aA
Pirkėjai prekybos centre „Giant Food“, įsikūrusiame JAV Vašingtono pasiturinčiųjų kvartale, gruodį dantų pastą „Crest Whitening“ galėjo įsigyti už 2,09 dolerio, du kepaliukus duonos „Nature`s Own Honey Wheat“ – už 5 dolerius, o 1 kg obuolių „Gala“ – už 1,79 dolerio.
Apsipirkimas Lenkijoje, R. Sadausko - Kvietkevičiaus nuotr.
© DELFI

Kitoje miesto pusėje esančiame rajone, kurio gyventojų pajamos tesudaro trečdalį turtingesnio kvartalo gyventojų pajamų, pirkėjai dar vienoje „Giant Food“ parduotuvėje už minėtas prekes mokėjo tokias pačias kainas.

Vienodas kainas teko mokėti ir už brokolius, itin plonų higieninių įklotų pakuotę ar stiklainiuką „Peter Pan“ riešutų sviesto, rašo money.cnn.com.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo sąžininga, kad prekės kainuoja tiek pat, nepaisant to, kiek pajamų gauna pirkėjai. Tačiau pora ekonomistų tvirtina, kad tokia praktika didina atotrūkį tarp skurdžiau ir turtingiau gyvenančiųjų.

Maža to, prekybos centrai netenka papildomo pelno. Taip yra dėl to, kad turtingesniuose rajonuose pirkėjai už savo pirkinius galėtų sumokėti daugiau, o skurdžiau gyvenančiuose rajone pirkėjai galėtų įsigyti daugiau prekių, jeigu jos kainuotų pigiau.

Neseniai pasirodžiusioje studijoje Stefano DellaVigna iš Kalifornijos universiteto Berklyje ir Matthew Gentzkowas iš Stanfordo universiteto tyrė pirkimų duomenis iš 73 stambių prekybos centrų ir vaistinių tinklų.

Pasitelkdami vieną matematinį modelį, kuriame numatytos prielaidos, kiek pirkėjų pajamos gali turėti įtakos aukštesnių kainų toleravimui, jie nustatė, kad jei prekybos centrai įkainotų prekes pagal savo klientų galimybes mokėti, aukštesnių pajamų rajonuose jie galėtų pakelti kainas 9 proc., o skurdžiau gyvenančiuose rajonuose – sumažinti 0,7 proc., ir tai padarę neprarastų paklausos.

Tyrime buvo pastebėta, kaip skirtingi prekybos tinklai nustato kainas už tam tikras prekes. Tačiau to paties tinklo viduje kainos už pagrindines prekes nesiskyrė. (Tiesa, nuo vietovės galėjo priklausyti tokios parduotuvės kaip sušių baras ar prekyba augalais.)

S. DellaVigna ir M. Gentzkowas apskaičiavo, kad jei prekybos centrai nustatytų savo prekių kainas pagal pajamų lygį, tvyrantį viename ar kitame rajone, jie savo pelną galėtų padidinti iki 7 proc. – milžiniškos sumos tokiai mažų maržų rinkai.

Taigi kodėl parduotuvių savininkai nepasinaudoja galimybe padidinti savo pelną?

Šiais laikais dinamiška kainodara yra gana paplitęs reiškinys. Kelionių svetainės prašo skirtingo užmokesčio, nelygu, kada keliautojai nori keliauti ir ar jie kartu su skrydžiu rezervuoja viešbučio kambarius bei išsinuomoja automobilį. Koledžai taip pat nustato skirtingus mokesčius už mokslą, priklausomai nuo studento išgalės susimokėti.

Tačiau kainų diskriminacija mažmeninės prekybos srityje, kai už tą pačią prekę skirtingi žmonės moka skirtingą kainą, jau seniai yra populiaresnė tarp ekonomistų negu prekybos centrų vadovų.

Kartą ir visiems laikams: ar pasiturintys ir skurstantys už tą patį turėtų mokėti skirtingai
© AFP / Scanpix

Ši koncepcija mena dar anglų ekonomisto Arthuro Pigou laikus, kai 1920 metais pasirodžiusiame savo veikale „The Economics of Welfare“ (angl. „Gerovės ekonomika“) jis aprašė, kaip prekybininkai galėtų padidinti savo pelną, jei skirtingose rinkose nustatytų skirtingas kainas ar net vadovautųsi ta verte, kuria kiekvienas asmuo įkainotų kiekvieną prekę.

2005 metais Šiaurės vakarų universiteto Kelloggo verslo mokyklos profesoriai analizavo vieną prekybos tinklą Čikagoje ir pastebėjo, kad už nereceptinius vaistus nuo skausmo prašant skirtingų kainų, pelną šioje kategorijoje galima padidinti iki 10 proc.

Tiesa, suvaldyti daugybę skirtingų kainų skirtingose parduotuvėse yra didžiulė logistinė kliūtis. Nors Europoje jau galima pamatyti elektroninių kainų, tvirtinamų prie prekių lentynų ir leidžiančių mažmenininkams automatiškai rodyti naujas kainas, Jungtinėse Valstijose kainų korteles tūkstančiams prekių vis dar tenka keisti rankomis.

„Kartais nesinori dėl kelių centų keisti visos kainos, nes pakeisti pačią kainos kortelę taip pat kainuoja, – sakė maisto prekių parduotuvių konsultacinės įmonės „Inmar Willard Bishop Analytics“ direktorius Jonas Hauptmanas. – Tikrai, imdamiesi naujų operacijų, darbdaviai stengiasi darbo kaštus išlaikyti kiek įmanoma žemesnius“.

Tačiau mažmeninės prekybos bendrovėms ramybės neduoda dar vienas klausimas: vartotojams tokia kainų diskriminacija gali pasirodyti nesąžininga. O mažmeninėje prekyboje prekės ženklas yra viskas.

„Neturiu abejonių, kad dauguma mažmeninės prekybos atstovų turi galimybių. Jei taikai lanksčias kainas, būna galimybių pakelti daug kainų, – sakė J. Hauptmanas. – Tačiau ilgainiui pirkėjai tai pastebės ir nueis kitur, nes jie pajus, kad jais yra naudojamasi“.

M. Gentzkowas ir S. DellaVigna matavo tik trumpalaikį efektą ir pripažino, kad ilgainiui kainų diferenciacija gali turėti neigiamų šalutinių pasekmių.

Vis dėlto prekybos centrai nenurašo dinaminės kainodaros. Pats J. Hauptmanas mano, kad ateityje, turint tokius išsamius duomenis apie pirkėjus, kokie yra prieinami šiandien, jie galės atskiriems pirkėjams taikyti individualius sandorius dėl jiems aktualiausių prekių. Jei parduotuvė migdolų pienui, kurį pirkėjas perka dukart per savaitę, pasiūlys geresnę kainą – galbūt kuponais ar permokos grąžinimu, veikiausiai toks pirkėjas toje parduotuvėje norės išsirinkti ir kitas paprastesnes prekes.

„Niekas taip neerzina, negu puikus pasiūlymas kažkam, ko tu niekada neperki“, – pridūrė S. Hauptmanas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išbandė praktiškai: su kuria lietuviška mokėjimo kortele geriausia atsiskaityti užsienyje? Bankai.lt tyrimas (25)

Mėnesį laiko teko lankytis Filipinuose, skirtingose šios šalies vietovėse. Ir itin aktualus...

Kaip pradėti savo verslą: pinigų gauti lengva, sunkiausia visai kas kita (114)

Panevėžietės atidaryta mažoji bendrija „ Laikas desertui“ veikia tik ketvirtą mėnesį,...

Lietuvis siekia pakeisti prekybos rinką: derybų galią nori sugrąžinti pirkėjams (87)

Danijoje gyvenantis lietuvis įkūrė elektroninės prekybos platformą, kuria tikisi sugrąžinti...

Lietuviai surūkė daugiau kontrabandinių cigarečių – valstybė prarado milijonus (85)

Nors kontrabandinių cigarečių sulaikoma vis daugiau, tyrimai rodo, kad tai rūkaliams tai ne...

Trumpo patarėjas: JAV ir Kinijos derybose dėl prekybos proveržio nėra (2)

Baltųjų rūmų patarėjas prekybos klausimais Larry Kudlow sumenkino pranešimus apie proveržį...

Top naujienos

Orai: šaltis parodys savo nagus (6)

Pirmadienio dieną iš vakarų priartės nauja kritulių zona. Debesuotumas sparčiai didės....

Dėl 100 tūkst. ryžosi ekstremaliam eksperimentui: žmogaus protui tai per žiaurus išbandymas haliucinuoti pradėjo jau 3 parą (62)

Richas Alati tegalvojo apie šešiaženklę sumą. Kad ją laimėtų, jam tereikėjo ištverti 30...

Pagrindinis priekaištas Skverneliui: ką jo vietoje darė Grybauskaitė (443)

Į prezidentus kandidatuojantis Saulius Skvernelis teigė nematąs priežasčių, kodėl turėtų...

(Ne)Grįžtu. Apie tradicijas mirusįjį šarvoti lovoje ir emigracijoje palaidotus lietuvius (26)

Kai kurie nė neketina grįžti iš emigracijos, kiti apie tai svajoja dešimtmetį, o dar kiti...

Kaltinimų dėl neva išsigalvoto neįgalumo sulaukusi Antonovienė pratrūko: tik retas žino, kokią kainą moku už sportą (181)

„Mafijos tėvu“ vadinamo Vido Antonovo žmona Rima neseniai ir vėl atsidūrė dėmesio centre....

Miestietis laimingas pabėgęs į ekologišką vienkiemį, kuriam valdininkai net nesuteikia adreso (24)

Jei kadaise kauniečiui Tomui Didžiuliui kas būtų pasakęs, kad jis, tikras miesto vaikas, augęs...

Puikų Messi smūgį atrėmęs vartininkas nesulaikė „su mėsomis“ taranavusio Suarezo epizodo įrašas

Ispanijos „ La Liga “ čempionate 20-ame ture sunkią pergalę pasiekė namuose rungtyniavusi...

Po vandentiekio avarijos Vilniuje pagaliau gera žinia vairuotojams

Ketvirtadienį, sausio 17 d., apie 16.23 val., Vilniuje , Žemaitės g., trūko vandentiekio...

Rimvydas Valatka. Antrasis Mesijo atėjimas – iš Rusnės betliejaus (1096)

Vieni statė postamentus Raiteliui ir Basanavičiui. Kiti už valdiškus pinigus statėsi estakadą...

Atleisk ir pamiršk: kaip išsilaisvinti iš pykčio, pagiežos ir skausmo (11)

Būti visada nuolankiam, priimti viską, kaip yra, ir laukti, kol likimas visas problemas išspręs...