Laikiną kempingą Jonavos gatvėje Kauno valdžia įrengė prieš trejus metus – po to, kai neradę, kur apsistoti, turistai savo namuką ant ratų pastatė kone po mero langais. Tačiau nieko nėra pastovesnio už laikiną.
Vienos žvaigždutės kempingą, peiktą dėl prastos vietos (šalia – kapinės ir judri gatvė), savivaldybė svarsto tobulinti. Gavę iki milijono litų iš Europos Sąjungos, žada įrengti lauko virtuvę, apšvietimą, pastatyti triukšmą mažinančią sienelę, o po kelerių metų ir dar plėsti.
„Numatyta plėsti šitą kempingą Neries link. Ten yra apie dviejų hektarų teritorija, kurioje planuojama įrengti žalią veją, žaidimų aikšteles, vietą palapinėms statyti ir valčių prieplauką. Bet čia tokie tolimesni planai“, – teigė Kauno savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Vygintas Grinis.
Nuo liepos vidurio veikiančiame Lampėdžių kempinge visa tai jau yra – paplūdimys, teniso, krepšinio ir vaikų žaidimo aikštelės, keliautojai ilsisi pušyne. Spalio 1-ąją sezoną baigsiantis kempingas dabar pilnas.
„Šiais metais mus jau vertino. Buvo atvažiavę inspektoriai iš Olandijos, kurie įvertino esamą infrastruktūrą. Būsime įtraukti į kitų metų vadovus, eilės laukia Vokietijos. Tose tikslinėse rinkose darome aktyvią rinkodarą“, – pasakojo bendrovės „Turto centras“ bendraturtis Linas Žabaliūnas.
Kauno turizmo informacijos centro vadovas sako, kad abu kempingai tarpusavyje turėtų ne konkuruoti, o kaip tik dirbti kartu. Viešnagės kainos juose panašios, vieną administruoja savivaldybės įmonė, kitą – verslininkai.
„Jeigu miestas ištransliuos žinią, kad jis yra svetingai pasiruošęs priimti žmones, kurie mėgsta keliauti su nameliais ant ratų, tai įmanoma užpildyti ir abu kempingus, juolab siūlant papildomų pramogų. Tačiau šiai sekundei tai yra pirmieji žingsniai“, – sakė Kauno turizmo informacijos centro direktorius Sigitas Sidaravičius.
Turizmo specialistai sako, kad pelningiausi – rekreacinėse zonose esantys didesni kempingai. Kauno kempingų privalumas – aplink juos plėtojami dviračių takai, mat daugelis turistų atsiveža ir dviračius.
„Iš vienos pusės, lyg ir aktyvėja tas individualus turizmas, kai žmonės keliauja savarankiškai, patys susidaro maršrutus. Jiems labai tiktų apsistoti kempinguose. Bet ar yra dėl ko atvažiuoti į Kauną, jų nuomone? Jeigu yra, labai šaunu“, – teigė Kūno kultūros akademijos Sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedros lektorė Regina Navickienė.
Anot turizmo specialistės, skirtingai nei Lietuvoje, Europoje kempinguose apie 80 proc. apsistojusiųjų yra vietos gyventojai, keliaujantys po savo šalį. Kauno kempingų atstovai sako lietuvių sulaukiantys vos vieno kito.
