Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje Lietuvos sociologų konferencijoje V. Gražulis pristatė tyrimą, kuris analizavo, kaip gyventojai socializuojasi naujame darbe.
„Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvoje kas trečias darbuotojas savo organizaciją palieka dėl nesėkmingos socializacijos jos aplinkoje, nes dažnam nepavyksta deramai pritapti prie organizacijoje nustatytų reikalavimų darbui bei vyraujančios organizacinės kultūros“, - kalbėjo mokslininkas.
Sociologas taip pat pabrėžė, kad grėsmė gali slypėti ne tik per sudėtingame socializacijos procese, bet ir per lengvai įsitvirtinant bendrovėje, kai pradedama sąmoningai arba nesąmoningai prisitaikyti prie kolektyvo bendrų interesų ir neįnešant į organizaciją savo originalių idėjų.
„Atrankinio pokalbio metu organizacijoms labiau rūpi įvertinti potencialaus darbuotojo profesinius gebėjimus ir kitus su darbu sietinus klausimus, todėl už organizacijos ribų iš esmės nustumiami individą kaip asmenybę apibūdinantys veiksniai. Čia jau ir daromos pirmosios klaidos“, - teigė sociologas.
Atlikęs apklausą su daugiau nei 800 respondentų, mokslininkas nustatė, kad atėjus į naują darbą 24,8 proc. naujų darbuotojų buvo paskirtas patyręs kolega, kuris padėtų prisitaikyti prie naujos darbo aplinkos. 34,6 proc. įsitvirtinti organizacijoje padėjo tiesioginis vadovas, 46,3 proc. - šalia dirbantys kolegos, o 31,9 proc. darbuotojų turėjo viską aiškintis patys.
„Žinoma, naujas darbuotojas turi pats aiškintis ir pritapti prie darbo, tačiau jei jam užkraunama tai padaryti tik vienam, tai jau per daug“, - pabrėžė V. Gražulis.
Iš apklaustųjų 51,3 proc. teigė, kad naujame darbe buvo supažindinti su darbo tvarka, 48,1 proc. - technologijos perpratimu, 39,1 proc. - strateginiu planu, 37,3 proc. - organizacine kultūra.
„Dėl valdymo bei darbo organizavimo nesklandumų retai kuriam naujokui adaptacijos etape pavyksta tinkamai susipažinti su naujo darbo subtilybėmis ir organizacinės kultūros ypatumais“, - išvadą darė sociologas.
