Pasak Kauno AVMI viršininkės Juditos Stankienės, specialistų dėmesį atkreipė keletas aplinkybių. „Visų pirma – neįprastai didelis atsarginių dalių likutis. Pagal elektroninių važtaraščių posistemio i.VAZ duomenis ir mokėtojo pateiktus dokumentus, sandėlyje jų turėjo būti už daugiau nei 280 tūkst. eurų“, – sakė J. Stankienė. Pasak jos, nesąžiningas verslininkas deklaravo nuostolingą veiklą, o už detales atsiskaitydavo nelegaliais pinigais, kuriuos gaudavo už atliekamas remonto paslaugas. „Išaiškinti apgaulę padėjo ir sąžiningi detalių tiekėjai – jie apskaitė pajamas, gautas iš minimo verslininko“, – teigė Kauno AVMI viršininkė.
Patikrinimo rezultatas – valstybės biudžetas pasipildė 22 tūkst. eurų PVM. Per 100 tūkst. eurų nuslėpusiam autoserviso savininkui teko sumokėti daugiau nei 3 tūkst. eurų baudų ir delspinigių. Jis taip pat įpareigotas į įmonės apskaitą įtraukti nuslėptas pajamas, jas tinkamai deklaruoti teikiant pelno mokesčio deklaraciją.
Naudotų automobilių ir dalių jiems prekybos bei remonto sektorius ir šiais metais išlieka vienu iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prioritetų, sakoma Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos pranešime.
Pernai vykdytos priemonės pasiteisino – bendras kontrolės veiksmų automobilių sektoriuje rezultatas viršija 3 mln. eurų. Pasak Kauno AVMI viršininkės J. Stankienės, specialistų sukaupta patirtis rodo, kad naudotų automobilių prekybos, remonto ir prekybos automobilių dalimis sektoriuje dažnai linkstama slėpti pajamas automobilius parduodant už mažesnę nei reali kainą, dalis sandorių sudaromi neoficialiai arba baigiami pasirašant vadinamąjį „kauferį“, todėl praėjusiais metais taikomos priemonės bus tęsiamos. „Šiais metais papildomo dėmesio sulauks ir automobilių dažytojai, ypatingas dėmesys bus skiriamas PVM grobstymui“, – pažymėjo J. Stankienė.
