nei 80 km/val.
Be prabangių automobilių, vaikinas užsiima ir sportu – žaidė krepšinį, bėgioja, dalyvauja triatlono varžybose. Jis studijavo Vytauto Didžiojo universitete, Niujorke, lankėsi profesionalumo tobulinimo seminaruose.
A. Rakausko sūnus perėmė vairą
A. Rakausko sūnus, 45 m. Artūras, yra vienas pirmųjų Lietuvos istorijoje, perimantis tėvo verslą. Artūras yra UAB „Senukų prekybos centro“ prezidentas bei įmonės „Kesko Senukai Lithuania“ vadovas. Apie jį nėra daug žinoma, verslininkas nesiveržia į viešumą.
Artūras yra baigęs Kauno technologijos universitetą, įgijęs tarptautinio verslo vadybos bakalauro diplomą ir verslo vadybos magistro laipsnį.
Augustinas Rakauskas savo verslą ėmė plėtoti Lietuvos nepriklausomybės laikais. Turtą pradėjo krauti nuo prekybos druska, kurią pirkdavo Ukrainoje ir gabendavo į Lietuvą. Gautą pelną investuodavo į statybinių medžiagų, buitinės chemijos importą į Lietuvą.
1993 m. Jonavos g. buvo atidaryta pirmoji parduotuvė, o po metų jau imtasi didmeninės prekybos. Kiek vėliau pradėtas kurti mažmeninės prekybos tinklas visoje Lietuvoje. Dabar „Senukų prekybos centrą“ lygiomis dalimis valdo „Kesko“ ir Rakauskų šeima. Tai vienas didžiausių Baltijos šalyse prekybos statybinėmis medžiagomis, buities ir ūkio prekėmis tinklų.
Augustinas Rakauskas yra investicijų bendrovės RAZ vadovas ir pagrindinis akcininkas. Bendrovė investuoja į nekilnojamąjį turtą, atsinaujinančią energetiką, finansinio tarpininkavimo verslą. Verslininkas investuoja ir į viešbučių, turizmo veiklą. Šeimai taip pat priklauso ir žiniasklaidos priemonė „Žinių radijas“.
Pastaruoju metu A. Rakauskas su ilgamečiu partneriu Alvydu Žaboliu žengė į išperkamosios nuomos (lizingo) rinką. Jie įsteigė bendrą įmonę ir su bendrove „Mokilizingas“ pradėjo dirbti Latvijoje.
Be to, Prienų rajone šeimynai priklauso Visuomenės harmonizavimo parkas. Jam vadovaujanti A. Rakausko dukra Agnietė 2014 m. ištekėjo už atlikėjo Artūro Pitkausko, kuris tuo metu dirbo minėtame parke rinkodaros vadovu.
„Vičiūnams“ vadovauja mero sūnus
Buvęs milicininkas Visvaldas Matijošaitis verslą pradėjo įkalbėjęs mamą auginti rožes. Jo sūnums rankų braižytis į rožių spyglius jau nereikėjo.
Kai V. Matijošaitis tapo Kauno meru, „Vičiūnų“ įmonių grupės vadovu 2015 m. balandį paskirtas jo sūnus Šarūnas Matijošaitis.
Š. Matijošaitis „Vičiūnų“ įmonių grupėje pradėjo dirbti 2001 m., darbo patirtį ėmė kaupti nuo vadybininko pareigų. KTU jis įgijo ekonomikos ir vadybos bakalauro bei verslo vadybos magistro laipsnius, yra vedęs.
„Iš verslo išeinu ir pareigas perduodu ramia širdimi, nes žinau, kad sūnus jau pasirengęs naujai veiklai ir iššūkiams. Jis yra aktyvus, imlus, daug patirties turintis žmogus. Aš ilgai ir nuosekliai jį tam rengiau – net ir neišrinktas meru pareigas Šarūnui būčiau perdavęs po kelerių metų“, – prieš dvejus metus kalbėjo V. Matijošaitis.
„Visada mokiausi iš aukščiausio lygio vadovų. Žinoma, didžiausias mano mokytojas – tėtis. Mačiau iš labai arti, kaip jis priima verslo sprendimus, kokiomis vertybėmis vadovaujasi ir kokius tikslus kelia. Perimti vadovavimą tėvų sukurtame versle nėra lengva, nes tai labai įpareigoja. Kartu man šis verslas be galo įdomus, matau daug naujų galimybių augti“, – tuomet sakė Š. Matijošaitis.
Dabar jis rūpinasi ir „Respublikos“ viešbučio griovimo darbais.
Jaunesnysis brolis nesivaržo
Šarūno brolis Dainius atrodo visiška priešingybė. Jis dalyvauja automobilių lenktynėse, šokinėja parašiutu, fotografuojasi su pusnuogėmis merginomis, kartais įsivelia į keistus skandalus.
Kauno miesto tarybos narys vienoje laidoje pripažino, kad automobiliai yra „savotiška mano liga, kuria aš pakankamai logiškai sergu, nes neleidžiu sau daugiau, negu galėčiau leisti“.
Pernai D. Matijošaitis išvyko į Dakaro maratoną su Benedikto Vanago komanda. Jis sako, jog stengiasi viską atlikti kaip įmanoma geriau, todėl pats Dakare startuos tik tada, kai bus rimtai tam pasirengęs.
„Vičiūnų“ įmonėje Dainius pradėjo dirbti vos baigęs vidurinę mokyklą.
„Vasaromis dirbdavau sandėliuose, kur buvo minusinė temperatūra – teko paragauti tikrojo darbo. Baigęs mokyklą buvau atsakingas už įmonės mobiliuosius telefonus – paskirstydavau, rūpinausi sutartimis. Vėliau man patikėta prekyba motociklais – nuo mažų dienų su vyresniuoju broliu Šarūnu sėdėjome ant mopedų. Vilniuje ir Kaune atidarėme parduotuves.
Atėjus krizei patyriau pirmuosius nemalonumus – turėjome veržtis diržus, teko atleisti gerų žmonių. Vėliau atėjo sąstingis. Tėvui pasakiau, kad jaučiuosi įstrigęs vienoje vietoje. Kokį gavau atsakymą? Kad jis laukė šios akimirkos, – vadinasi, atėjo laikas nustoti žaisti ir pradėti dirbti. Taip jis tarsi nubraukė visus ankstesnius mano metus įmonėje“, – viename interviu „Lietuvos rytui“ atviravo D. Matijošaitis.
Vėliau jis dirbo eksporto vadybininku, prekių ženklų vadovu. „Negaliu skųstis. Bet, turiu pripažinti, smegenims tai sekinantis darbas. Kompiuteris, elektroninis paštas, telefonas, posėdžiai – tokia mano darbo kasdienybė. Tikrai nėra taip, kad jaunasis ponas Matijošaitis vaikštinėja kaip povas po biurą ir mojuoja piršteliu. Esu normaliai bendraujantis žmogus“, – pasakojo D. Matijošaitis.
Jis sako, kad tėvas jam nėra davęs pinigų nuo 12-os klasės.
„Visada liepdavo užsidirbti. Taip, jis viską sukūrė ir pastatė. Bet pasaulyje begalė verslų, pereinančių iš kartos į kartą. O gal tą tėvelį vieną dieną apims nušvitimas ir jis savo dalį parduos, išdalys pinigus labdarai. Tada likčiau be nieko. Nesuku dėl to galvos – šiandien dirbu įmonei, nes tai – mūsų šeimos verslas, tikslas“, – yra sakęs D. Matijošaitis.
Jis tvirtina turįs polinkį į meną, kaip mama, o tėvas įskiepijo verslumo gyslelę. Beje, Dainius nevalgo žuvies. Spėjo išsiskirti su žmona, kaip teigia, dėl to, kad retai buvo namuose. Po mamos mirties jis grįžo gyventi į tėvų namus.
B. Lubio dukra – jau pilnametė
Turtingiausia Lietuvos moterimi vadinama Lyda Lubienė turtingiausių žmonių sąraše užima trečią vietą (turtas vertinamas 470 mln. eurų).
Ji po vyro Bronislovo Lubio mirties turi daugiausia koncerno „Achema“ akcijų – kiek daugiau nei 50 procentų. Kartu su dukra Viktorija ji turėjo kontrolinį akcijų paketą, tačiau, dukrai sulaukus pilnametystės, apie 12 proc. akcijų atiteko V. Lubytei. Jos turtas vertinamas 140 mln. eurų.
Būtent dėl galiojančių įstatymų didžiausia akcijų dalis atiteko antrajai B. Lubio žmonai Lydai, mat pramonininkas nepaliko testamento arba niekas jo nerado. Šiuo metu turtingiausia Lietuvos moteris užima „Achemos“ grupės valdybos pirmininkės pareigas.
V. Lubytė gyvena Šveicarijoje, Sankt Galeno miestelyje, mokosi privačioje mokykloje „Institut auf dem Rosenberg“. Mokykla vertinama kaip viena geriausių privačių mokyklų Šveicarijoje. Mokslo metai joje kainuoja 77,6 tūkst. eurų.
Jei mergina grįžtų į Lietuvą, gal apsigyventų Kaune? Žaliakalnyje esantis Lubių namas, atrodo, vis dar neparduotas. Gal V. Lubytė, baigusi mokslus, taptų naujos kartos verslo atstove ir imtų vadovauti „Achemai“?
Pats B. Lubys svarstė, kad vadovavimą „Achemai“ perduos savo anūkui, dukros Jūratės Žadeikienės sūnui Adomui.
J. Žadeikeinė yra B. Lubio dukra iš pirmosios santuokos. Moteriai priklauso 11,6 proc. „Achemos“grupės bei 15,2 proc. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ,,Bega“ akcijų.
J. Žadeikienės sūnus Adomas daug metų buvo laikomas B. Lubio įpėdiniu. Tačiau po verslininko mirties jam atiteko tik 0,5 proc. akcijų ir įmonės vadovu A. Žadeika netapo.
