„Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė pažymi, kad daugeliui žmonių, kurie susidūrė su darbo pertrauka dėl suvaržymų jų darbdavių veiklai, „Sodra“ išskleidė socialinių garantijų parašiutą.
Pati pirmoji priemonė, kuri atėjo į pagalbą, – išmokos dėl nedarbingumo dėl ligos tiems tėvams, kurie turi prižiūrėti vaikus dėl karantino. Taip pat „Sodra“ stebėjo ūgtelėjusį kitų ligų skaičių.
„Ateityje prognozuojame, kad didės nedarbo išmokų gavėjų skaičius dėl to, kad darbdaviai ir darbuotojai turi nutraukti darbo sutartis“, – sako J. Varanauskienė.
Kalbėdama apie ligos draudimo išmokas J. Varanauskienė pažymi, kad pirmosiomis karantino savaitėmis atsirado ne tik su karantinu susijusių ligos atvejų, bet taip pat ūgtelėjo ir kitų ligų skaičius, dėl ko reikėjo mokėti ligos išmokas. Tam įtakos, anot jos, galėjo turėti panika dėl savo sveikatos, tačiau ilgainiui situacija esą stabilizavosi.
„60 tūkst. tėvų arba senelių šiuo metu prižiūri vaikus, kurie dėl karantino negali lankyti ugdymo įstaigų“, – skaičiuoja „Sodros“ vadovė.
Vidutinė nedarbo ligos išmoka siekia 33 eurus.
„Matome, kad ši išmoka turėjo pagalvę, susijusią su karantinu, nes analizuojant, kokių įmonių darbuotojai dažniau nei kiti gauna nedarbingumo pažymėjimus, turime tuos verslus, kuriems karantinas padarė didžiausią poveikį, t. y. parduotuvės, turizmo veiklos, pramogos ir odontologijos paslaugos“, – vardija ji.
Mažiausia dalis, kurie turi nedarbingumo dėl ligos ar vaiko priežiūros pažymėjimus, – švietimo įstaigos, centrinės administracijos institucijos, infrastruktūros ir tam tikros žemės ūkio veiklų įmonės.
J. Varanauskienė prognozuoja, kad balandžio mėnesį ligos išmokų vertė bus tris kartus didesnė, nei buvo įprastai.
„Galime suskaičiuoti, kiek žmonių buvo atleista ir kiek jų buvo priimta į darbą kasdien. Nuo karantino pradžios 14,5 tūkst. žmonių darbo jėga turėjo susitraukti, nes daugiau žmonių buvo atleista, nei priimta“, – aiškina ji.
Pagal veiklas, kuriose buvo atleista daugiausiai žmonių, rikiuojasi tos pačios sritys: maitinimo paslaugos, turizmas, avalynės prekyba, drabužių siuvimas, keleivinis transportas.
Pagal profesijas, pirmiausiai buvo atleisti kvalifikuoti ir nekvalifikuoti darbininkai, turizmo, maitinimo paslaugų aptarnaujantis personalas.
Dažniausias atleidimo pagrindas, kaip nurodo „Sodros“ vadovė, – darbuotojo iniciatyva.
„Žmonės, kurie neteko darbo, gali kreiptis ir gauti nedarbo išmoką. Tie, kurie kreipėsi balandžio pradžioje, išmokas gaus tik gegužės mėnesį“, – pabrėžė ji.
Vidutinė nedarbo išmoka siekia 343 Eur per mėn.
J. Varanauskienė atkreipia dėmesį, kad neapmokamų atostogų naštą sau prisiima darbuotojas.
„Stebėdami situaciją matėme, kad tai, kiek susiję su karantinu, nėra populiarus pasirinkimas. Jei pirmomis savaitėmis matėme ūgtelėjusį atvejų, kai žmogus išleidžiamas neapmokamų atostogų, skaičių, tai dabar jis vėl tame pačiame lygyje, kaip buvo prieš karantiną“, – sako ji.
Tarp neapmokamų atostogų išėjusių darbuotojų yra daugiausiai keleivinio transporto, statybos įmonių darbuotojai.
„Sodra“ taip pat pranešė, kad kovą pastebimai sulėtėjo dirbančiųjų pajamų augimas. Jei dar šių metų sausį ir vasarį metinis pajamų augimas siekė apie 12 proc., kovą jis sumažėjo perpus – iki beveik 6 proc.
„Palyginus pirmą ketvirtį su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, matome vis dar pajamų augimą. Tačiau jau kovo mėnesį matome, kad darbo pajamos nustojo augti“, – atkreipė dėmesį J. Varanauskienė.
Anot jos, nors kovo mėnesį karantinas galiojo tik dvi savaites, jau galima matyti, jog praėjęs mėnuo iškrenta iš ilgalaikės tendencijos.
„Kai po skurdesnio sausio ir vasario paprastai matome, kad pajamos ūgteli, tai šį kartą matome, kad jos nedidėja“, – pastebi ji.
„Suskaičiavę, kiek žmonių kovą uždirbo mažiau nei minimalią mėnesio algą (MMA), stebime nemenką šuolį. Tam įtakos turėjo tai, kad ypač tų žmonių, kurių atlygis balansuoja ties minimalia alga, galbūt kovo mėnesį gavo ligos išmoką, todėl jų pajamos mažesnės nei MMA“, – sako ji ir priduria, kad pagal šį rodiklį nukritome į 2017 m. lygį.
Pirmą ketvirtį „Sodra“ surinko 38 mln. Eur mažiau, negu planuota, įmokų, bet turėjo mažiau ir planuotų išlaidų.
„Preliminarūs balandžio mėnesio duomenys rodo, kad dėl sumažėjusio darbo užmokesčio fondo ir dėl to, kad dalis įmonių atideda socialinio draudimo įmokas, mes nesurenkame planuotų lėšų. Vieno mėnesio atsilikimas yra maždaug 20 proc.“, – sakė J. Varanauskienė.
Ji pažymi, kad „Sodrai“ karantinas papildomai kainuoja maždaug 2 mln. Eur per dieną. Daugiausiai tai susiję su ligos išmokomis.
„Ateityje gali tekti naudoti sukauptą rezervą, šiuo metu sukaupta apie pusę milijardo eurų. Jeigu šis nepalankus laikotarpis užsitęstų, tokiu būdu galėtume vykdyti savo įsipareigojimus“, – tikino ji.
