aA
Briuselis reformuoja vieną didžiausių savo aukso puodų: Europos Komisija antradienį pristatė savo ilgalaikius planus dėl sanglaudos politikos – pinigų ir programų, kuriomis Europos Sąjunga (ES) siekia sumažinti Bendrijos regionų skirtumus. Finansavimas iš sanglaudos fondų sudaro maždaug trečdalį dabartinio ES septynerių metų biudžeto, rašo „Politico“.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Kai kuriose šalyse ši politika paliko didelę žymę. Pavyzdžiui, Lenkijoje daugiau nei 60 proc. viešojo sektoriaus investicijų 2015- 2017 metais buvo finansuota iš ES sanglaudos fondų.

Didžiajai Britanijai nusprendus išstoti iš ES, pastaroji susiduria ir su naujais iššūkiais, pavyzdžiui, imigracija, Komisija planuoja 2021-2027 metų biudžete mažinti sanglaudai skirtą finansavimą. Nepaisant to, šiam tikslui per ateinančius septynerius metus bus skirta viena didžiausių ES biudžeto dalių, sieksianti 373 mlrd. eurų (atsižvelgiant į infliaciją).

Nors kelios ES narės jau pareiškė, kad tokie Komisijos planai yra nepriimtini, laimėtojai ir pralaimėtojai nėra tokie akivaizdūs, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Be to, tai tik pirminis Komisijos pasiūlymas, dėl kurio ateinančius kelis mėnesius derėsis valstybės narės, Komisija ir Europos Parlamentas.

Keturi pagrindiniai dalykai, susiję su Komisijos planais:

1. Karčiai saldi Pietų Europos akimirka

Graikai, italai ir ispanai turėtų džiūgauti. Nors bendras sanglaudos finansavimas ES biudžete bus sumažintas, Graikijai skiriama dalis padidės 8 proc., Italijai – 6,4 proc., o Ispanijai – 5 proc.
Tačiau toks planas turi papildomų sąlygų. Komisija siūlo sustiprinti ryšį tarp ES fondų ir struktūrinių ir ekonominių reformų. Kitais žodžiais tariant, jokių pinigų, jeigu nesilaikote mūsų ekonominio valdymo recepto. Ar tokia sankcija tikrai būtų pritaikoma, jau būtų kitas klausimas. Tačiau tai bent jau pašalina dalį pasiūlymo didinti finansavimą blizgesio.

Karčiai saldi ES parama: Lietuvai už savo sėkmę teks susimokėti
© Jurgis Paplaitis

Kai kurios vyriausybės taip pat galėtų manyti, kad po ne vienerius metus išgyventų ekonominių problemų jos turėtų gauti daugiau lėšų iš ES biudžeto už siūlomą kuklų padidinimą.
Ir daugiau pinigų gaus ne visos Pietų Europos šalys. Labiausiai dėl struktūrinių reformų kentėjusios šalys, pavyzdžiui, Portugalija, kurios struktūrinėmis reformomis pakėlė savo šalis iš dugno, dabar ekonomiškai tvarkosi gana gerai, todėl negali tikėtis didesnio finansavimo.

„Tikiuosi, kad bus tam tikras korekcinis veiksnys, susijęs su gebėjimu mokytis iš savo klaidų ir reiškiantis, kad ne tik klasikinės lėšos, bet ir specifinės lėšos bus skirtos toms ekonomikoms, kurioms neseniai buvo nutrauktas perviršinio deficito procedūros taikymas ir kurioms reikia struktūrinės paramos“, – pareiškė Portugalijos užsienio reikalų ministras Augusto Santos Silva.

2. Kylančios rytinės narės moka už savo sėkmę

Didžioji dalis Vidurio ir Rytų Europos pastaraisiais metais išgyveno tikrą ekonominį pakylimą. Tik tai reiškia, kad jos gaus mažiau lėšų iš sanglaudos fondų. Lenkija, Slovakija, Čekija ir Vengrija kitame biudžete gautų maždaug ketvirčiu mačiau, o Estija ir Lietuva – 24 proc. mažiau.
Skurdesnėms Rytų Europos šalims, tokioms kaip Rumunija ir Bulgarija, finansavimas bus padidintas nežymiai.

Nors finansavimo sumažinimas Vidurio Europai ir Baltijos šalims iš dalies yra kaina už jų sėkmę, toks sumažinimas daugelyje šalių atvers nemažą skylę viešosiose investicijose. Vyriausybės Varšuvoje ir Budapešte, kurios dažnai kritikuoja Briuselį, veikiausiai pasinaudos biudžeto debatais, bandydamos savo rinkėjams pasakyti, jog ES ir Vakarų Europos šalių sostinės neatsižvelgia į jų interesus.

Andrzej Duda
Andrzej Duda
© DELFI / Tomas Vinickas

Lenkijos valstybės sekretorius, atsakingas už Europos reikalus, Konradas Szymanski „Politico“ sakė, kad Komisijos pasiūlymas yra nepriimtinas.

„Esame pasirengę siekti kompromiso, tačiau su Vidurio Europa turi būti elgiamasi sąžiningai, lyginant su kitais prioritetais ir regionais, – sakė jis. – Lenkija eina ekonominės plėtros keliu, ir pervedimų iš ES biudžeto vaidmuo mažės. Kaip ir kaip ten bebūtų, mes nepritariame tokiai biudžeto revoliucijai.“

3. Tai ne atskira politikos kryptis, tai gryna politika

ES sanglaudos politikos kritikai skundžiasi, kad tam tikrą dalį lėšų gauna turtingos šalys. Tarp didžiųjų naudos gavėjų yra ir Prancūzija bei Rytų Vokietija. Kai pinigų trūksta, kodėl nenutraukus sanglaudos finansavimo šalims, kurios pačios gali susimokėti už projektus iš savo nacionalinių biudžetų?

Komisija mano, kad tai nėra labai gera mintis. Vokietija ir Prancūzija po Didžiosios Britanijos išstojimo bus didžiausios mokėtojos į ES biudžetą, tad Komisija žinojo, kad negali jų prašyti mokėti dar daugiau ir atimti visas sanglaudos lėšas. Komijos pasiūlyme atvirai pabrėžiama, kad svarbu, jog „sanglaudos politikos lėšos būtų matomos visose valstybėse narėse“.

Vienas pasiūlyme pateiktas aiškus signalas Vakarų Europai yra tas, kad išplečiama vidurinė regionų, galinčių pretenduoti į sanglaudos fondus, kategorija. Anksčiau „pereinamojo laikotarpio paramą gaunančiais regionais“ buvo laikomi tie, kuriuose BVP vienam gyventojui sudaro 75–90 proc. ES vidurkio. Tačiau dabar numatoma šį diapazoną pakeisti į 75–100 proc.

Taigi, pagal naująjį pasiūlymą dauguma Prancūzijos regionų yra ne „išsivystę“, o „pereinamojo laikotarpio“, todėl gali pretenduoti į didesnį ES finansavimą. Prancūzija naujame biudžete neteks tik 5,4 proc. dabartinio finansavimo iš sanglaudos fondų.

4. Regionai taps ekologiškesni

Du pagrindiniai sanglaudos finansavimo šaltiniai yra Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas. Abu veikia pagal griežtas gaires, kokias programas jie gali remti. Ir žaliasis kriterijus suvaidins svarbų vaidmenį.

Aromatinių žolynų ekologinis ūkis. Paliūniškis
Aromatinių žolynų ekologinis ūkis. Paliūniškis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Remiantis Komisijos pasiūlymu, 30 proc. lėšų mažiau išsivysčiusiems ir pereinamojo laikotarpio paramą gaunantiems regionams reikės išleisti priemonėms, kuriomis siekiama „ekologiškesnės ir mažiau anglies dvideginio išmetančios Europos“. O 25 proc. lėšų išsivysčiusiems regionams bus skirta žaliosioms programoms.

Tik aplinkosaugininkai tuo nėra visiškai patenkinti.

„Tikra ekologine sėkme galime laikyti tai, kad Europos regioninės plėtros fondas nebeleis investuoti į iškastinį kurą, oro uostų infrastruktūrą ir atliekų užkąsimą. Tačiau mums labiausiai nerimą kelia pranešimas, kad regioninės lėšos gali būti pervestos į naują Europos Komisijos investicijų fondą“, – sakė Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso atstovė regioninei plėtrai Monika Vana.

„Europos Komisija pripažįsta regioninės plėtros lėšų transformacinį potencialą skatinant sąžiningą perėjimą prie ekologiškesnės ir mažiau anglies dvideginio išmetančios Europos. Dabar jai reikia nustatyti ambicingus klimato kaitos tikslus kitoms išlaidų programoms“, – sakė „Climate Action Network Europe“ finansų ir subsidijų politikos koordinatorius Markusas Trillingas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuviai nusiteikę skeptiškai – dalis gyventojų mano, kad ekonominė padėtis šalyje blogėjo (72)

Gyventojų nuotaikos išlieka stabilios - trečdalis mano, kad ekonominė Lietuvos ir jų šeimos...

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (505)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 kalėdines eglutes stotims papuošti (9)

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 eglutes, skirtas papuošti geležinkelio stotims.

Dirbančių su verslo liudijimu ar individualios veiklos pažyma laukia pokyčiai (10)

Gerinamos sąlygos gauti piniginę socialinę paramą gyventojams, kurie dirba su verslo liudijimu ar...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai? (522)

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...

Top naujienos

Iš byrančio lėktuvo krito 3 km ir išgyveno: atrodžiau kaip zombis žaizdose po oda išsirito dešimtys kirmėlių (50)

Septyniolikmetė Juliane Koepcke matė, kaip jos mamą galinga jėga išsiurbė lauk iš skrydžio...

Dėl lėktuvo gedimo prezidentė neišskrido į 100-mečio iškilmes Latvijoje (91)

Lietuvos delegacija, vadovaujama Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, dėl netikėto...

Dagys: jei 50 proc. paėmimų iš šeimų nepasiteisina, tai 50 proc. vaikų traumuoti be reikalo (145)

Visuomenei įsiaudrinus dėl kauniečių šeimos, iš kurios buvo paimti du vaikai, situacijos,...

20 metų jauniau atrodanti moteris išklojo savo paslaptį: tereikia valgyti kelis produktus dvidešimtukas (126)

Elizabeth Peyton-Jones – 49-eri, bet ji atrodo lyg būtų 30 m. amžiaus. Natūropatė, žolininkė,...

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (505)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

Geidžiamas darbdavys Vilniuje samdiniams leidžia itin daug: įvaizdžiai privers gardžiai pasijuokti (65)

Vilniuje įsikūrusi IT sprendimus visame pasaulyje teikianti įmonės „ Tesonet “ yra esantys...

Kas nutinka, kai alkoholis ir narkotikai nustoja veikti: 25 metus vartojęs vyras neturi ko slėpti (7)

„Kai būdamas 12 metų pirmą kartą pasigėriau, iškart nusprendžiau, kad tai bus mano gyvenimo...

Goda Alijeva pirmajame interviu po skyrybų: stengiausi išgelbėti šeimą, bet nepavyko (26)

Skyrybų metu visuomet dūžta širdys, o kai esi viešas žmogus ir tavo asmeninį gyvenimą po...

Sinoptikė papasakojo, kokie orai mūsų laukia kitą savaitę (8)

Sekmadienį saulę išvysime retai, per daugelį šalies rajonų praslinks lietaus debesys, kai kur...