aA
XX amžiaus pajamų paskirstymo sistema visiškai nebeveikia. Globalizacija, technologinė kaita ir lanksčių darbo rinkų paplitimas nulėmė tai, kad vis daugiau pajamų atitenka tiems, kas valdo finansinį, fizinį arba intelektinį turtą, o realusis darbo užmokestis nustojo augti. Pažeidžiamų visuomenės narių pajamos mažėja ir tampa vis nestabilesnės.
© Reuters/Scanpix

Su tuo susijusio nesaugumo neįmanoma įveikti taikant minimalaus darbo užmokesčio įstatymus, mokesčių lengvatas arba pašalpas, kurios skiriamos atsižvelgiant į materialinę padėtį ar reikalaujant ieškoti darbo.

Trumpai tariant, bazinės pajamos tampa politine būtinybe, dienraštyje „The Guardian“ teigia Londono universiteto profesorius Guy Standingas.

Pastaruoju metu susidomėjimas bazinių pajamų idėja smarkiai išaugo.

Bazinių pajamų principas yra tas, kad mėnesio pajamos turėtų būti besąlygiškai mokamos kiekvienam atitinkamoje šalyje gyvenančiam piliečiui ar kitam joje gyvenančiam asmeniui; teisėtiems migrantams gali būti nustatytas tam tikras laukimo laikotarpis.

Bazinių pajamų idėja ilgai buvo išjuokiama kaip per brangi ir skatinanti dykaduonystę, tačiau dabar ji susilaukia vis daugiau paramos iš įvairių šalių, be to, imama abejoti, kiek pagrįsta įprastinė bazinių pajamų kritika.

Toks susidomėjimas paskatino keletą bandomųjų projektų visame pasaulyje.

Vienas projektas sausio 1 d. pradėtas įgyvendinti Suomijoje.

Kas atsitinka, kai valstybė duoda pinigų už dyką?
© AP/Scanpix

Panašūs projektai planuojami Ontarijuje (Kanada), Oklande (JAV), Akvitanijoje ir Katalonijoje. JAV nevyriausybinė organizacija „GiveDirectly“ ketina pritraukti 30 mln. JAV dolerių 12 metų trukmės eksperimentui Kenijoje.

Svarbu pabrėžti, kad tokie bandomieji projektai gali padėti įvertinti tik tam tikrus elgesio aspektus, susijusius su bazinių pajamų mokėjimu, ir nustatyti, kaip pasikeičia žmonių elgesys, tačiau bazinių pajamų sistemos šalininkai apeliuoja į reikšmingesnius motyvus, tokius kaip socialinis teisingumas, laisvė ir ekonominis saugumas.

Nė vieno iš šių dalykų negalima įvertinti per bandomuosius projektus, nes tokie projektai yra trumpalaikiai, be to, juose dalyvauja palyginti nedaug žmonių, pabrėžia profesorius.

Dauguma bandomųjų projektų neatitinka visuotinių bazinių pajamų sistemos reikalavimų, nes tokioje sistemoje bazines pajamas gauna visi atitinkamos bendruomenės nariai, todėl įgyvendinant tokius projektus atitinkamos naudos įvertinti neįmanoma.

O jei bazines pajamas gauna tik keletas žmonių, gavėjai netrukus susiduria su artimųjų ir kaimynų spaudimu tokiomis pajamomis pasidalyti.

Dėl šių priežasčių kai kas mano, kad tokie bandomieji projektai tėra tik būdas išvengti kitų visai visuomenei svarbių sprendimų.

Tačiau panašių projektų įgyvendinimo rezultatai gali padėti įtikinti skeptikus, jei paaiškėtų, kad bazinių pajamų sistemą yra įmanoma įgyvendinti ir kad bazinės pajamos neturi neigiamo poveikio gavėjų elgesiui, kaip paprastai linkstama manyti.

Šiuo metu Suomijos bandomasis projektas sulaukia dėmesio visame pasaulyje.

Tai nėra tikras bazinių pajamų eksperimentas, tačiau jis vis dėlto gali būti naudingas.

Įgyvendinant projektą 2 tūkst. atsitiktinai atrinktų 25–58 metų amžiaus bedarbių imta kas mėnesį mokėti 560 eurų neapmokestinamą besąlygišką išmoką, kuri bus mokama dvejus metus.

Išmoka nebus sumažinta, jei eksperimento dalyviai gaus darbo pajamų, be to, jie neprivalės ieškoti darbo.

Eksperimentą rengti paskatino tai, kad pramoninei visuomenei pritaikyta Suomijos socialinės apsaugos sistema tapo nebeveiksminga.

Ji yra labai sudėtinga, todėl tam tikrose visuomenės grupėse kilo didelių skurdo problemų.

Taikant bazinių pajamų sistemą, pašalpų gavėjai nebeprivalo ieškoti darbo, tačiau jiems daugėja paskatų imtis darbo už mažą darbo užmokestį, nes didėjant pajamoms bazinės pajamos nėra atimamos.

Tad bandomojo projekto rengėjai nori išsiaiškinti, ar bazinės pajamos gali padėti supaprastinti socialinės apsaugos sistemą ir padidinti užimtumą, rašo Londono universiteto profesorius G. Standingas.

XX a. aštuntajame dešimtmetyje Kanados Dofino mieste įgyvendinus atitinkamą eksperimentą, pagerėjo bazinių pajamų gavėjų sveikata ir sumažėjo stresas.

Per maždaug tuo pačiu metu JAV vykdytus neigiamo pajamų mokesčio eksperimentus pastebėta, kad šeimų gavėjų vaikai rečiau nustodavo lankyti vidurinę mokyklą.

Įgyvendinant negarantuotų bazinių pajamų projektą Šiaurės Karolinoje, kur ilgalaikis vaiko vystymosi tyrimas sutapo su čerokių bendruomenės sprendimu paskirstyti kazino pelną visiems genties nariams, gavėjų šeimų vaikai turėjo mažiau elgesio sutrikimų, geriau mokėsi ir buvo mažiau linkę nusikalsti.

Tai buvo paaiškinta tuo, kad išaugo ekonominis saugumas ir pagerėjo šeimos santykiai, iš dalies dėl to, kad tėvai mažiau ginčydavosi dėl pinigų ir daugiau laiko skirdavo savo vaikams.

Be to, sumažėjo piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotinių medžiagų vartojimas.

Kas atsitinka, kai valstybė duoda pinigų už dyką?
© DELFI / Karolina Pansevič

Besivystančiose šalyse eksperimentai, kurie labiausiai priminė bazinių pajamų projektus, buvo įgyvendinti Namibijoje ir Indijoje.

Didžiausiame Indijos bandomajame projekte apie 6 tūkst. gyventojų aštuoniuose kaimuose 18 mėnesių gavo nedidelę bazinę išmoką, o jų patirtis buvo lyginama su tuo, kas vyko 12 panašių kaimų, kurių gyventojams bazinės pajamos nebuvo mokamos.

Kaimuose, kuriuose vykdytas projektas, buvo užfiksuota teigiamų poslinkių keturiose srityse.

Pirma, išaugo žmonių gerovė: pagerėjo gyventojų mityba, sveikata ir moksleiviai ėmė geriau mokytis.

Antra, užfiksuotas teigiamas poveikis lygybės srityje: bazinės pajamos neįgaliesiems padėjo labiau nei visiems kitiems, moterims – labiau nei vyrams, o žemiausių kastų namų ūkiams – labiau nei aukštųjų kastų šeimoms.

Trečia, nustatytas teigiamas ekonominis poveikis – bazinės pajamos padėjo užtikrinti daugiau darbo galimybių ir didesnę darbo jėgos pasiūlą, padidinti darbo našumą ir sumažinti nelygybę. Be to, išaugo papildomo ir savarankiško darbo mastas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuva vėl tikisi sėkmingos šalies reklamos Kinijoje (10)

Lietuvą kaip patrauklią turizmui šalį kinams reklamuos Kinijos kelionių agentūra „Shanghai...

Perspėjimas: bankų padaliniai per Kalėdas pasitiks uždarytomis durimis (11)

Lietuvoje veikiančių bankų padaliniai Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, pasitiks uždarytomis...

Conte tikisi greitai susitarti su EK dėl Italijos biudžeto

Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte penktadienį pareiškė besitikintis dėl kitų metų...

Vyriausybę šturmavo inovatyvios moksleivių verslo idėjos (1)

Penktadienį Vilniuje, LR Vyriausybėje, 196 mokiniai iš visos Lietuvos kalėdinėje mokinių...

ES vadovai susitarė dėl mažesnio euro zonos biudžeto projekto (6)

Europos Sąjungos ( ES ) vadovai penktadienį susitarė dėl virtinės euro zonos reformų, įskaitant...

Top naujienos

Ne visi pedagogai verti šio vardo: šaukštas deguto sugadino medaus statinę (11)

Įžengusius į kabinetą rimtomis akimis nužvelgia trys iškiliausi Lietuvos partizaninių kovų...

Vytautas Landsbergis: negalima žiūrėti į gerovę tik iš ekonominės perspektyvos (685)

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas,...

Pasiekė karjeros viršūnę Vokietijoje ir grįžo į Lietuvą: niekur kitur būti dabar nenorėtų (224)

Skaičiuojama, kad 78 proc. į užsienį emigravusių lietuvių ketina grįžti į Lietuvą. 31-erių...

Sudėliojo visus taškus ant „i“: trinktelėsi durelėmis – pildysi deklaraciją (233)

Ar ateis diena, kai radę įbrėžtas ar įlenktas savo automobilio dureles galėsime kviesti...

Tarp mulais vadinamų narkotikų kurjerių – ne vienas lietuvis: po tokių „atostogų“ kai kurie namo ir nebegrįžta (119)

Mulai – taip vadinami sutikusieji dirbti narkotikų kurjeriais. Dalis jų dienas leidžia Pietų ar...

Kaip sulaukti 100 metų ir turėti šviesų protą: 10 mokslininkų rekomendacijų (74)

Vis daugiau žmonių gyvena ilgai – kai kurie 100 metų ir ilgiau. Mokslininkai bando suprasti, kaip...

4 didžiausios baimės dėl pinigų: įveikti jas nėra sudėtinga (10)

Visame pasaulyje vienas didžiausių nerimo šaltinių yra baimė dėl pinigų ir finansinio...

Moteris parodė, kaip atrodytų jos kūnas, jei atitiktų įvairių laikmečių „tobulumo“ sampratą (30)

„Grožis glūdi stebėtojo akyse“ – rašė Šekspyras. Bet ar tikrai? Visi esame įtakojami...

Daugiabučio statybos sostinės senamiestyje lieka sustabdytos (1)

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ( LVAT ) neleido atnaujinti daugiabučio statybos...

Nusibodo visuomet vilkėti mažą juodą suknelę? Štai, kuo galite ją pakeisti

Didžiosios metų šventės turi tarsi nerašytą aprangos kodą – tikime, jog kaip jas sutiksime ir...