Šių metų vidutinės grūdų kainos bus didesnės nei 2011-aisiais, tačiau ekspertai sako, kad maisto produktų brangimui didesnę įtaką gali turėti ne grūdų kainų padidėjimas, o oligopolijų įsigalėjimas miltų, duonos ir pieno produktų gamybos bei prekybos sektoriuose.
Ar brangs duona?
Grūdai šįmet 15–25 proc. brangesni nei prieš metus, nors javų augintojų dalis duonos kainoje sudaro tik 12–13 proc. Vadinasi, net ir kylant grūdų supirkimo kainai duona lyg ir neturėtų brangti. Tačiau ketinant didinti kainas dažniausiai nurodoma tik ši priežastis.
Kodėl taip yra? Todėl, kad Lietuvos duonos kepimo rinkoje vyrauja 4–5 kepyklos. Jos ir užsako muziką, pagal kurią šoka smulkesnės kepyklos bei vartotojai. Giriamės, kad jokioje kitoje šalyje nekepama tiek įvairių rūšių duonos, bet tikra bėda, kad duonos kepėjai Lietuvoje nejaučia tarptautinės konkurencijos.
Deja, mums įprastos duonos kitos šalys negamina, taigi kepėjai nesibaimina duonos importo. Duonos kainos nuolat auga, tačiau dėl brangimo klaidinančiai aiškinama, kad tai daroma dėl žemdirbių reikalavimų didinti supirkimo kainas. Iš tikrųjų yra kitaip. Patys kepėjai padidina savikainą dėl išlaidų degalams. Pavyzdžiui, nieko nestebina, kad duona iš Vilniaus vežama į Klaipėdą, o iš Klaipėdos – į Vilnių. Duona brangsta ir dėl šios priežasties“, – sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.
Žinoma, kol vartotojai perka, tol taip ir elgiamasi. Tiesa, kai duona pabrangsta, vartotojai pradeda daugiau pirkti kruopų, makaronų, bulvių. Taip jie pristabdo spartų kainų augimą. Tačiau yra daug žmonių, kurie duonos negali pakeisti kitais produktais.
Ruginės duonos kainos struktūra tokia: kepykloms tenka 43,2 proc., prekybininkams – 19,3 proc., PVM – 17,4 proc., žemdirbiams – 12,3 proc. ir malūnams – 7,8 proc.
Ar brangs miltai?
„Miltų rinka Lietuvoje – oligopolinė, t. y. rinkoje yra 3–4 stambūs gamintojai, kurie ir daro įtaką. Be to, prekyboje vyrauja tarpininkai ir jie pasiima nemažą dalį pinigų“, – aiškino A.Gapšys.
Perdirbėjai teisinasi, kad jie prekybos tinklams miltus tiekia perpus pigiau, tačiau vartotojai turi mokėti tiek, kiek prašo prekybininkai. Tai jau antra oligopolinė rinka. Dėl tokios padėties labiausiai nukenčia žemdirbiai ir vartotojai. Tačiau Konkurencijos tarybos vadovai tik skėsčioja rankomis – sunku įrodyti, kad įmonės piktnaudžiauja. Pasak A.Gapšio, tai padaryti įmanoma: „Reikia tikrinti ne vieną sektorių, bet visą grandinę nuo ūkininko iki vartotojo ir tada nesunkiai nustatysime, kurioje grandinės vietoje yra didžiausias ir nepagrįstas kainų skirtumas“, – įsitikinęs mokslo darbuotojas.
AB „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas tikino, kad gaminant miltus ir krakmolą pelningumo marža yra nedidelė, savikainai įtaką daro grūdų kaina: „Miltų ir krakmolo savikainoje išlaidos grūdams sudaro 75–85 proc. Grūdai per metus pabrango apie 25 proc., todėl ir produkcija turėtų brangti.“
Ar brangs mėsa?
„Pašarinių grūdų iki šiol eksportuodavome nedaug, todėl jų gali būti net perteklius. Kol kas ir už tokios kokybės grūdus šįmet mokama šiek tiek daugiau nei pernai, tačiau nėra pagrindo manyti, kad dėl to galėtų pabrangti mėsa“, – sakė A.Gapšys.
Labai tikėtina, kad mėsos produktų brangimo prognozes mielai platina mėsos perdirbėjai, siekdami pasinaudoti sudėtinga padėtimi rinkoje.
„Gali būti, kad dalis gyvulių augintojų bandys mažinti bandas, taigi kaip tik dėl gyvulių pertekliaus,
t. y. dėl padidėjusios pasiūlos rinkoje, mėsos kaina gali ne tik neišaugti, bet net sumažėti“, – svarstė A.Gapšys.
Grūdų kainų augimas didesnę įtaką daro kiaulių auginimui, o štai mėsinių galvijų augintojai kol kas nerimo nejaučia.
„Dabar ganyklinis periodas, žiemą irgi daugiau naudojame žolinių pašarų, o grūdų dalis nedidelė. Taigi dėl grūdų brangimo mėsinių galvijų mėsa nebrangs“, – tvirtino Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius.
Ar brangs pienas?
Perdirbėjai ir prekybininkai vadovaujasi senu kaip pasaulis principu: nupirkti kuo pigiau, o parduoti kuo brangiau. Šioje grandinėje pieno gamintojų ir vartotojų interesai dažniausiai užmirštami.
Nors pieno gamintojų mažėja, t. y. ir toliau nyksta smulkūs ir ypač ūkiai su 1–2 karvutėmis, pieno gamyba auga sparčiau nei vartojimas. Pieno gamintojai dabar pagrįstai dejuoja dėl mažų pieno supirkimo kainų, todėl pieno kainos padidėjimas tik šiek tiek stabilizuotų užsitęsusį supirkimo kainų kritimą. Deja, paprastai kainos padidėjimas nepasiekia pieno gamintojų, o ištirpsta prekybininkų ir perdirbėjų rankose.
„Pieno supirkimo kainos kyla kiekvieną rudenį, tačiau nebūtinai dėl naujo grūdų derliaus. Daugiau lemia pieno perdirbimo įmonių taktika. Jeigu jos ir šįmet manys, kad turi per daug pieno, tai net ir brangstant pašarams, perdirbėjai gali nedidinti pieno supirkimo kainų“, – svarstė A.Gapšys. Utenos rajone pieno ūkį turintis Arūnas Kudrevičius sakė suradęs galimybių išvengti grūdų brangimo poveikio pieno gamybai: „Grūdų nepirksiu. Iš alaus daryklos perku atliekas, vadinamuosius salyklojus, žlaugtus. Taigi baltymų užteks, be to, turėtų būti geras kukurūzų derlius. Taigi grūdų gali prireikti tik veršeliams.“
Šis ūkininkas Lietuvos pieno perdirbimo įmonėmis nusivylė galutinai ir savo verslą susiejo su kooperatyvu „Pienas LT“. „Pieno perdirbėjai kooperatyvams paskelbė karą, specialiai mažina pieno supirkimo kainas, todėl kitos išeities paprasčiausiai neturime – tik pasistatyti pieno perdirbimo įmonę“, – įsitikinęs A.Kudrevičius.
Komentarai
Mindaugas Snarskis, UAB „Fazer Lietuva“ generalinis direktorius
Nors pasaulinės rinkos tendencijos duonos kepėjams nepalankios, tačiau kol kas panikuoti nėra dėl ko. Tiesa, grūdų ir miltų brangimas mums kelia nerimą, nes galutinėje duonos kainoje išlaidos miltams sudaro apie 20 proc. Tačiau branginti duonos dar neplanuojame. Grūdų kainos svyruoja, gal iki rudens jos pasikeis? O kol kas esame sudarę miltų pirkimo sutartis iki spalio pradžios. Taigi perkame senomis, mažesnėmis kainomis. Jeigu reikėtų pirkti dabar, tai kainos jau būtų didesnės.
Viktoras Ročka, pieno ūkį Raseinių rajone turintis ūkininkas
Skaičiuoju ir matau, kad brangstant grūdams kils ir pieno gamybos savikaina. Išlaidos pašarams ir degalams sudaro apie 45 proc. pieno savikainos. Tačiau ūkio pieno gamybos savikaina perdirbėjams nerūpi. Tik jie patys skaičiuoja savo išlaidas. Jeigu parodau skaičiavimus, kad patiriu nuostolių, tai man sako, kad nemoku ūkininkauti. Tačiau juk yra kitaip: neseniai paaiškėjo, kad kaip tik pieno perdirbimo įmonės dirba neefektyviai, o savo nuostolius padengia pigiau pirkdamos pieną iš ūkininkų ir brangiau parduodamos vartotojams.
Kaip elgtis? Padariau išvadą, kad pieno gamintojams reikia patiems užsiauginti grūdų. Štai jums ir specializacija. Bet kitos išeities nėra, mus privertė taip elgtis. Auginu 100 ha grūdinių kultūrų, dar turiu 120 ha kukurūzų, kad užtektų 200 karvių bandai.
Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius
Išlaidos pašarams sudaro apie 70 proc. kiaulių savikainos, taigi grūdų kainų įtaka tikrai didelė. Tačiau kiaulių supirkėjai mano kitaip, jiems atrodo, kad pabrangus kiaulių auginimui turėtų padidėti ir jų supirkimo kainos. Į kiaulių augintojų argumentus jie nekreipia dėmesio. Todėl kiauliena brangsta, kai jos trūksta, arba pinga, kai jos yra per daug. Šiuo metu kiaulienos sezonas baigiasi, nes vasarą žmonės jos valgo daugiau nei, pavyzdžiui, žiemą. Taigi mėsa turėtų net pigti.
Kaip šį sunkmetį išgyvena kiaulių augintojai? Sutaupo pašarus perkantieji pigiau pagal išankstinius sandorius. Tačiau dauguma laukia naujo derliaus, todėl pralaimi ir patiria daugiau nuostolių.
