aA
17 metų pradėjęs savo pažintį su taupiosios vadybos sistema, geriau žinoma kaip „Lean“ metodu, „Honsha“ vykdantysis direktorius Sammy Obara nuolat lankosi Lietuvoje ir šalies įmonėms padeda įdiegti garsiąją, „Toyota“ gamyklos sukurtą vadybos sistemą. Vis dėlto specialistas pripažįsta, kad Lietuvoje diegiant šį metodą susiduriama su verslo kultūros problema.
Kas trukdo Lietuvoje diegti „Toyota“ gamykloms sėkmę atnešusią sistemą
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Lean“ metodika gamybinėse įmonėse užgimė Japonijoje ir buvo žinoma kaip „Toyota“ gamybos sistema. Būtent šiam automobilių gamintojui, sukūrus savo vadybos sistemą, pavyko pasiekti aukšto lygio gamybos valdymo sistemą. Šiuo metu vadybos sistemą pamėgo diegti ir Lietuvos įmonės. Tačiau ar Japonijoje užgimęs įmonės valdymo metodas, nukreiptas į nuostolių mažinimą ir darbo efektyvumą, be kliūčių gali būti įgyvendintas lietuviškoje verslo aplinkoje?

Lietuvos įmones konsultuojantis S. Obara su „Lean“ sistema susipažino dar būdamas paauglys. Vaikinas įsidarbino praktikantu ir buvo išsiųstas į Japoniją mokytis „Toyota“ gamybos sistemos. Vėliau S. Obarai buvo patikėta dirbti naujoje „Toyota“ gamykloje Venesueloje. Vėliau jis dirbo Brazilijoje.

JAV gyvenantis konsultantas į Lietuvą pirmą kartą atvyko prieš ketverius metus. Tuomet jam teko dirbti su „Mars Lietuva“ įmone. S. Obara teigė, kad Lietuvoje jį nustebino gana europietiški žmonės, kurie gali pasigirti geru išsilavinimu.

Ne galvoms kapoti

Per ketverius metus „Lean“ sistemos žinovui teko dirbti su maždaug 10 įmonių Lietuvoje. Artimiausiu metu žadama pradėti „Lean“ sistemą diegti ir bendradarbiaujant su Lietuvos valdžios institucijomis. Valstybiniame sektoriuje „Toyota“ gamybos sistemą S. Obarai jau yra tekę diegti JAV, Rytų Timore, Brazilijoje.

Paklaustas apie buvusių Sovietinių šalių verslo aplinką, S. Obara teigė pastebėjęs, kad šalyje įmonių darbuotojai yra pasirengę paklusti vadovams, nesipriešinti, neišsakyti savo nuomonės, tačiau Lietuvoje jau matoma pažanga šioje srityje. Būtent „Lean“ metodu besivadovaujančios įmonės stengiasi įdiegti darbuotojų idėjų ir sprendimų siūlymo svarbą bendrovėse.

Nors „Lean“ sistema padeda įmonėms atsikratyti nereikalingų išlaidų, efektyvinti veiklą, visgi ji yra kritikuojama dėl darbuotojams sukeliamo streso, kurį jie jaučia įmonėje įvedinėjant permainas. S. Obara teigia, kad darbuotojai streso niekada neišvengs, tačiau svarbu pasirinkti, kokį stresą jausti.

Kas trukdo Lietuvoje diegti „Toyota“ gamykloms sėkmę atnešusią sistemą
© DELFI / Tomas Vinickas

„Žinoma, žmonės bijo prarasti darbą. Čia galima kalbėti apie du streso tipus: vienas yra jaučiamas įmonei norint atsikratyti nuostolių, nepelningos veiklos. Tam reikia labai daug darbo, bet kartu jaučiamas ir stresas. Kitas streso tipas kyla tada, kai nieko nedaroma ir liekama komforto zonoje. Tuomet bijoma prarasti darbą, nes įmonė praranda savo produktyvumą ir anksčiau ar vėliau atleidimas gresia. Todėl gal geriau stresą nukreipti į darbo aplinkos ir efektyvumo gerinimą“, - kalbėjo S. Obara.

Ar įmonė visą savo energiją skirdama nuostolių ar neefektyvios veiklos mažinimui nepraranda galimybės investuoti ir eksperimentuoti į galimą ateities sėkmę?

„Šis („Lean“ - red.) metodas leidžia pasiekti augimo be papildomų žmonių samdymo. Sakykime, kad įmonei reikės 20 proc. mažiau darbuotojų produktui gaminti, bet visas tas pajėgas ji galės skirti geresniam pardavimui. Ši sistema yra gera, kai įmonės nori augti, bet bloga, kai norima tik atsikratyti darbuotojų“, - kalbėjo S. Obara. Pasak konsultanto, sistemos geram įdiegimui yra būtina sėkminga lyderystė ir darbuotojų įtraukimas į įmonės efektyvinimo procesą.

Lietuvoje diegti sistemą trukdo kultūrinė aplinka

Taupiąja vadyba besidomintis ISM vadybos ir ekonomikos universiteto docentas dr. Vytautas Būda teigė, kad Lietuvoje diegiant „Lean“ sistemą pagrindine kliūtimi tampa kultūrinė aplinka.

„Pagal Hofstedės kultūrinių dimensijų tyrimą, Lietuvos visuomenė yra hierarchinė paternalistinė. Tai yra, kad mūsų vadovai nedrįsta klausti valdinių nuomonės, valdiniai laukia nurodymų iš viršaus, vengia išsakyti nepasitenkinimą, o vadovai tobulinimo siūlymus priima kaip asmeninę kritiką“, - komentavo jis.

Tuo metu taupiosios sistemos pagrindas, pasak docento, - ne tik horizontalusis, bet ir vertikalusis bendradarbiavimas. Japoniškai tai vadinama „genchi gembutsu“ - jei problema kilo ceche prie staklių, tai ten ji turi būti ir išspręsta.

Kultūrinius skirtumus įmonėse iliustruoja darbuotojų teikiamų tobulinimo siūlymų skaičius vienam darbuotojui. Japonijos gamyklose jis siekia 62 vienam darbuotojui, japoniškose gamyklose Amerikoje – 1,4, o amerikietiškose ir europietiškose gamyklose – 0,4 siūlymo.

„Taigi vadovai, norėdami įsidiegti taupiąją vadybos sistemą, turėtų apsispręsti perduoti dalį savo galių, ne tik atsakomybės, žemesnėms grandims ir suvokti, kad problemas geriausiai mato tie, kurie tiesiogiai dirba „prie staklių“, - aiškino V. Būda.

Paprašytas pakomentuoti „Lean“ sistemos trūkumus Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas dr. Dalius Serafinas taip pat akcentavo kultūrinius skirtumus.

„Sistema yra kilusi iš Japonijos. Ten yra kitokia kultūra. Ji nusistovėjusi, nereikia vadovų įtikinėti, kad svarbu efektyvumas, darbuotojų motyvacija, jų pasiūlymų teikimas bei vadovų gebėjimas būti lyderiais“, - kalbėjo jis.

Pasak universiteto dėstytojo, Lietuvoje įmonėms sėkmingai diegti „Lean“ sistemą dažnai trukdo bazinės aplinkos (atskaitos, atskaitomybės) trūkumas.

D. Serafinas pabrėžė, kad šalyje kai kuriose įmonėse dar per mažai skiriama dėmesio darbuotojams, galvojama, kad vadovas viską žino ir nėra pakankamai derinami procesai su darbuotojais.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Seimas galutinai apsispręs dėl tikslinamo valstybės biudžeto

Antradienį Seimo plenariniame posėdyje numatomas galutinis balsavimas dėl tikslinamo šių metų...

Bartuška Nyderlandų „Gasunie“ padės statyti du SGD terminalus

Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ ir naftos ir SGD terminalų operatorės „Klaipėdos nafta“...

Skaistė: ekonomikai keičiantis biudžetas rudenį gali būti tikslinamas

Finansų ministerija šių metų rudenį gali siūlyti dar kartą tikslinti valstybės biudžetą,...

Ekonomikos šešėlis traukiasi lėčiau nei norėtųsi, nors gyventojai pasirengę už atsakingų įmonių prekes ir paslaugas mokėti daugiau

Pandemija padarė ženklią įtaką gyventojų nuostatoms dėl verslo skaidrumo ir ekonomikos...

Tyrimas: sparčiausiai šešėlinė ekonomika pernai plėtėsi Lietuvoje (1)

Šešėlinė ekonomika 2021-aisiais dar labiau išsiplėtė visose trijose Baltijos valstybėse ,...

Top naujienos

Delfi PliusVladimiras Laučius

Buvęs ES karinio štabo žvalgybos direktorius: yra dalykas, kuris Putinui tikrai svarbiau nei Ukraina

Nuo 2014-ųjų, kai Rusijos grėsmės akivaizdoje pradėjome labiau rūpintis apleistais gynybos...

Verslas PliusEdgaras Savickas

Artėja svarbus sprendimas: kokį nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkti priklausomai nuo kambarių skaičiaus bute

Koks yra mano elektros suvartojimas? Ar galiu rinktis dviejų laiko zonų planą? Kas atsitiks, jei...

Karas Ukrainoje. Iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje evakuota daugiau kaip 260 karių (2)

Ukrainos pajėgų pulkas „Azov“, atkakliai gynęs „Azovstal“ metalurgijos įmonę Rusijos...

Koncernas „Žalgiris“: tankiame įmonių voratinklyje – ataušusios Sabonio pėdos

Kiekvienas lietuvis nemirktelėjęs pasakytų, kas yra Kauno „Žalgiris“. Vis dėlto įdėmiau...

Verslas PliusUgnė Karaliūnaitė

Elektronikos prekių didmenininko „ACC Distributions“ vadovas Baušys – apie kainų augimą: šiuo metu vyrauja dvi skirtingos tendencijos

Pasaulio ekonomikoje vis daugiau esant įtampos ją daug greičiau pajunta ir Lietuvos didmeninio...

Delfi PliusŽinių radijas

Kodėl Kaliningrado sritis priklauso Rusijai?

Į Sovietų Sąjungos rankas Kaliningrado (arba Karaliaučiaus) sritis pateko tik Antrojo pasaulinio...

Absoliutus kviečių kainų rekordas – ko tikėtis toliau

Indijai uždraudus kviečių eksportą, pirmadienį šių grūdų kainos pasaulyje pasiekė rekordines...

Tik vienu žalgiriečiu nenusivylęs Maksvytis: nėra ką slėpti, mus sutriuškino

Dar vienoje Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“ ) pusfinalio serijoje – lygybė. Visiškai...

Naujovė Lietuvos stiliaus rinkoje: už 10-20 eurų galėsite nebesirūpinti, ką apsirengti

Stilingas žmogus ne tas, kuris turi daug madingų drabužių, o tas, kuris turint mažiau, susikuria...