aA
Nors bendras šalies verslo aplinkos vertinimas gerėja trečius metus iš eilės, kai kurių Lietuvos regionų situacija nesikeičia, rodo „Citadele“ banko trečius metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2018“.
Prekybos miestelį „Urmas“ kasdien aplanko apie 20 tūkst. automobilių
© Organizatorių nuotr.

Per pastaruosius metus didieji mūsų šalies miestai bei kurortai išliko patrauklūs verslui, tačiau Lietuvos šiaurėje ir pietvakariuose esantys pasienio ruožai šiais metais išsiskiria nepalankiu verslo aplinkos vertinimu.

„Lygindami dabartinę situaciją su 2016 m. surinktais duomenimis, stebime tikrai pozityvias bendras tendencijas: pačių verslininkų manymu, Lietuvoje verslo aplinka tampa vis palankesnė. Prieš trejus metus verslo aplinką gerai arba labai gerai vertino 14 proc. šalies verslininkų, šiemet taip mano jau 28 proc. respondentų.

Tačiau kai kurių atskirų rajonų situacija tikrai kelia nerimą, mat jose verslo kliūčių koncentracija metų metus išlieka pati didžiausia. Šia prasme sunkiausiai sekasi Pagėgių bei Zarasų rajono savivaldybėms“, - sakė „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė.

2016 ir 2017 m. į lyderių dešimtuką pateko visos kurortinių miestų savivaldybės, šiemet sąrašo viršūnėje taip pat stebimi pokyčiai.

„Pagal regionus pirmoje vietoje, kaip ir pernai, atsidūrė Neringos savivaldybė, kurioje 1000 gyventojų tenka daugiausia įmonių visoje Lietuvoje - net 61. Antroje vietoje išliko Vilnius, o iš lyderių trejeto iškrito Kaunas, užleisdamas vietą Palangai, kurioje įmonių skaičius augo labai sparčiai.

Tarp lyderių šiemet taip pat nebeliko ir Birštono bei Druskininkų savivaldybių. Pastaroji patyrė vieną didžiausių kritimų ir smuktelėjusi per 17 pozicijų reitinge užima 22 vietą“, - pasakojo G. Kubiliūnienė.

„Verslo kliūčių žemėlapyje“ kiekvienai savivaldybei apskaičiuotas verslo laisvės indekso augimas iš viso užfiksuotas 19 savivaldybių, 39 regionuose indeksas sumažėjo, 2 - liko nepakitęs.

Savivaldybių, turinčių daugiausiai kliūčių verslui, sąrašo apačioje atsidūrė Pagėgiai (verslo laisvės indeksas - 57 proc. Lietuvos vidurkio), Zarasų rajonas (60 proc.), Biržų rajonas (60 proc.), Visaginas (60 proc.), Pakruojo rajonas (61 proc.).

2016 m. nepalankiausiomis sąlygos verslui ryškiai išsiskyrė Šiaurės rytų Lietuvos regionas bei pietryčiuose esančios savivaldybės, praėjusiais metais prasčiausiai verslo aplinka vertinta Tauragės ir Utenos apskrityse, tuo tarpu šiemet verslo barjerų „epicentras“ vėl sugrįžo į šiaurės rytus ir išsiplėtė Marijampolės regione.

„Skirtingai nei praėjusiais metais, verslininkai mato kur kas daugiau galimybių verslo plėtrai išnaudoti ketvirtąją pramonės revoliuciją ir, jei praėjusiais metais net 55 proc. net nežinojo, kas tai yra, šiemet tokių belikę vos 28 proc.

Verslui vis dar išlieka palankios sąlygos skolintis. Darbuotojų trūkumas ir jų skatinimas, ypač regionuose, verčia įmones galvoti apie motyvacines sistemas, kurios darbuotojus ragintų dirbti toje įmonėje“, - sakė G. Kubiliūnienė.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas atkreipė dėmesį į tai, kad didmiesčių ir kurortų bei pasienio regionų situacija tampa vis labiau panaši į pasivažinėjimą visiškai skirtingais greičiais.

„Akivaizdu, kad pasienio regionus labai sekina nuolatinis konkurencinis adrenalinas, keliamas nepalankių verslo sąlygų, už kurias atsakinga ne tik vietos, nacionalinė valdžia, bet ir neblėstantis kaimyninių šalių patrauklumas vartotojams. Skirtumas tarp to, kas yra Lietuvoje ir kas kaimyninėse šalyse, yra toks didelis, kad padeda išvesti nemažą dalį pinigų iš mūsų šalies. Jei tokia situacija toliau bus ignoruojama, turėsime rimtų nemalonumų“, - įsitikinęs M. Dubnikovas.

Jo nuomone, sunkiai kvėpuojantys, ribotomis plėtros galimybėmis pasižymintys regionai, laikui bėgant, taps darbo jėgos ir vartotojų donorais arba vietiniams lyderiams, arba užsienio šalims.

„Tie regionai, kurie buksuoja, skatina verslo ir savivaldybių bendradarbiavimą, verčia investuoti į gyvenamąją aplinką, patrauklesnius regionus. Vienas iššūkis savivaldybėms - prisitaikyti, kaip jos gali vystytis, rasti strategiją. Verslas, tai matydamas, taip pat turi matyti naujų veiklos modelių pritaikymą“, - teigė M. Dubnikovas.

Kaip Eltai sakė M. Dubnikovas, vis atsilaisvinančius regionų plotus būtų galima panaudoti žemės ūkio sektoriaus skatinimui, tačiau jo efektyvumas kol kas yra ganėtinai mažas.

„Galima panaudoti (laisvus regionų plotus. - ELTA) žemės ūkiui, tai vyksta. Tačiau šiandien žemės ūkis nukeliavo į didelius plotus auginant grūdines kultūras. Pavyzdys - Olandija, kur panašus plotas, bet žemės ūkio efektyvumas ten yra didesnis. Nes užauginti grūdus ir išvežti yra geriau nei nieko, bet tai nėra geriausias žemės ūkio verslas. Lietuvoje intensyvumas galėtų būti geresnis, tas pats ES lėšų panaudojimas galėtų skatinti sudėtingesnę žemdirbystę, pavyzdžiui, ekologiją“, - Eltai sakė M. Dubnikovas.

Tyrimo metu savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė 504 smulkios ir vidutinės įmonės, 34 regioninės verslo asociacijos, visų 60 savivaldybių administracijų atstovai.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

VMI: alkoholio akcizų pajamos šiemet augo 43 proc. (3)

Alkoholio akcizų pajamos per šių metų keturis mėnesius pastebimai išaugo. Tai didžiąja...

„INVL Asset Management“ paskirta 140 tūkst. eurų bauda papildyta (4)

Lietuvos banko valdyba paskyrė 140 tūkst. Eur baudą UAB „ INVL Asset Management “ už jos...

„Novameta“ persikėlė į 3 kartus didesnę gamyklą Kaune (2)

Nerūdijančio plieno profesionalios virtuvės įrangos gamintojas Lietuvoje UAB „ Novameta “...

Vilniuje ir Druskininkuose veikusi odontologijos įmonė įtariama slėpusi mokesčius (9)

Vilniuje ir Druskininkuose veikusi odontologijos įmonė įtariama slėpusi mokesčius, antradienį...

Artūras ir Augustinas Rakauskai atsidalino verslus: toliau vystys savarankiškai (40)

Investuotojai Artūras Rakauskas ir jo tėvas Augustinas Rakauskas pranešė, kad keičia iki...

Top naujienos

Urbonaitė: kandidatų retorika aštrėja, antraip būtume kaip per pakasynas – gerai arba nieko (123)

Kandidatai į prezidentus vis intensyviau skaičiuoja vienas kito pinigus, aštrina retoriką. Ko tuo...

Nausėda apie santykius su konservatoriais: ateis diena, kai visos neišsprendžiamos problemos pasidarys nereikšmingos (182)

Gitanas Nausėda teigia, kad jo rinkiminė kampanija turėtų kainuoti perpus mažiau nei Ingridos...

Gydytoja neištvėrė: „Instagram“ žvaigždutės įrašas apie ligoninės maistą privertė aiktelėti (180)

Ryte šiek tiek aiktelėjau, kai pamačiau vienos garsios socialinėje medijoje moters „stories“...

Orai: netruks nei saulės, nei lietaus (3)

Trečiadienis Lietuvoje išaus šviesus, saulėtas. Įdienojus ims kilti balti kamuoliniai debesys,...

Jamie Oliverio burbulas bliūkšta: bankrutuoja garsiojo šefo restoranų tinklas (84)

Garsusis šefas Jamie Oliveris tvirtina esąs „nuliūdintas“ dėl to, kad jo restoranų grupė...

Jasikevičius po pergalės Kaune nesileido į kalbas apie kito sezono „Žalgirio“ sudėtį (4)

Kauno „Žalgiris“ pirmose „Betsafe- LKL “ pusfinalio rungtynėse pateisino favorito vardą ir...

Dalykai, rodantys, kad pora greičiausiai išsiskirs (9)

Artėjančių skyrybų požymiai nebūtinai tie, apie kuriuos pirmiausia pagalvojate, sako psichologė...

Naudodami dujų balioną daugiabutyje darote pažeidimą: teks ieškoti kuo jį pakeisti (104)

Energetikos ministerija ruošia pokyčius gyventojams, kurie gyvendami daugiabučiuose namuose...

Šio gydytojo rankos vadinamos auksinėmis: kai mažyliai išsikapsto iš sunkių ligų, apima nepakartojamas jausmas (23)

Pakalbinti medicinos mokslų daktarą, vaikų chirurgą Artūrą Kildą tikras iššūkis – vos...

Rusai per kėlinį sudorojo švedus ir dabar susigrums su JAV rinktine visos ketvirtfinalio poros (12)

Antradienio vakarą Slovakijoje finišavo pirmasis 2019 metų pasaulio ledo ritulio čempionato etapas...