Politologas, Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala „Delfi Temoje“ pastebi, kad derybos užtruko iki pat paskutinės akimirkos dėl derybininkų nenoro pasikeisti, bet jau dabar tai turi keistis.
„Dabartinės derybos primena tokį studentą, kuris vėluoja pateikti rašto darbą, ir iš esmės laukia pačios paskutinės akimirkos, kad įgyvendintų savo įsipareigojimą. Matyt, tai pirmiausia lemia politika. Probleminiai klausimai ir dilemos iš esmės nesikeičia ne vieną mėnesį. Bet tik paskutinę akimirką prieš pablogėjant prekybinėms sąlygoms, rizika, kuri abiem pusėms gali atnešti ekonominę žalą, jei ekonominis susitarimas nebus pasiektas, gali tapti ta būtinąja paskata galiausiai kažkam nusileisti“, – vertina L. Kojala.
Jis paaiškina, kad iki šiol ES ir JK derybininkai tvirtai laikėsi savo pozicijų ir derybos ilgą laiką stovėjo vietoje.
„Ar jas pavyks išjudinti dėl to, kad artėja diena X, pamatysime. O nusileisti, ko gero, reikės abiem pusėms. Tik klausimas kokiu mastu ir iki kokio lygio, nes kitaip konsensuso yra neįmanoma pasiekti“, – sako L. Kojala.
Abejoms pusėms susitarimas yra reikalingas. Britams Europa yra svarbi prekybos partnerė – kone pusė britų prekybos vyksta su kontinentine Europa, ir bet kokie trikdžiai reikštų papildomus kaštus, tik klausimas, ar žala ekonomikai bus mažesnė, ar didesnė.
„Kita vertus, ES taip pat reikia Jungtinės Karalystės, nors ir girdime, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad mes nenusileisime vien dėl susitarimo – jei tas susitarimas bus blogas, mes galime išgyventi ir su trūkinėjančiais prekybiniais ryšiais. Bet vis tik JK yra didelė valstybė, didelė rinka, taip pat svarbi ES. Svarbi ir atskiriems sektoriams“, – patikina L. Kojala.
Anot politologo, ši savaitė yra lemiama pasiekti susitarimą.
„Arba artimiausiu metu pavyks pasiekti susitarimą dėl to, kaip nuo naujųjų metų vyks prekyba, arba vis tiktai tos skyrybos iš tikrųjų bus be jokio susitarimo, o tokiu atveju komplikacijos taptų labai didelės. Ko gero abi pusės yra suinteresuotos susitarti, ir apie 95 proc. detalių jau pavyko suderinti, bet likę 5 procentai yra reikšmingi“, – sako L. Kojala.
Bus apribotos prekybos ir judėjimo galimybės
Šiuo metu didžiausi probleminiai klausimai britų ir ES derybose – dėl ES teisingumo sistemos politikos taikymo, dėl bendros žuvininkystės politikos ir galimybės europiečiams žvejoti JK teritoriniuose vandenyse, o taip pat dėl valstybės pagalbos taikymo, pvz., dotacijų įmonėms.
ES bendra rinka grindžiama keturiomis laisvėmis – laisvai keliauja prekės, paslaugos, kapitalas ir gyventojai.
„Akivaizdu, kad būtent laisvo asmenų judėjimo aspektas buvo vienas iš kertinių apskritai rengiant „Brexit“ referendumą. Nes tie, kurie palaikė išstojimą iš ES, pabrėžė būtinybę apriboti atvykstančiųjų srautus iš ES šalių, kurie įsidarbina JK, ten gyvena ir panašiai. Akivaizdu, kad tai keisis nuo naujųjų metų“, – sako L. Kojala.
Kapitalo ir prekių ar paslaugų judėjimą turi nulemti būsimas susitarimas.
„Jeigu jo nebus, tuomet prekyba, įskaitant tą patį prekių paslaugų judėjimą, pereis į Pasaulio prekybos organizacijos standartą, ir tai bus daug sudėtingesnis, daug labiau apribotas prekybinis ryšys, nes atsiras ir tarifai, muitai, kurie iki šiol tarp ES ir JK nebuvo aktualūs, ir skirtingi standartų reikalavimai, kurie vers pildyti papildomus dokumentus. Jau dabar verslai skaičiuoja, kad teks palūkėti pasienio ruožuose daug ilgiau nei iki šiol“, – vertina L. Kojala.
Jis prognozuotų, kad realiausi du scenarijai. Pirmasis – kad vis tik pavyks pasiekti platų prekybinį susitarimą, o derybos atskirais klausimais bus pratęstos po Naujųjų.
„Kitas scenarijus – kad vis tik susitarimas nebus pasiektas, viskas ims byrėti. Bet tokiu atveju turbūt ir britai, ir ES norės bent jau keliolikos labai siauros tematikos susitarimų, kurie leis užtikrinti, kad na vilkikai neturėtų ilgai užtrukti pasienio ruožuose, arba, kad piliečiai, keliaujantys iš ES į JK ir atvirkščiai nesusidurtų su papildomomis problemomis“, – teigia L. Kojala.
Daugiau nei 200 tūkst. lietuvių jau turi leidimą gyventi JK
JK lietuvių bendruomenės pirmininkės pareigas laikinai einanti Alvija Černiauskaitė skaičiuoja, kad šiuo metu jau yra virš 200 tūkst. lietuvių, užsiregistravusių ir gavusių laikino arba nuolatinio gyventojo statusą. Dar tikimasi, kad iki metų pabaigos šis skaičius perlips 250 tūkst. Kol JK buvo ES nare, tokių leidimų nereikėjo, jie privalomais taps kitąmet.
„Tiems žmonėms kurie jau yra susitvarkę savo nuolatinio arba nenuolatinio gyventojo statusą, tai kažkokių rūpesčių nėra. Vis dar yra laiko tiems, kurie nesusitvarkė – dar tą gali padaryti. Daugiau rūpesčių rūpesčių turbūt bus tiems žmonėms, kurie planuoja atvykti į JK po sausio 1 d. – yra nežinomybė, kaip bus, nes dėl to dar nėra sutarta. Šiems žmonėms šiek tiek neramiau“, – sako A. Černiauskaitė.
Ji patikino, kad procedūra, norint gauti leidimą, gana paprasta, ir tai internetu užtrunka vos kelias minutes, tačiau būnant Lietuvoje to greičiausiai nepavyks padaryti.
„Per programėlę nustatoma tapatybė, kopijuojami dokumentai. Jei naudojatės lietuvišku internetu, to nepavyks padaryti – turi būti būtinai JK interneto ar telefoninio ryšio tiekėjas. Lietuviškas ryšys ar internetas negalimas. Bet jei žmonės į Lietuvą grįžo su anglišku ryšiu, tikrai gali tai padaryti ir procedūra truks labai trumpai“, – sako A. Černiauskaitė.
Netgi iki šiol negyvenę Jungtinėje Karalystėje, ir nuvažiavę dabar asmenys galėtų tikėtis laikino gyventojo statuso pateikus prašomus dokumentus.
Pasak A. Černiauskaitės, dėl galimybės ateityje apsigyventi JK dažniau kreipiasi jauni žmonės, studentai, kurie planuoja studijuoti, tačiau jiems ši galimybė bus sudėtingesnė – trečiųjų šalių piliečiams bus taikomos didesnės kainos, daugiau reikalavimų.
Ji neįžvelgtų, kad „Brexit“ būtų paskatinęs lietuvius grįžti į Lietuvą, nuotaikos šalyje gana geros ir šią temą apskritai užgožia pasaulinė pandemija.
„Pats „Brexit“ procesas tikriausiai nedavė tiek daug sugrįžimų, tačiau manau, kad tiems žmonės, kurie galvojo sugrįžti, „Brexit“ tiesiog buvo tas paskutinis taškas ant i, kad turbūt jau verta grįžti, galbūt kai kuriems žmonėms tai apsisprendimą subrandino. Bet pats „Brexit“, kad viliotų atgal ar paveiktų, tikriausiai ne. Kiek kalbamės su tautiečiais, jie labai ramiai reaguoja“, – pasakoja bendruomenės atstovė.
Po sausio norint dirbti – papildomi reikalavimai
Antradienį JK pradėjo taikyti naujas imigracijos procedūras norintiesiems dirbto po sausio pirmosios. Nurodoma, kad norintys kvalifikuoto darbo vizos kitąmet galės kreiptis, jei kalba sklandžia anglų kalba, ir atlyginimas sieks bent 2133 svarus sterlingų per mėnesį (25,6 tūkst. svarų per metus), reikės pateikti gautą darbo pasiūlymą, praneša BBC.
„Kvalifikuotam darbui tai gana normalus uždarbis, tačiau tai eliminuoja daug paprastų darbų turėtojų, pvz., darbas fabrikuose, įvairiose gamyklose, ten uždarbis dažnai nesiekia to lygmens, priklauso nuo kvalifikacijos ir trukmės, kiek metų žmogus išdirbęs. (…) tai yra gana nemažas atlyginimas ir žmonėms toks pajamų slenkstis jau gali tikrai sudaryti iššūkių“, – vertina A. Černiauskaitė.
Ji patikina, kad ir susitarti su darbdaviais dar būnant Lietuvoje nėra taip paprasta, tačiau COVID-19 pandemija lėmė, kad vis dažniau darbo pokalbiai vyksta nuotoliniu būdu – tai gali palengvinti įsidarbinimą kvalifikuotiems specialistams.
„Žmonėms tikrai reikėtų padaryti namų darbus, pasiieškoti legalių ar įdarbinimo agentūrų, ar kompanijų, jei jie kvalifikuoti. Reikėtų neužkibti už moderniosios vergystės ir žmonių išnaudojimo, kuris, kaip žinote, JK labai didelis – nepasitikėti nežinomais kontaktais ir žmonėmis“, – pataria A. Černiauskaitė.
Lietuviai dažnai įsidarbina statybų sektoriuje, gamyklų darbuotojais, tačiau populiarios ir aukštos kvalifikacijos specialybės – yra medikų, mokytojų ir pan., vardija A. Černiauskaitė. Vis tik šiuo metu darbą rasti gali apsunkinti pandemija – nedarbo lygis padidėjęs, o verslai siekia išsaugoti turimus darbuotojus.
„Ekonominius padarinius turbūt turėsime dar labai ilgai ir tai nepasibaigs vien karantino pabaiga ir kitų metų pradžia. Kiek įmanoma valstybė deda pastangas ir bando išlaikyti ekonominį lygį“, – „Delfi temoje“ kalbėjo A. Černiauskaitė.
Verslas nerimauja dėl galimybės atvežti prekes
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis patikina, kad versle dėl „Brexit“ – didelė nežinomybė.
„Daugeliui verslininkų „Brexit“ yra „Terra incognita“ (lot. nepažinta žemė), nes tiek politikams, tiek verslininkams yra mįslė, kaipgi visas šitas siūlų kamuoliukas išsivynios. Kas kartą prognozės skiriasi. Dėl to ypač tie verslininkai, kurie dirba prekybos, transporto, eksporto srityje su JK, jie, aišku, gyvena kaip ant tam tikros karštos kėdės – vis laukia gerų naujienų, bet gerų naujienų, deja, vis nėra“, – tikina A. Romanovskis.
Vežėjams itin aktualus susitarimas dėl atsirandančių muitinės procedūrų ir mokesčių taikymo taisyklių taip, kaip ir prekiaujant su kitomis trečiosiomis šalimis. „Delfi“ jau rašė, kad gali keistis ne tik PVM mokėjimo tvarka, bet prisidėti ir muitai, jei susitarimas nebūtų pasiektas.
„Dėl to, aišku, prekės gali vėluoti, paslaugos gali brangti. Ypač prekių gabenimo į Lietuvą, ar iš Lietuvos“, – sako A. Romanovskis.
Logistikos, administravimo ar mokesčių kaštai, atitinkamai, gali didinti ir britų kainas Lietuvoje, o britams – pabranginti lietuviškus produktus.
„Laikas yra labai svarbus faktorius prekyboje, terminų ilgėjimas gali priversti arba mažinti apimtis, arba ieškoti kitų rinkų – tai sutrikdys logistikos grandinę ir turės neigiamos įtakos mūsų verslui“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Jis įspėjo, kad nuo sausio 1 dienos uostuose gali nusidriekti eilės, jose gali įstrigti ir sunkvežimiai iš Lietuvos.
„Prancūzai pabandė daryti eksperimentinį prekybos su JK modelį su muitų įvedimu ir patikra Doverio uoste. Ir per pusę naujos procedūros valandos susidarė net 8 km eilė. Tai yra tik per pusę valandos tokio modeliavimo, arba bandymo modeliuoti kietąjį variantą susidarė 8 km eilė. Tai jūs įsivaizduojate, kaip tai gali sutrikdyti logistiką, jei tai įsigaliotų iš karto ir neribotam kiekiui, ir laikui“, – įspėjo A. Romanovskis.
