„Komisija, kuri dirba (aiškindamasi. - ELTA) dėl brangaus skolinimosi krizės laikotarpiu, ji savo darbo dar nebaigė ir yra naujų aplinkybių“, - „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ trečiadienį sakė R. Karbauskis.

Pasak jo, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Stasio Jakeliūno vadovaujama komisija siekia išsiaiškinti, kodėl Lietuva skolinosi tris kartus brangiau nei Latvija ir daugelis kitų valstybių.

„Yra įvardytas faktas, kad Lietuvai brangus skolinimasis kainavo 1,9 mlrd. papildomų palūkanų“, - sakė R. Karbauskis.

Jo teigimu, lyginant su aplinkinėmis šalimis ir kreditais, kuriuos gavo kitos šalys ir kurių palūkanos siekė iki 3 proc., Lietuva galėjo skolintis pigiau, tačiau, pasak jo, kažkas norėjo, kad būtų brangiai pasiskolinta iš komercinių bankų.

Tuo metu komentuodamas tarpbankinių palūkanų situaciją, R. Karbauskis sakė, kad bankai, pakeitę iš litų į eurus žmonių pasiimtus kreditus, kartu pakeitė ir banko maržą nuo 1 iki 3 proc.

„Jeigu žmonės nebūtų to darę, o būtų tik pasikeitę valiutas, tai šiandien mokėtų ne 3 proc., o 1 proc. bankinių palūkanų už kreditus ilgalaikiam būstui įsigyti“, - teigė R. Karbauskis.

Pasak jo, neoficialiais Lietuvos banko duomenimis, tai Lietuvos gyventojams papildomai kainavo 100 mln. eurų.

Vertindamas S. Jakeliūno išsakytą poziciją dėl galimybės kompensuoti žmonėms jų sumokėtas per dideles palūkanas, R. Karbauskis sakė, kad, jeigu patys žmonės, kurie mokėjo arba vis dar moka palūkanų galimas permokas, kreiptųsi į teismą, būtų įvertintos aplinkybės ir gali būti, kad tai būtų pripažinta apgavyste.

„Yra rimtų požymių, kad buvo specialiai manipuliuojama ir dirbtinai padidintos bankų maržos naudojantis ta manipuliacija“, - sakė R. Karbauskis.

Vis dėlto, pasak jo, šią situaciją turėtų spręsti ne politikai.

ELTA primena, kad BFK, atliekantis parlamentinį prieš dešimtmetį buvusios krizės tyrimą, trečiadienį aptaria Lietuvos banko (LB) pateiktą ir viešai publikuotą informaciją apie VILIBOR pokyčius 2008-2009 metais.

BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika, primena ELTA. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

Anksčiau tyrimą planuota baigti iki balandžio 15 dienos. Tačiau Seimas antradienį plenariniame posėdyje po pateikimo pritarė BFK pirmininko Stasio Jakeliūno prašymui nukelti krizės tyrimo išvadų pateikimą iki spalio 31 dienos.

Pasak jo, vis dar sulaukiama naujų duomenų. Visai naujai informacijai išanalizuoti ir turimai apibendrinti, pasak S. Jakeliūno, reikia daugiau laiko, o rinkimų laikas tam - netinkamas.

S. Jakeliūnas teigia, kad Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas visam LB kolektyvui niekinamai atsiliepė apie parlamentinį tyrimą, taip nuteikdamas prieš jį. Be to, S. Jakeliūno teigimu, LB netinkamai bendradarbiavo atliekant tyrimą. Pasak BFK pirmininko, LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pernai BFK kreipėsi į Lietuvos banką, klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį, pasak S. Jakeliūno, gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką. Dabar paaiškėjo, kad 2012 m. atliko tyrimą, kurioje rašyta apie galimas gyventojų „permokas“, S. Jakeliūno teigimu, Lietuvos banko vadovybė sąmoningai nuslėpė informaciją, kuri gali turėti esminės įtakos krizės supratimui ir gyventojų patirtos žalos įvertinimui. Tuo metu LB teigia, kad tyrimo ataskaitoje permokos skaičiuotos tik teoriškai, remiantis prielaidomis.

Pasak V. Vasiliausko, Lietuvos bankas visą laiką bendradarbiavo su komisija ir teikė informaciją. Tuo metu V. Vasiliausko retorika, kurią kritikavo Seimo BFK pirmininkas, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, tebuvo jo nuomonė. LB taip pat teigia, kad 2012 metais parengtoje pažymoje dėl paskolų kainodaros trūkumų įvardyti permokėjimai skaičiuoti tik teoriškai, remiantis daugybe prielaidų.

LB antradienio vakarą išplatino pranešimą, kuriame ragina S. Jakeliūną kuo skubiau pateikti atsakingoms institucijoms informaciją dėl galimo Lietuvos bankų manipuliavimo VILIBOR kotiruotėmis, apie kurį jis pasisakė viešai.

LB teigimu, BFK pirmininkas VILIBOR „tyrimu“ klaidingai vadina 2012 m. rudenį Lietuvos banko tarnautojų parengtą pažymą „Paskolų kainodaros trūkumai, galimos alternatyvos ir makroprudencinės priemonės“: „Lietuvos bankas, vykdydamas savo funkcijas, nuolat aktyviai stebi ir analizuoja situaciją Lietuvos finansų ir konkrečiai pinigų rinkose. Krizės laikotarpiu Lietuvos bankas stebėjo ir nagrinėjo bankų skelbiamų kotiruočių, naudojamų VILIBOR apskaičiuoti, pagrįstumą, lygino jas su kitomis palūkanų normomis, organizavo susitikimus su bankų iždų atstovais, rengė įvairią operacinę ir analitinę medžiagą VILIBOR klausimu. Susitikimų su bankais metu kiekvieno banko atstovai turėjo teikti argumentus ir paaiškinimus savo kotiruotėms pagrįsti. Reguliari situacijos stebėsena ir analizė, bankų teikiami pagrindimai nesuteikė pagrindo įtarti bankus piktnaudžiavimu dėl teikiamų VILIBOR kotiruočių. Dėl šios priežasties galimos žalos būsto paskolų gavėjams vertinimas nebuvo atliekamas“.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (88)