Paklaustas kaip vertina įstatyme nustatytus ribojimus dėl žemės įsigijimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pirmiausia prisiminė, kaip būta anksčiau:

„Buvo laikotarpis, kada iš viso jokių apribojimų nebuvo, kaip dabar nėra jokių apribojimų miškui. Toliau atsirado apribojimai įmonėms. Iš pradžių, man atrodo, kad žemės ūkio bendrovėms riba buvo 2 tūkst. ha, o asmenims, jeigu neklystu, 500 ha. Tačiau nebuvo ribojimo dėl įmonių skaičiaus, kurias gali turėti tas pats asmuo. Jokio siejimo nebuvo. Tik 2014 m. pradėtos sieti įmonės ir bandyta skaičiuoti jų susietų skaičių.“

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nustatant ribojimus buvo įvestos ir tam tikros išimtys.

„Buvo pranešimas, kad viena su manimi siejama įmonė gavo leidimą pirkti žemę. Ir dabar yra teisė pirkti žemę toms įmonėms, kurios turi daug gyvulių. Jeigu sąlyginių gyvulių skaičius viršija hektarų skaičių, tada gali pirkti. Yra tokių įmonių, kurios turi labai daug galvijų, tada jos automatiškai gali pirkti“, – aiškino politikas.

Jis tvirtino, kad visą laiką buvo laikomasi galiojančių įstatymų reikalavimų. Nors esą jam nėra žinoma, kad kur nors Europoje būtų toks 500 ha ribojimas:

„Kažkas iš politikų bandė sakyti, kad visur ribojama, bet tai yra netiesa. Nežinau, ar yra kokia nors šalis, kuri riboja. Reikia pasakyti ir tai, kad įvairiose šalyse viskas klostėsi labai skirtingai: kai kur ūkininkavimo tradicijos yra kelių šimtų metų ir ten žemėvalda dėliojosi per amžius. Taigi, vienur yra stambių ūkių, kitur nėra – labai skirtingai skirtingose valstybėse.“

R. Karbauskis tvirtino niekada nepasisakęs prieš žemės įsigijimo apribojimus. Esą jeigu jie įvedami, tai visi jų ir laikosi.

„Kada atsiranda vienas ar kitas apribojamas, tos įmonės, tie verslai, kuriuos tai liečia, jo ir laikosi. Dabar po įstatymo pataisų, kaip supratau, kurias Seimas priiminėjo gruodžio mėnesį, atsirado tėvų ir vaikų susiejimas.

Iš karto atsiranda straipsniai apie tai, kad dabar jaunasis ūkininkas negali pirkti žemės, nes jo tėvas, pvz., yra ūkininkas. Tai galima skirtingai vertinti, bet kada šnekame apie susiejimą, kuris atsirado tik gruodžio mėnesį. Anksčiau jo nebuvo, vaikai su tėvais nebuvo siejami.

Ką šioje situacijoje aš galiu vertinti? Ką nusprendžia Seimas, tuos įstatymus reikia vykdyti. Tai yra visi jų laikosi, absoliučiai. Ir tų įmonių, ir asmenų, kurie turi daug daugiau nei 500 ha, yra labai daug. Kai nebuvo jokių draudimų ir ribojimų, tai buvo tikrai nemažai, kurie turėjo per 500 ha. Kai susiejo įmones, tai vėlgi atsirado tų žmonių, kuriuos susiejus jie turi daugiau kaip 500 ha“, – komentavo R. Karbauskis, pridūręs, kad jo požiūriu, įstatymai atgal neveikia, ir jeigu miško paskirties žemei būtų nustatyti nauji ribojimai, tai būtų tokia pati situacija kaip su žemės ūkio paskirties žemės ribojimais.

Ramūnas Karbauskis

Paklaustas, kiek žemės nuosavybės teise turi jis pats ir jo giminaičiai, politikas iš pradžių teigė neatsimenantis visų skaičių, tačiau kai kuriuos vis dėlto atskleidė:

„Labai keistas klausimas, kai man tai sako, su manimi siejamų įmonių... Kiek žinau tą skaičių, apie 14 tūkst. ha su manimi siejamų įmonių. Nesu visų skaičių sudėjęs, to dalyko žiūrėjęs. Jūs supraskite: mes dirbame žemes, mūsų ūkiai dirba žemes, tai yra, su manimi siejamos įmonės dirba žemes, su manimi kaip ūkininku sudėjus dirbamos žemės, tai yra, man atrodo, 36 tūkst. ha.

Kiek dirbamos žemės, viešoje erdvėje taip pat supainiota. Dirbamos žemės kiekis yra visiškai niekaip neribojamas. Ir kartais pradeda sakyti „valdoma žemė“. Valdoma žemė ir nuosava žemė yra du skirtingi dalykai. Šitoje vietoje irgi reikia tą atsakyti, kad valdomos žemės kiekis yra toks, o nuosavos žemės kiekis, aš nežinau net kiek... Ūkiai gi pirkdavo, aš nežinau tiksliai. Žinau, kad jie negalėdavo viršyti tos ribos, kuri nustatyta, bet klausimas yra, kiek iš viso ūkiai turėjo ir t. t. Bet aš nesekiau šitų dalykų, nes tai yra ūkinė veikla.“

Seimo narys pabrėžė, kad visi ūkiai yra skirtingose vietose, vykdo savarankišką veiklą, dėl to, jis nežinantis, kiek kuris iš jų pirko žemės.

R. Karbauskis taip pat atkreipė dėmesį, kad dažna praktika, kai žemė valdoma sudarant ne jos nuomos, o panaudos sutartis. Esą taip išvengiama mokesčių. Tačiau politikas tvirtino, kad nei jis pats, nei jo valdomos bendrovės tokia praktika nesinaudoja, papildimai žemę tik nuomoja ir mokesčių nevengia.

Daug kas priklauso ir nuo gyvulių

Pagal 2014 m. priimtą įstatymą, asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.

Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sąlyginiam gyvuliui, skaičiaus (1 sąlyginis gyvulys / 1ha).

Žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta, kad, pvz., vienas suaugęs arklys, karvė arba bulius yra 1, bizonai ir stumbrai – 0,6, stručiai – 0,4, kiaulės – 0,1, vištos dedeklės 0,07, o bičių šeimyna – 0,059 santykinio gyvulio.

Jei per 3 metus gyvulių kiekis sumažėja, valstybė įgyja teisę išpirkti nustatytą ribą viršijantį plotą už vidutinę rinkos vertę.

Vertinant ar žemę įsigyjantys asmenys yra susiję, tokiais laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai). Taigi, bent jau pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, pilnamečiai vaikai tokiais nelaikomi.

Be to, susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 proc. kito juridinio asmens akcijų.

Kaip buvo priimtas įstatymas

2014 m. balandį priimant minėtą įstatymą Seime virė aršios diskusijos. Tačiau už galiojančią jo reakciją tuo metu balsavo tiek tuometinės valdančiosios koalicijos nariai, tiek opozicijoje buvusi Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (21 balsavo už, o 1 susilaikė).

Paprastai tariant, daugelis dabartinės opozicijos atstovų tuo metu patys balsavo už tai, kad susijusiais asmenimis nebūtų laikomi suaugę vaikai.

Liberalų sąjudžio atstovai balsavo prieš projektą ir apskritai pasisakė prieš ribojimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Eugenijus Gentvilas posėdžio metu kalbėjo:

„Lietuvoje gyvenančius arba užsienyje gyvenančius Lietuvos Respublikos piliečius tas įstatymas tikrai sunervins, nes atima teisę iš dalies žmonių įgyvendinti savo konstitucinę teisę įsigyti nuosavybę savo šalyje. Dviejų fizinių asmenų susitarimas dėl žemės sklypo pardavimo ar pirkimo, dėl kainos ir t. t. tampa negaliojančiu, nes feodalinė Seimo dauguma padiktuoja tam tikras sąlygas, kada atimama tavo teisė į Konstitucijoje numatytą nuosavybę.

Eugenijus Gentvilas

Taigi pakenkiame piliečiams, atimdami jų konstitucines teises, be jokios abejonės, pakenkiame žemės savininkams, kurie galbūt nori parduoti žemę ir nori ją parduoti už realią rinkos kainą. Sumažinę žmonių, teisėtų pirkėjų, būrį, mes kartu mažiname ir rinkos kainą žemės ūkio paskirties žemės rinkoje. Tuo, manau, pasinaudos tie, kurie jau dirba ir išsaugo teisę įsigyti nuosavybę Lietuvoje.“

Kęstutis Masiulis kalbėjo, kad priėmus įstatymą, ūkininkai ir toliau galės įsigyti žemės:

„Ar galės žemės nusipirkti jaunas žmogus, kuris studijuoja žemės ūkio mokslus, tampa specialistu ir norės būti ūkininku? Galės nusipirkti. Viskas yra gerai, viskas sudėliota. Iš tikro taip ir turėtų būti. Ar galės žemę paversti kapitalu, kaupti? Jau darosi sunkiau, ko gero, tokie pavojai gerokai sumažinti. Galbūt landų dar yra, bet pavojai sumažinti.

Ar įstatymas yra tobulas? Jis nėra tobulas, nes tas įstatymas yra kompromisas. Ir kai mes matome čia įvairias aistras su plakatais ir panašiai, tai tos aistros kyla dėl to, kad štai mano siauras periferinis interesas, kuriam aš atstovauju, yra nerealizuotas, bet įstatymas yra kompromisinis.“

Petras Gražulis įstatymą kritikavo taip:

„Aš manyčiau, kad labai daug yra landų, landelių, skylių ir skylučių. Vėl gudročiai nori apeiti įstatymą, prisipirkti, dar kartą supirkti, perpirkti be aukcionų, įvairiausiais būdais valstybinę žemę. Todėl prašau, kad būtų paprašyta Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados, kad šis įstatymas, šis Saugiklių įstatymas, būtų įvertintas dėl korupcijos pobūdžio, nes aš manau, kad šiuose saugikliuose yra daug korupcijos.“

Petras Gražulis

Siūlo dar vieną komisiją

Konservatorių ir Liberalų sąjūdžio iniciatyva šiuo metu Seime renkami parašai dėl nutarimo projekto, kuriuo siūloma sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ir pavedesti jai atlikti parlamentinį tyrimą dėl nerimą keliančios padėties Lietuvos žemės ūkio sektoriuje.

Tokiai komisijai, be kita ko, būtų siūloma nustatyti fizinius ir juridinius asmenis, kurie patys ar kartu su susijusiais fiziniais ar juridiniais asmenimis valdo daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės.

Taip pat nustatyti, kiek fiziniai ir juridiniai asmenys, šiuo metu patys ar kartu su susijusiais fiziniais ar juridiniais asmenimis valdantys daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, kiek jos yra įsigijusios Lietuvos įmonės, užsiimančios žemės ūkio veikla, žemės ūkio produktų supirkimu, trąšų, žemės ūkio technikos prekyba ar kita su žemės ūkiu susijusia komercine veikla.

Taip pat nustatyti, kokios schemos yra naudojamos žemės ūkio paskirties žemę įsigyjančių fizinių ir juridinių asmenų, siekiant apeiti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias maksimalų 500 ha galimos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės vienam asmeniui ar susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tokiu būdu realiai valdant ir dirbant didesnius žemės ūkio paskirties žemės plotus, nei tai leidžia įstatymas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (676)