Su „Delfi“ pasidalintame dokumente atkreipiamas dėmesys, kad kuomet Europos centrinio banko (ECB) vykdoma monetarinė politika yra nepakankamai griežta, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pataria aukštą infliaciją atsverti griežtesne fiskaline politika (mažesnėmis biudžeto išlaidomis).

„Ši rekomendacija yra itin aktuali Lietuvai, kurioje infliacija yra antra didžiausia euro zonoje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) taip pat rekomenduoja su itin aukšta infliacija kovoti pasitelkiant griežtą fiskalinę politiką. ECB didinamos bazinės palūkanos, branginančios skolos aptarnavimą, taip pat skatina riboti valstybės biudžeto išlaidas“, – nurodo institutas.

LLRI pastebi, kad numatomas valdžios sektoriaus deficitas 2023 m. sieks 3,4 mlrd. eurų, arba 4,9 proc. BVP.

„Lygindami valstybės pajamas ir išlaidas, matome, jog 3,4 mlrd. eurų deficitas, padengtas skolintomis lėšomis, sudaro 13 proc. planuojamų surinkti pajamų. Tai reiškia, jog kas aštuntas valstybės išleidžiamas euras bus pasiskolintas. Tai žymi neišvengiamai didėjančią skolą ir jos aptarnavimo kaštus.

Sveikintina, jog ateityje bus siekiama gerinti biudžeto padėtį ir siekti subalansuoto biudžeto – remiantis Finansų ministerijos duomenimis, 2024 m. ir 2025 m. deficitas tolygiai mažės ir sieks 1,8 proc. ir 1,4 proc. nuo BVP, atitinkamai. Keliamais tikslais rinkoms yra siunčiama žinia, jog išlaidavimo politiką norima nutraukti ir ateityje siekti gerinti biudžeto proporcijas ir grįžti prie labiau subalansuoto biudžeto“, – vertina jie.

Finansų ministerija prognozuoja, kad valdžios sektoriaus skola artėjančiais metais išaugs 3,9 proc. punktais ir sieks 30,2 mlrd. eurų, t.y. 43 proc. BVP. Kita vertus, 2023 m. į biudžetą surinktų pajamų suma sieks apie 26 mlrd. eurų.

„Tai reiškia, jog auganti skola viršys metines valstybės pajamas – turimų biudžeto išteklių jau nepakaktų skolai padengti, – pastebi LLRI. – Skolos lygis, numatoma, 2024 m. sumažės 1,4 proc. punkto ir 2025 m. kils per 0,5 proc. punkto. Nors valstybės skola yra viena mažesnių Europoje, ji vis tiek išlieka didelė. 2021 m. vienam nuolatiniam šalies gyventojui skolos lygis siekė maždaug 8 800 eurų, 2017 m. šis skaičius tesiekė apie 5 800 eurų. Auganti valstybės skola reiškia riziką, kad nemažėjant išlaidoms mokesčių mokėtojus ateityje slėgs dar didesnė mokesčių našta.

Taip pat numatoma, jog 2023 m. palūkanoms už valstybės skolą bus skiriama 337,9 mln. eurų. Tai tik ketvirčiu mažiau nei tais pačiais metais planuojama išleisti kultūrai (411,1 mln. eurų) ir jau sudaro 0,5 proc. BVP. Finansų ministerijos prognozėmis, iki 2025 m. palūkanų suma gali pasiekti 0,9 proc. BVP. Atsižvelgiant į tai, kad skolinimosi kaina sparčiai auga (Vyriausybės pastarosios paskolos palūkanos siekia 4,3 proc., palyginti su 0,5 proc. metų pradžioje), išlaidos skolos administravimui reikšmingai didės.“

2 mlrd. eurų pagalbai

Dokumente pastebima, kad kovai su energetine krize 2023 m. numatyta apie 2 mlrd. eurų.

Kalbant apie verslą, 2022 m. Vyriausybės nutarimu priimtos horizontalios priemonės elektros energijos kainų dalies kompensacijos turėtų būti analogiškai taikomos ir 2023 m. I ir II ketv. elektros kainos būtų kompensuojamos nepriklausomai nuo to, kokią įmonės sąnaudų dalį jos sudaro.

„Vyriausybės sprendimas numatyti elektros energijos kainų dalies kompensacijų verslui grindis leis užtikrinti priemonės efektyvumą ir vienodas įmonių veikimo sąlygas. Šių metų birželio pabaigoje, elektros energijos kainoms pakilus aukščiau nei numatytos ribos, jos išsilaikė iki spalio mėnesio, tačiau krentant dujų kainoms, spalį dienos kainos vidurkiai „Nord Pool“ biržoje buvo labai artimi nustatytoms riboms arba jų neviršijo. Susiklosčius situacijai, kuomet kainos liks stabiliai žemos – kompensacijos apskritai nebus taikomos.

Mokesčių atidėjimas energijai imlioms įmonėms galios iki 2023 m. balandžio 30 d. Vėliau įmonės turės sudaryti mokestinės paskolos sutartis (MPS). Ši priemonė galios įmonėms, kurių energijos sąnaudos sudarys 10 proc. ir daugiau. Įmonės, kurių kaštai patenka už nustatytos ribos (mažiau nei 10 proc.) negalės pasinaudoti šia priemone. Tai ženkliai sumažins jų finansinį atsparumą krizei. Sumažės ir įmonių konkurencingumas ir tarptautiniu kontekstu bei vietos rinkoje su panašios kaštų struktūros bendrovėmis“, – dėsto LLRI.

Jie taip pat pastebi, kad energetinę krizę suvaldyti galima ne vien subsidijomis, bet ir kitais konkrečiais nuo valdžios institucijų priklausančiais veiksmais.

„Pavyzdžiui, atsisakant perteklinių ribojimų elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) vystymui, didinant pralaidumo galią Lietuvoje ir jungtyse su kitomis šalimis, peržiūrint tarptautinius susitarimus, algoritmus bei reguliavimus, nuo kurių priklauso elektros energijos kaina, efektyviai valdant valstybei priklausančias įmones bei tinkamai atstovaujant valstybės interesus energetikos įmonių valdymo organuose. Taip pat tikslinga inicijuoti išvestinių finansinių produktų (EPAD) naudojimą Lietuvos rinkai, taip leidžiant rinkai veikti lanksčiau ir geriau pasitarnauti vartotojo naudai“, – sako jie.

Kalbant apie gyventojus, elektros ir dujų kainų kompensacijos nuo tam tikros nustatytos kainos bus taikomos visiems.

„Ši horizontali priemonė iš esmės neskatina mažinti suvartojamo elektros energijos kiekio, kuris yra būtinas tam, kad ištekliai nebūtų švaistomi ir kainos rinkoje imtų mažėti.

Paminėtina, jog horizontalus kompensavimas gali sąlygoti energijos išteklių kainų mažėjimą galutiniams vartotojams trumpuoju laikotarpiu (nes subsidijuojant dirbtinai sumažinama energijos išteklių kaina). Tačiau ilguoju – priemonė gali skatinti energijos kainas išsilaikyti aukštesniame lygyje. Kovai su energetine krize būtų prasmingesnės tikslinės pagalbos priemonės gyventojams, kurios dėl sumažėjusios paklausos elektros energijai leidžia kainai natūraliai kristi.

Remiantis EBPO rekomendacijomis, paramos gavėjų grupių diferencijavimas būtų saugesnis variantas nei horizontalusis kompensavimas. Taip pagalba būtų skiriama labiausiai nukentėjusioms gyventojų grupėms, mažėtų infliacijos skatinimo rizika. Tačiau čia nereikėtų painioti tikslų ir priemonių jiems pasiekti. Jei horizontalios elektros kainų kompensacijos priemonė yra netaikoma, tikslinės priemonės (pavyzdžiui, tiesioginės išmokos), turėtų būti orientuotos ne į elektros kainų kompensavimą, bet į pažeidžiamų gyventojų grupių perkamosios galios išsaugojimą“, – dėsto institutas.

Ilgalaikiai įsipareigojimai

LLRI dar pastebi, kad šalia trumpalaikių, energetinei krizei atremti, planuojamų priemonių, numatomos ir ilgalaikės – gyventojų pajamų didinimui skirtos priemonės.

„Didinti numatoma socialinę paramą, pensijas, atlyginimus, neapmokestinamojo pajamų dydį. Valstybės kontrolės skaičiavimais, šios išlaidos auga ir 2023 m. pasieks 1,6 proc. BVP1, kai 2017–2021 m. jos vidutiniškai sudarė 0,9 proc. BVP. Valdžios sektoriaus balansas be vienkartinių priemonių tuomet sudaro 2,5 proc. planuojamo deficito.

Socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui bei nacionaliniam saugumui – vieniems iš ilgalaikių valstybės prioritetų – skiriama didžiausia biudžeto asignavimų dalis. Ir kasmet ji vis didėja. Pavyzdžiui, išlaidos socialinei apsaugai nuo BVP, 2017–2020 m. išaugo daugiau nei 4,5 proc. punkto. To priežastis – prastėjanti šalies demografinė situacija.

2021 m. šimtui vaikų iki 15 metų amžiaus teko 134 vyresni nei 65 metų žmonės. Dar 2017 m. šis skaičius siekė 130. Tuo metu šalies gynybai, numatoma, finansavimas didės apie 0,5 proc. punkto ir 2023 m. sudarys 2,52 proc. BVP.

Šie pokyčiai neabejotinai daro spaudimą valstybės vykdomai fiskalinei politikai – turimų biudžeto išteklių nepakanka siekiant patenkinti nuolatinius visuomenės poreikius“, – rašoma apžvalgoje.

Ragina ruoštis scenarijams

LLRI taip pat siūlo iš anksto pasiruošti įvairiems ekonomikos scenarijams.

„Tarptautinės ir šalies organizacijos rengia ekonominės raidos scenarijus, pagal kuriuos yra numatomi rodikliai, jų kitimas ekonomikos augimo ar krizės akivaizdoje. Įmonės, spaudžiamos išorinių veiksnių, taip pat formuoja savo veiklos scenarijus – optimistinį, bazinį ir pesimistinį. Finansų ministerija čia – ne išimtis. Institucija taip pat prognozuoja ekonomines šalies perspektyvas pateikdama alternatyvius scenarijus. Tokiu pačiu būdu turėtų būti sudaromas ir valstybės biudžetas. Tai yra ypač aktualu šiandien, esant itin dideliam neapibrėžtumui.

Tuo atveju, jei ekonomikos raida atitiktų pesimistinę Finansų ministerijos prognozę, stokosime laiko ir kitų išteklių biudžeto korekcijų rengimui, derinimui ir tvirtinimui. Todėl svarbu iš anksto numatyti principus, kuriais remiantis, būtų atliekami biudžeto pokyčiai metų bėgyje, jeigu bus poreikis. Siekiant lanksčiai ir greitai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes, tikslinga būtų planuoti išlaidas pagal prioritetus – kokio finansavimo būtų galima atsisakyti, kurį proporcingai mažinti, koks liks nepakitęs, o kuris gali būti padidintas.

Jei tai nebus padaryta iš anksto, sunkmečio akivaizdoje iškils būtinybė ilgai trunkančioms biurokratinio ir politinio derinimo procedūroms. Valstybės institucijų vadovams susidarys iššūkis, kaip paskirstyti mažėjantį finansavimą, ar mechaniškai mažinti visas išlaidas, ar visgi išlaikyti būtiną finansavimą prioritetams“, – rašoma apžvalgoje.

Lengvatų klausimas

Valstybės biudžeto pajamos, kaip numato Finansų ministerija, augs 3,4 proc. Tai kone dvigubai mažiau lyginant su išlaidų augimu, be kita ko pastebi LLRI.

„Biudžete atsiradus atotrūkiui tarp pajamų ir išlaidų, naudinga įvertinti ir biudžeto pajamų netekimus dėl galiojančių mokestinių lengvatų. Peržiūrėjus galiojančias mokestines lengvatas ir jų konkretų poveikį ekonomikai bei biudžetui, būtų galima inicijuoti pokyčius siekiant kurti stabilią ir paprastą mokestinę sistemą, tvaresnį įplaukų į biudžetą srautą, palankesnes sąlygas ekonomikos augimui“, – teigia institutas.

Jis taip pat nurodo, kad biudžeto projekte prognozuojama, kad 2023 m. iš pelno mokesčio bus surenkama 1,67 mlrd. eurų (13,4 proc. visų pajamų). Tai sudaro 2,4 proc. BVP to meto kainomis.

„Finansų ministerijos pateiktais skaičiavimais, dėl taikomų pelno mokesčio lengvatų biudžeto netekimai sieks 413,3 mln. eurų. Nuolatinės iniciatyvos papildyti pelno mokestį naujomis lengvatomis byloja apie subrendusį poreikį iš esmės įvertinti pelno apmokestinimą bei rasti esminius problemų sprendimus.

Paminėtina, jog šie kasmetiniai pajamų iš pelno mokesčio netekimai sudaro tiek pat, kiek, remiantis Finansų ministerijos prognozėmis, sudarytų biudžeto netekimai įvedus paskirstytojo pelno apmokestinimo modelį iki jo atsipirkimo – 400 mln. eurų per metus, 2021 m. duomenimis, pritaikius naują modelį, automatiškai būtų atsisakyta investicijų pritraukimui skatinti įvestų lengvatų. Ir nors pirmaisiais pakeitimų įsigaliojimo metais galimas pajamų iš pelno mokesčio sumažėjimas, jis ateinančiais metais būtų kompensuojamas dėl aktyvesnės investicinės veiklos, sukurtų darbo vietų, augančio Lietuvos konkurencingumo ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo. Visa tai laiduotų pelno mokesčio bei kitų mokesčių, pirmiausia gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio, pajamų augimą“, – nurodoma dokumente.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją