aA
Nors bendras šalies verslo aplinkos vertinimas gerėja trečius metus iš eilės, kai kurių Lietuvos regionų situacija nesikeičia, rodo „Citadele“ banko trečius metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2018“.
Prekybos miestelį „Urmas“ kasdien aplanko apie 20 tūkst. automobilių
Prekybos miestelį „Urmas“ kasdien aplanko apie 20 tūkst. automobilių
© Organizatorių nuotr.

Per pastaruosius metus didieji mūsų šalies miestai bei kurortai išliko patrauklūs verslui, tačiau Lietuvos šiaurėje ir pietvakariuose esantys pasienio ruožai šiais metais išsiskiria nepalankiu verslo aplinkos vertinimu.

„Lygindami dabartinę situaciją su 2016 m. surinktais duomenimis, stebime tikrai pozityvias bendras tendencijas: pačių verslininkų manymu, Lietuvoje verslo aplinka tampa vis palankesnė. Prieš trejus metus verslo aplinką gerai arba labai gerai vertino 14 proc. šalies verslininkų, šiemet taip mano jau 28 proc. respondentų.

Tačiau kai kurių atskirų rajonų situacija tikrai kelia nerimą, mat jose verslo kliūčių koncentracija metų metus išlieka pati didžiausia. Šia prasme sunkiausiai sekasi Pagėgių bei Zarasų rajono savivaldybėms“, - sakė „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė.

2016 ir 2017 m. į lyderių dešimtuką pateko visos kurortinių miestų savivaldybės, šiemet sąrašo viršūnėje taip pat stebimi pokyčiai.

„Pagal regionus pirmoje vietoje, kaip ir pernai, atsidūrė Neringos savivaldybė, kurioje 1000 gyventojų tenka daugiausia įmonių visoje Lietuvoje - net 61. Antroje vietoje išliko Vilnius, o iš lyderių trejeto iškrito Kaunas, užleisdamas vietą Palangai, kurioje įmonių skaičius augo labai sparčiai.

Tarp lyderių šiemet taip pat nebeliko ir Birštono bei Druskininkų savivaldybių. Pastaroji patyrė vieną didžiausių kritimų ir smuktelėjusi per 17 pozicijų reitinge užima 22 vietą“, - pasakojo G. Kubiliūnienė.

„Verslo kliūčių žemėlapyje“ kiekvienai savivaldybei apskaičiuotas verslo laisvės indekso augimas iš viso užfiksuotas 19 savivaldybių, 39 regionuose indeksas sumažėjo, 2 - liko nepakitęs.

Savivaldybių, turinčių daugiausiai kliūčių verslui, sąrašo apačioje atsidūrė Pagėgiai (verslo laisvės indeksas - 57 proc. Lietuvos vidurkio), Zarasų rajonas (60 proc.), Biržų rajonas (60 proc.), Visaginas (60 proc.), Pakruojo rajonas (61 proc.).

2016 m. nepalankiausiomis sąlygos verslui ryškiai išsiskyrė Šiaurės rytų Lietuvos regionas bei pietryčiuose esančios savivaldybės, praėjusiais metais prasčiausiai verslo aplinka vertinta Tauragės ir Utenos apskrityse, tuo tarpu šiemet verslo barjerų „epicentras“ vėl sugrįžo į šiaurės rytus ir išsiplėtė Marijampolės regione.

„Skirtingai nei praėjusiais metais, verslininkai mato kur kas daugiau galimybių verslo plėtrai išnaudoti ketvirtąją pramonės revoliuciją ir, jei praėjusiais metais net 55 proc. net nežinojo, kas tai yra, šiemet tokių belikę vos 28 proc.

Verslui vis dar išlieka palankios sąlygos skolintis. Darbuotojų trūkumas ir jų skatinimas, ypač regionuose, verčia įmones galvoti apie motyvacines sistemas, kurios darbuotojus ragintų dirbti toje įmonėje“, - sakė G. Kubiliūnienė.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas atkreipė dėmesį į tai, kad didmiesčių ir kurortų bei pasienio regionų situacija tampa vis labiau panaši į pasivažinėjimą visiškai skirtingais greičiais.

„Akivaizdu, kad pasienio regionus labai sekina nuolatinis konkurencinis adrenalinas, keliamas nepalankių verslo sąlygų, už kurias atsakinga ne tik vietos, nacionalinė valdžia, bet ir neblėstantis kaimyninių šalių patrauklumas vartotojams. Skirtumas tarp to, kas yra Lietuvoje ir kas kaimyninėse šalyse, yra toks didelis, kad padeda išvesti nemažą dalį pinigų iš mūsų šalies. Jei tokia situacija toliau bus ignoruojama, turėsime rimtų nemalonumų“, - įsitikinęs M. Dubnikovas.

Jo nuomone, sunkiai kvėpuojantys, ribotomis plėtros galimybėmis pasižymintys regionai, laikui bėgant, taps darbo jėgos ir vartotojų donorais arba vietiniams lyderiams, arba užsienio šalims.

„Tie regionai, kurie buksuoja, skatina verslo ir savivaldybių bendradarbiavimą, verčia investuoti į gyvenamąją aplinką, patrauklesnius regionus. Vienas iššūkis savivaldybėms - prisitaikyti, kaip jos gali vystytis, rasti strategiją. Verslas, tai matydamas, taip pat turi matyti naujų veiklos modelių pritaikymą“, - teigė M. Dubnikovas.

Kaip Eltai sakė M. Dubnikovas, vis atsilaisvinančius regionų plotus būtų galima panaudoti žemės ūkio sektoriaus skatinimui, tačiau jo efektyvumas kol kas yra ganėtinai mažas.

„Galima panaudoti (laisvus regionų plotus. - ELTA) žemės ūkiui, tai vyksta. Tačiau šiandien žemės ūkis nukeliavo į didelius plotus auginant grūdines kultūras. Pavyzdys - Olandija, kur panašus plotas, bet žemės ūkio efektyvumas ten yra didesnis. Nes užauginti grūdus ir išvežti yra geriau nei nieko, bet tai nėra geriausias žemės ūkio verslas. Lietuvoje intensyvumas galėtų būti geresnis, tas pats ES lėšų panaudojimas galėtų skatinti sudėtingesnę žemdirbystę, pavyzdžiui, ekologiją“, - Eltai sakė M. Dubnikovas.

Tyrimo metu savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė 504 smulkios ir vidutinės įmonės, 34 regioninės verslo asociacijos, visų 60 savivaldybių administracijų atstovai.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Armonaitė apie antrąjį pagalbos paketą verslui: parama pasieks turgavietes ir savarankiškai dirbančius

Nuo trečiadienio verslas jau gali kreiptis paramos iš 180 mln. Eur vertės pirmojo pagalbos verslui...

Lietuvos bankas: auga naujų paskolų srautas (1)

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius sako, kad...

Mačiulis koreguoja ekonomines prognozes: atsigavimas vėluos, didės kainos (134)

„2020-ųjų krizė buvo neįprasta daugeliu aspektų – įmonių ir gyventojų indėliai augo...

Bitinas vadovaus naujam Lietuvos pašto verslo ir technologijų plėtros padaliniui (2)

Siekiant užtikrinti modernių ir patogių paslaugų teikimą klientams ir didinti veiklos...

Užimtumo tarnyba: didesnį darbuotojų trūkumą patiria stambios įmonės (3)

Daugiau nei trečdaliui – 34,1 proc. – šalies įmonių praėjusiais metais trūko darbuotojų,...

Top naujienos

Mačiulis koreguoja ekonomines prognozes: atsigavimas vėluos, didės kainos (134)

„2020-ųjų krizė buvo neįprasta daugeliu aspektų – įmonių ir gyventojų indėliai augo...

Nauji COVID-19 atvejai: protrūkiai įmonėse driekiasi per visą Lietuvą, labai prasta situacija globos namuose (10)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje...

Žiniasklaida: laikinai sustabdyta sutartis su „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinas vežusia įmone (9)

Ekstremalių sveikatai situacijų centras laikinai sustabdė sutartį su „Pfizer“ ir...

Politikų išvaizda karantino metu kelia rimtų klausimų: vieni apšepę, kiti – įtartinai žavūs (162)

Kirpyklos uždarytos jau daugiau nei mėnesį ir nepriekaištingai turintiems atrodyti politikams...

Armonaitė apie antrąjį pagalbos paketą verslui: parama pasieks turgavietes ir savarankiškai dirbančius

Nuo trečiadienio verslas jau gali kreiptis paramos iš 180 mln. Eur vertės pirmojo pagalbos verslui...

Vašingtono centre – distopiški vaizdai: pilna karių ir barikadų (43)

Vašingtono centras prieš išrinktojo prezidento Joe Bideno inauguraciją įgijo distopišką...

Po atviro Palucko laiško Sakalas pripažįsta: partijos laukia nelengvas sprendimas audringą laišką parašė ir Andriukaitis (572)

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas partijos pirmininko...

Simona Lipnė: dėl kai kurių sekėjų neapykantos netekau 7 tūkst. eurų

Atvykus į namus pas socialinių tinklų žvaigždę Simoną Lipnę, keista girdėti spengiančią...

The Economist | D+

Pateikė scenarijų, kas bus, jei aviacija po pandemijos nebeatsigaus: ar laukia pigių skrydžių pabaiga?

Kaip pandemija pakeitė kelionių pramonę. Štai įsivaizduojamas scenarijus 2022 m. gegužei.