aA
Karantinas turės įtakos „Sodros“ biudžetui. Vien per tris karantino mėnesius ligos išmokų „Sodra“ skyrė daugiau nei 200 mln. eurų, kai pernai per visus metus išmokėta 311 mln. eurų. Skaičiuojama, kad augs ir išlaidos nedarbo išmokoms, ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė. Anot jos, paspartinti išlipimą iš duobės gali valstybės įsikišimas su pinigais.
Karantinas išsunkė „Sodros“ biudžetą: kas mėnesį neteko apie 50 mln. eurų, o išmokos didėja
© DELFI / Andrius Ufartas

Metų pabaigoje rezerve liks 100 mln. Eur

Vyriausybė prieš mėnesį leido naudoti „Sodros“ 2018-2019 m. sukauptą 605 mln. eurų rezervą. „Sodros“ vadovė prognozavo, kad visas rezervas gali būti išnaudotas iki rugsėjo pabaigos.

Birželio pabaigoje prognozės tapo optimistiškesnės, nes, anot J. Varanauskienės, rezervo pinigų metų pabaigoje ne tik nepritrūks, bet ir liks 100 mln. Eur.

„Karantinas truko tris mėnesius, dar du mėnesius lauksime ir yra galimybė paveiktiems verslams nemokėti arba atidėti socialinio draudimo įmokas. Ligos išmokas, kurios susijusios su pandemine situacija, kompensuos Vyriausybė iš valstybės biudžeto“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė J. Varanauskienė.

Anot „Sodros“, vien per tris karantino mėnesius ligos išmokų skirta daugiau nei 200 mln. eurų, kai palyginti pernai per visus metus išmokėta 311 mln. eurų. Be to, augs ir išlaidos nedarbo išmokoms.

„Kita vertus, sulėtėjęs gyventojų darbo pajamų augimas bei socialinio draudimo įmokų atidėjimai verslui lems ir mažesnes „Sodros“ įplaukas“, – sako J. Varanauskienė.

Pensininkams, bedarbiams, neįgaliesiems mokanti „Sodra“ per karantino mėnesius surenka mažiau pinigų, nei reikia išmokoms. Balandį – 50 mln. Eur, skaičiuojama, kad gegužę skirtumas neturėtų viršyti 40 mln. Eur.

Kovą surinkome 62 mln. Eur mažiau, nei planuota. Balandį surinkome 50 mln. Eur mažiau. Už gegužę skaičiuojame, kad atitrūkimas neturėtų viršyti 40 tūkst. Eur. (...) Birželio mėn. jau galėsim daryti apibendrinimą apie ketvirtį. Birželio mėnesio duomenis turėsime liepą“, – pažymėjo ji.

Paklausta, ar pensijoms užteks pinigų, „Sodros vadovė“ tikina: „Ir taip nebūtų pritrūkę, bet reikėtų ieškoti šaltinių, iš kur pasiimti.“

„Vertinant apdraustų asmenų skaičių, gegužę, palyginti su vasariu, turime pilną dieną dirbusių apdraustųjų skaičių – 1 mln. 64 tūkst. Vasarį – 1 mln. 116 tūkst. Pokytis – 50 tūkst. asmenų. Tai turi įtakos darbo užmokesčio fondui. Gegužės mėnesį surinktų įmokų fondas buvo beveik analogiškas 2019 m. gegužės mėn. darbo užmokesčio fondui. Tuo metu pirmus du mėnesius – kovą ir balandį – stebėjome skirtumą apie 10 proc., šiemet jis buvo didesnis“, – sakė J. Varanauskienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad į darbo užmokesčio fondą įtraukiamos ligos išmokos, nes tai yra draudžiamosios pajamos, ir subsidijos už prastovas. Nors darbdaviai šitų pinigų nemoka, bet darbo užmokesčio fonde jie yra.

„Tai leidžia palaikyti pajamų lygį ir vidaus vartojimą. Dėl to savo biudžeto prognozes skaičiuojame pagal optimistiškesnius scenarijus, nei tą darėme prieš mėnesį ar pusantro”, – pažymėjo Sodros vadovė.

Anot jos, galima daryti prielaidą, kad darbo užmokesčio fondas šiemet bus 0,8 proc. mažesnis nei pernai, nedarbo lygis – 9,5 proc.

„Jei išlipimas iš duobės šiemet bus spartus, jis bus nulemtas valstybės įsikišimo su papildomais pinigais“, – komentavo J. Varanauskienė.

Karantinas išsunkė „Sodros“ biudžetą: kas mėnesį neteko apie 50 mln. eurų, o išmokos didėja
© DELFI / Andrius Ufartas

Išmokėjo 110 mln. eurų ligos išmokų

„Sodra“ karantino laikotarpiu jau išmokėjo 110 mln. eurų ligos išmokų, susijusių su epidemine situacija, o nedarbo išmokų – 26 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Gyventojų pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos gegužę išliko stabilios, tačiau prie to prisidėjo ligos išmokos ir subsidijos už prastovas, rašoma pranešime.

Skaičiuojama, kad asmuo, vaiką slaugęs visą karantino laikotarpį, vidutiniškai gavo beveik 2500
eurų ligos išmokų.

Vidutinis visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo užmokestis nuo metų pradžios ir karantino laikotarpiu išliko stabilus ir gegužę siekė 1343 eurus – 5,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Tačiau, palyginti, pirmaisiais šių metų mėnesiais iki karantino metinis darbo pajamų augimo tempas viršijo 11 proc.

Be to, beveik 5 proc. (45 tūkst.) sumažėjo apdraustųjų (dirbančiųjų) skaičius, o šį birželį nedarbo išmokų gavėjų buvo 25 tūkst. (44 proc.) daugiau nei pernai.

„Karantinas baigėsi ir stebime, kad darbo rinka atsigauna. Nors gegužę darbuotojų priėmimų ir atleidimų balansas vis dar buvo neigiamas, jis gerokai palankesnis nei balandį ir kovą.

Tikimės, kad daliai gyventojų darbo vietą padėjo išsaugoti ir ligos išmokos, kurias „Sodra“ tėvams, prižiūrėjusiems savo mažus vaikus, mokėjo tris mėnesius. Toliau esame nusiteikę mokėti išaugusias nedarbo išmokas.

Bendrai stebime, kad gyventojų darbo užmokesčio fondas būtų mažėjęs, tačiau smukusias darbo pajamas kompensavo ligos išmokos ir subsidijos už prastovas“, – vertina „Sodros“ direktorė J. Varanauskienė.

Julita Varanauskienė
Julita Varanauskienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Gelbėjo ligos išmokos

Šių metų kovą – gegužę 26 tūkst. daugiau darbuotojų buvo atleista, negu priimta, nepaisant sezoniškumo. Pernai tuo pačiu laikotarpiu 20 tūkst. daugiau darbuotojų buvo priimta negu atleista.
Labiausiai COVID-19 paveikė vyriausius darbuotojus. Didžiausias neigiamas darbuotojų priėmimų/ atleidimų balansas tarp vyriausių 56 – 65 metų amžiaus gyventojų (-8300). Palyginti, 31 – 40 metų amžiaus darbuotojų grupėje atleista 3500 daugiau darbuotojų nei priimta.

Pastaruosius darbuotojus galėjo apsaugoti ir ligos išmokos – iš 80 tūkstančių gyventojų, kurie gavo ligos išmokas prižiūrėdami vaikus, kai dėl karantino buvo uždarytos ugdymo įstaigos, 60 proc. buvo 30 – 39 metų amžiaus. Du trečdaliai jų – moterys.

Ligos išmokas dėl epideminės situacijos iš viso gavo 113 tūkst. gyventojų, tačiau tuo pačiu laikotarpiu žymiai išaugo ir žmonių, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl kitų ligų.
Iš viso dėl epideminės situacijos „Sodra“ jau išmokėjo 110 mln. eurų ligos išmokų, o per karantino laikotarpį – 206 mln. eurų, kai, palyginti, pernai per visus metus ligos išmokos siekė 311 mln. eurų.

Net ir gaudami ligos išmokas ne visi darbuotojai išsaugojo darbo vietą. 9 proc. jų (apie 10 tūkst.) buvo atleisti.

„Paslėptas nedarbas, kuris slėpsis po nedarbo išmokomis, mažesnis, nei įsivaizdavome. Kita vertus, nedarbo išmokų šiuo metu yra augimo pradžia, nes jos yra paskiriamos su pavėlinimu“, – sakė „Sodros“ vadovė.

Nedarbo išmokų skaičius šiemet didėjo

Paprastai pavasarį mažėjantis nedarbo išmokų gavėjų skaičius šiemet didėjo. Nedarbo draudimo išmokų gavėjų skaičius kovo mėn. palyginus su pernai kovo mėn. padidėjo 8,4 proc., balandžio mėn. atitinkamai padidėjo 18 proc., o gegužės mėn. atitinkamai padidėjo 31 proc., o birželį – 44 proc., skelbia „Sodra“.

Birželį buvo išmokėti beveik 25 mln. eurų nedarbo išmokų – 10 mln. (67 proc.) eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o išmokas gavo 81 tūkst. gyventojų – jų padaugėjo 25 tūkst. (44 proc.) palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vidutinė nedarbo išmoka balandžio mėn. – 346 Eur per mėnesį.

Liko sričių, kur atsigavimas lėtesnis

Gegužę atlaisvinus dalį karantino ribojimų situacija gerėjo. Nors priėmimų ir atleidimų balansas išliko neigiamas (-1390), jis buvo žymiai palankesnis, negu balandį, kai atleista 14 160 tūkst. darbuotojų daugiau, negu priimta. Ir nors moterų gegužę vis dar atleista daugiau, negu priimta, vyrai įžengė į teigiamą teritoriją (+700).

Be to, praėjusį mėnesį stabilizavosi gyventojų, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl kitų ligų, skaičius, ir nuo 58 tūkst. iki 46 tūkst. sumažėjo tėvų, gaunančių ligos išmokas už vaiko priežiūrą.

Gegužę stebima nemažai sričių, kur daugiau darbuotojų buvo priimta nei atleista – ūkinių prekių prekyboje, statybose, maitinimo sektoriuje. Pokyčius ypač pajuto statybų darbininkai, padavėjai, kiemsargiai.

Vis dėlto, liko sričių, kuriose atsigavimas lėtesnis – gegužę daugiau darbuotojų atleista nei priimta krovininio kelių transporto sektoriuje, pašte, mažmeninėje maisto prekių prekyboje, o daugiau darbų prarado, nei atrado: vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, biurų viešbučių valytojai, buhalteriai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.7500

Finansų vadovų apklausa: lietuviai optimistiškesni, bet baimė dėl antrosios COVID-19 bangos išlieka

Įmonės užbaigė pirminį COVID-19 sukeltos krizės suvaldymo ir išlaidų mažinimo etapą. Dabar...

Poilsiautojų reakcija, paplūdimiuose leidus prekiauti alkoholiu: durnas vis tiek gers, ir niekas jo nesustabdys (135)

Draudimai dėl prekybos alkoholiu paplūdimiuose buvo priimti 2017 m. ir įsigaliojo nuo šių metų...

Tuniso turizmas patiria milžiniškų nuostolių (1)

Tuniso turizmo sektorius dėl koronaviruso krizės patiria milžiniškų nuostolių. Pajamos pirmąjį...

Darbuotojams, grįžtantiems iš prastovų – patarimas: kol kas neatostogaukite (55)

Tris mėnesius prastovose buvę darbuotojai, grįžę į darbą ir nusprendę atostogauti gali...

Lietuvos kurortuose – užsienio turistų štilis: kaip kurortai gyvena be išlaidžiausių svečių iš Rusijos ir Baltarusijos? (174)

Karantinas itin skaudžiai paveikė Lietuvos kurortus, kurie gyvena iš turistų srautų,...

Top naujienos

Po Ispanijos mokslininkų atradimo COVID-19 pandemijos istoriją teks perrašyti iš naujo? (20)

Jeigu pasitvirtins tai, ką dar nerecenzuotame straipsnyje neseniai aprašė ispanų gydytojai,...

Automobilių mokestis gali įnešti pokyčių: perspėja dėl apgavysčių, dalies žmonių laukia du keliai (27)

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos pradėjo galioti automobilių registracijos mokestis – jį reikės...

Šventinę dieną verta pasiimti skėtį (1)

Sekmadienio dieną lietaus bus mažiau, lis tik trumpai, didžiausia tikimybė prognozuojama...

Pasiturinčios vilnietės pažintis su užsieniečiu baigėsi skaudžia tragedija: prieš mirtį patyrė ypatingas kančias (221)

Vilniuje įsikūrusiai apartamentų nuomos bendrovei ir paplūdimio sporto šakų centrui vadovavusios...

Sirijos diktatoriaus šeimoje prasidėjo karas (105)

XX a. trečiajame dešimtmetyje Ali Sulaymanas al Wahhishas gavo pravardę Al Assadas, arba Liūtas,...

Netoli Vilniaus – laimės terapija tarp gyvūnų: vykdami čia nedarykite vienos klaidos (18)

Dubingių žirgyno pristatinėti tikrai nereikia – visi jį žino, tik ne visi yra buvę. Klausiu...

Šašlykai – baisi nuodėmė sveikatai? Jei atsiminsite kelias taisykles, galėsite valgyti be sąžinės graužaties (96)

Šašlykai – daugumos lietuvių labai mėgstamas, vasariškas ir... kartais netgi pavojingas...

Svarbesnis nei bet kada: nukraujavusių „Pacers“ viltys – į galingą Sabonio žaidimą (16)

Dvidešimt dviem NBA klubam ruošiantis artėjančiam 2019-20 metų sezono pratęsimui viena iš...

Komišką įvartį įmušęs „Bayern“ iškovojo ir Vokietijos taurę

Miuncheno „Bayern“ futbolininkai šeštadienio vakarą Berlyno Olimpiniam stadione iškovojo...

Grybavimo sezonas – kas jau dygsta ir kiek per valandą gali uždirbti patyręs grybautojas kokie miškai grybingesni – Lietuvos ar Lenkijos (53)

Apie grybavimo sezoną kalbamės su Valdu Kaubre, Valstybinės miškų urėdijos vadovu, gamtininku...

|Maža didelių žinių kaina