Vos galą su galu suduriantys ir nedidelėse patalpose įsikūrę pardavėjai įsitikinę, kad naujovės juos privers bankrutuoti, o kaimuose likę žmonės nebeturės net galimybės duonos prie namų nusipirkti.
Gruodžio pradžioje paviešintoje septynioliktosios Vyriausybės programoje išliko smulkiuosius ir vidutinius verslininkus žilti verčianti nuostata, jog ateityje bus mažinamas alkoholinių gėrimų prieinamumas.
Naujasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jau patvirtino, kad specializuotos alkoholio parduotuvės galėtų atsirasti 2018-aisiais.
„2018 metai, galėčiau galvoti, yra realus laikas, kai specializuotos parduotuvės galėtų atsirasti. Manau, metai pusantrų yra pakankamai ir tam, kad atliktume skaičiavimus, ir verslui pasiruošti", - viename iš interviu sakė ministras.
Žlugdytų smulkiuosius
Toks ateities peizažas šiurpina uostamiesčio ir regiono verslininkus. Jie neslepia, jog verčiant įgyvendinti tokius reikalavimus reikėtų rinktis pasitraukimo iš verslo kelią.
Paprasto miestiečio verslininkų godos negąsdina - esą lieka prekybos centrai, kur ir bus galima įsigyti alkoholio. O štai kaimų parduotuvių atstovai tvirtina, kad vietos gyventojas nebeturės kur nei duonos, nei degtukų nusipirkti.
Klaipėdoje kelias maisto parduotuvėles turinčiam Viliui Kaušiui susidaro įspūdis, jog kovojama ne su alkoholizmo problema, tačiau su pačiu alkoholiu.
„Aš sutinku, kad reikia imtis priemonių, kurios padėtų spręsti alkoholizmo problemą šalyje, tačiau tos priemonės turi būti gerai apgalvotos ir pamatuotos. Dabartiniai siūlymai įsteigti specializuotas alkoholio parduotuves stumiami buldozeriu, nesitariant nei su specialistais, nei su verslu, kurį valdžios sprendimai labiausiai palies. Atrodo, kad sąmoningai siekiama sužlugdyti smulkųjį verslą, nesuteikiant jam vienodų sąlygų konkuruoti su didžiaisiais prekybos tinklais", - sako verslininkas.
Jis tvirtina, jog Klaipėdoje veikia apie 40 smulkių parduotuvių, kurių plotas siekia vos 30-50 kv. metrų - tokiu atveju nei techniškai, nei finansiškai neįmanoma įgyvendinti valdžios užmojo steigti atskiras, tik alkoholiui parduoti skirtas, parduotuves.
Galima rėžti, kad jei verslininkai nesugeba jų įsirengti, lai pardavinėja maistą, tačiau V. Kaušys atskleidžia paprastą tiesą: pirkėjas trauks ten, kur viską gali rasti vienoje vietoje - į didžiuosius prekybos centrus.
"Tikiuosi, kad prieš priimdama sprendimus valdžia įvertins, kad jų sprendimai palies ne tik mus - smulkiuosius prekybininkus, bet ir kitą smulkųjį verslą - mažuosius gamintojus, vežėjus ir kt. Valdžiai įgyvendinus visus siūlymus dėl alkoholio prekybos mažinimo, darbo netektų labai daug žmonių, tačiau ar tai realiai išspręstų alkoholizmo problemą - labai abejoju", - pripažįsta verslininkas.
Jį piktina tai, jog tokiais pasiūlymais kone žlugdomas smulkusis verslas - vienas iš valstybės ekonomikos variklių. Vyro teigimu, net 8 iš 10 darbuotojų dirba smulkiojo ir vidutinio dydžio įmonėse, kurios bendrai sukuria 70 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Ribojimai reikštų krachą
2018-aisiais realybe galintys virsti siūlymai ne ką mažiau gąsdina kaimuose parduotuves turinčius verslininkus. Dar gruodžio pradžioje Seimo Sveikatos reikalų komiteto klausymuose aljanso "Aibė" valdybos narys Eimutis Radžvila pareiškė, jog specializuotos alkoholio parduotuvės jų tinklui būtų krachas.
Skaičiuojama, kad aljansui priklauso 700 parduotuvių, 500 iš jų neturi techninių galimybių pasidaryti atskirą specializuotą parduotuvę, yra arčiau negu 200 metrai nuo ugdymo arba maldos namų, dar 111 yra daugiabučiuose.
„Penki šimtai parduotuvių turi pasirinkti - užsidaryti arba tapti alkoholinių gėrimų parduotuve. Tikrai nemanau, kad siekiame, jog kaime liktų tik alkoholinių gėrimų parduotuvės. 147 vietovės, kur mūsų parduotuvė vienintelė", - kalbėjo E. Radžvila, skelbia BNS.
Girkaliuose parduotuvę turintis Alvydas Balsys neneigė, jog teko svarstyti apie išgyvenimo variantus, jei nebegalėtų pardavinėti alkoholio arba tam reikėtų steigti atskirą skyrių su atskiru įėjimu.
"Sakykime, jei nelieka alkoholio, žmogus, ko gero, važiuos į miestą, į parduotuvę, kur yra visko, ir pas mus nebepirks. Esu paskaičiavęs - tokiu atveju man greičiausiai tektų atleisti dvi samdomas darbuotojas, pačiam su žmona stoti už prekystalio, galbūt sutrumpinti parduotuvės darbo laiką ir nebedirbti sekmadieniais", - sakė A. Balsys.
Jis atmetė pasigirstančius teiginius, jog kone pusę apyvartos mažose parduotuvėse sudaro alkoholis - tiesiog už tai, kiek kainuoja degtinės butelis, žmogus gali nusipirkti duonos, dešros ir dar kelis maisto produktus, tad ir apyvarta atrodo didelė.
Panašiomis mintimis dalijosi ir Judrėnuose parduotuvę turintis, pats 7 metus joje pardavėju dirbantis Gintautas Martinkus.
„Man nesvarbu, ką žmonės perka - alkoholį ar duoną, tačiau faktas, kad iš apyvartos dingus keliems tūkstančiams eurų man teks tiesiog užsidaryti.
Ką jau bešnekėti apie mažėjantį kaimą - vien pensininkai, kurie po vaistų duonos ateina nusipirkti", - šnekėjo smulkusis verslininkas, kurį taip pat piktina šnekos, jog kaimo parduotuvėse liejasi tik alkoholis - iš jo susidaro tik ketvirtadalis apyvartos.
Jis įsitikinęs, kad parduotuvių uždarymas itin nuskriaustų kaimo gyventojus, ypač pensininkus, kurie norėdami pasiekti parduotuvę turėtų dardėti autobusais, vargti su ryšuliais ir dar už tai susimokėti.
Spręsti didžiąją bėdą
Nors Lietuvoje pasigirdo ekonomistų nuomonių, kad naujosios Vyriausybės siūlymai nepasverti, "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo pasižiūrėti, su kokia bėda kovojama - esą fundamentaliai neteisinga klausti apie mažų parduotuvių bėdas.
„Toks sprendimas pirmiausia lemtų sumažėjusį alkoholio prieinamumą regionuose. Toks ir yra šių siūlomų suvaržymų tikslas
Žinoma, galime diskutuoti, kaip tai bus nepatogu mažesnėms parduotuvėms, kaip sumažės jų apyvarta ir kils kitų problemų, tačiau turime suprasti, jog šitaip bandoma išspręsti daug didesnio masto problemą. Juk Lietuvoje fiksuojamas vienas didžiausių alkoholio suvartojimų, iš to kyla daugybė problemų", - „Vakarų ekspresui" sakė N. Mačiulis.
Ekonomisto manymu, valstybinės įmonės steigimas būtų ekstremalu, mat valstybei nereikėtų užsiimti verslu, tačiau kuriami administraciniai barjerai galėtų duoti postūmį.
Jis pažymi, kad jei mažąsias parduotuves tegali išgelbėti galimybė prekiauti alkoholiu, tai reikėtų svarstyti, ar toks verslas išvis reikalingas.
„Jei tokių sprendimų fone kelios įmonės nuspręs užsidaryti, bet sumažės prekybos alkoholiu mastas, savižudybių, apsinuodijimų skaičius, tai nebūtų didelė kaina, kurią reikėtų sumokėti Lietuvai", - įsitikinęs ekonomistas.
Vietoje maisto - alkoholis
Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas mano kitaip - esą naudas, kurias atneštų valstybės kontroliuojamas prekybos alkoholiu monopolis, galima kurti ir dabar turimomis priemonėmis, o štai vertimas kurti specialius skyrius daugeliui smulkiųjų parduotuvių savininkų greičiausiai reikštų krachą.
Pagal dabartinį įstatymo projektą apibrėžiama, jog specializuotas skyrius turėtų turėti atskirą įėjimą, patalpą, greičiausiai ir atskirą kasą kartu su atskiru darbuotoju. Didiesiems prekybos centrams tą padaryti nebūtų sunku, o mažesniems prekiautojams tektų sukti galvą, ar jiems išvis beapsimoka verslauti.
„Daliai parduotuvių reikėtų spręsti dilemą - pardavinėti maistą ar tapti specializuota alkoholio parduotuve. Dalis šių siūlymų autorių mano, kad mažieji prekybininkai rinksis parduoti maistą, o ne alkoholį, tačiau pats pabendravęs su verslininkais išgirdau svarstymų, kad neretu atveju mažos parduotuvės nuspręstų tapti alkoholio parduotuvėmis", - apie lazdos atsisukimą antru galu šnekėjo Ž. Šilėnas.
Jis pažymi, kad marža, kiek uždirbama iš prekybos maistu ir alkoholiu, yra gan panaši. Visgi prekiaujant alkoholiu nereikia rūpintis šaldytuvais, jis ilgai negenda, tad ir pardavinėti patogiau.
Pasiūlymai - du
Parlamentui yra pateikti du įstatymų paketai, numatantys specializuotų alkoholio parduotuvių steigimą, amžiaus, nuo kurio galima pradėti vartoti svaigalus, vėlinimą ir laiko, kada draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus, ankstinimą.
Vieną projektų paketą parengė daugiau nei 20 buvusios kadencijos Seimo narių konservatorių, kitą - daugiau kaip 50 tūkst. Lietuvos piliečių. Jų pasiūlymai didžiąja dalimi sutampa arba yra panašūs.
Pagal projektus, siūloma steigti specializuotas alkoholinių gėrimų parduotuves, kurios turėtų būti visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekyba. Vienas projektas leistų parduotuvėse išlaikyti alkoholio skyrių, tačiau jame būtų galima parduoti tik silpnuosius gėrimus, kitas išvis nenumato tokios galimybės.
Siūloma drausti alkoholiu prekiauti nuo 20 val. iki 10 val. darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 15 val. iki 10 val. sekmadieniais mažmeninės prekybos vietose. Dabar draudimas galioja nuo 22 val. iki 8 val. visomis dienomis.
Taip pat norima pavėlinti amžių, nuo kada būtų galima legaliai vartoti svaigalus. Dabar nustatytą 18 metų amžiaus cenzą siūloma keisti į 20 metų.
Be to, norima pardavėjus įpareigoti užtikrinti, kad asmenys iki 20 metų nebūtų įleidžiami į alkoholinių gėrimų parduotuves.
Savivaldybių taryboms būtų suteikta teisė nustatyti vietas ar teritorijas, kur būtų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.
Projektuose numatytas ir alkoholio reklamos draudimas.
Piliečių parengtame dokumente dar numatyta uždrausti fiziniams asmenims gabenti ir laikyti viešose vietose alkoholinius produktus atidengta pakuote. Draudimas nebūtų taikomas tik alkoholio prekybos vietoms.
Anot projekto, pardavėjai turėtų teisę reikalauti asmens dokumento iš visų svaigalus perkančių asmenų, o kai yra abejonių, kad asmuo jaunesnis negu 25 metai, privalėtų pareikalauti amžių liudijančio dokumento.
Nemaža dalis šių nuostatų įrašytos septynioliktosios Vyriausybės programoje.
