aA
Karantinas turės įtakos „Sodros“ biudžetui. Vien per tris karantino mėnesius ligos išmokų „Sodra“ skyrė daugiau nei 200 mln. eurų, kai pernai per visus metus išmokėta 311 mln. eurų. Skaičiuojama, kad augs ir išlaidos nedarbo išmokoms, ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė. Anot jos, paspartinti išlipimą iš duobės gali valstybės įsikišimas su pinigais.
Karantinas išsunkė „Sodros“ biudžetą: kas mėnesį neteko apie 50 mln. eurų, o išmokos didėja
© DELFI / Andrius Ufartas

Metų pabaigoje rezerve liks 100 mln. Eur

Vyriausybė prieš mėnesį leido naudoti „Sodros“ 2018-2019 m. sukauptą 605 mln. eurų rezervą. „Sodros“ vadovė prognozavo, kad visas rezervas gali būti išnaudotas iki rugsėjo pabaigos.

Birželio pabaigoje prognozės tapo optimistiškesnės, nes, anot J. Varanauskienės, rezervo pinigų metų pabaigoje ne tik nepritrūks, bet ir liks 100 mln. Eur.

„Karantinas truko tris mėnesius, dar du mėnesius lauksime ir yra galimybė paveiktiems verslams nemokėti arba atidėti socialinio draudimo įmokas. Ligos išmokas, kurios susijusios su pandemine situacija, kompensuos Vyriausybė iš valstybės biudžeto“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė J. Varanauskienė.

Anot „Sodros“, vien per tris karantino mėnesius ligos išmokų skirta daugiau nei 200 mln. eurų, kai palyginti pernai per visus metus išmokėta 311 mln. eurų. Be to, augs ir išlaidos nedarbo išmokoms.

„Kita vertus, sulėtėjęs gyventojų darbo pajamų augimas bei socialinio draudimo įmokų atidėjimai verslui lems ir mažesnes „Sodros“ įplaukas“, – sako J. Varanauskienė.

Pensininkams, bedarbiams, neįgaliesiems mokanti „Sodra“ per karantino mėnesius surenka mažiau pinigų, nei reikia išmokoms. Balandį – 50 mln. Eur, skaičiuojama, kad gegužę skirtumas neturėtų viršyti 40 mln. Eur.

Kovą surinkome 62 mln. Eur mažiau, nei planuota. Balandį surinkome 50 mln. Eur mažiau. Už gegužę skaičiuojame, kad atitrūkimas neturėtų viršyti 40 tūkst. Eur. (...) Birželio mėn. jau galėsim daryti apibendrinimą apie ketvirtį. Birželio mėnesio duomenis turėsime liepą“, – pažymėjo ji.

Paklausta, ar pensijoms užteks pinigų, „Sodros vadovė“ tikina: „Ir taip nebūtų pritrūkę, bet reikėtų ieškoti šaltinių, iš kur pasiimti.“

„Vertinant apdraustų asmenų skaičių, gegužę, palyginti su vasariu, turime pilną dieną dirbusių apdraustųjų skaičių – 1 mln. 64 tūkst. Vasarį – 1 mln. 116 tūkst. Pokytis – 50 tūkst. asmenų. Tai turi įtakos darbo užmokesčio fondui. Gegužės mėnesį surinktų įmokų fondas buvo beveik analogiškas 2019 m. gegužės mėn. darbo užmokesčio fondui. Tuo metu pirmus du mėnesius – kovą ir balandį – stebėjome skirtumą apie 10 proc., šiemet jis buvo didesnis“, – sakė J. Varanauskienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad į darbo užmokesčio fondą įtraukiamos ligos išmokos, nes tai yra draudžiamosios pajamos, ir subsidijos už prastovas. Nors darbdaviai šitų pinigų nemoka, bet darbo užmokesčio fonde jie yra.

„Tai leidžia palaikyti pajamų lygį ir vidaus vartojimą. Dėl to savo biudžeto prognozes skaičiuojame pagal optimistiškesnius scenarijus, nei tą darėme prieš mėnesį ar pusantro”, – pažymėjo Sodros vadovė.

Anot jos, galima daryti prielaidą, kad darbo užmokesčio fondas šiemet bus 0,8 proc. mažesnis nei pernai, nedarbo lygis – 9,5 proc.

„Jei išlipimas iš duobės šiemet bus spartus, jis bus nulemtas valstybės įsikišimo su papildomais pinigais“, – komentavo J. Varanauskienė.

Karantinas išsunkė „Sodros“ biudžetą: kas mėnesį neteko apie 50 mln. eurų, o išmokos didėja
© DELFI / Andrius Ufartas

Išmokėjo 110 mln. eurų ligos išmokų

„Sodra“ karantino laikotarpiu jau išmokėjo 110 mln. eurų ligos išmokų, susijusių su epidemine situacija, o nedarbo išmokų – 26 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Gyventojų pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos gegužę išliko stabilios, tačiau prie to prisidėjo ligos išmokos ir subsidijos už prastovas, rašoma pranešime.

Skaičiuojama, kad asmuo, vaiką slaugęs visą karantino laikotarpį, vidutiniškai gavo beveik 2500
eurų ligos išmokų.

Vidutinis visą mėnesį dirbusių gyventojų darbo užmokestis nuo metų pradžios ir karantino laikotarpiu išliko stabilus ir gegužę siekė 1343 eurus – 5,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Tačiau, palyginti, pirmaisiais šių metų mėnesiais iki karantino metinis darbo pajamų augimo tempas viršijo 11 proc.

Be to, beveik 5 proc. (45 tūkst.) sumažėjo apdraustųjų (dirbančiųjų) skaičius, o šį birželį nedarbo išmokų gavėjų buvo 25 tūkst. (44 proc.) daugiau nei pernai.

„Karantinas baigėsi ir stebime, kad darbo rinka atsigauna. Nors gegužę darbuotojų priėmimų ir atleidimų balansas vis dar buvo neigiamas, jis gerokai palankesnis nei balandį ir kovą.

Tikimės, kad daliai gyventojų darbo vietą padėjo išsaugoti ir ligos išmokos, kurias „Sodra“ tėvams, prižiūrėjusiems savo mažus vaikus, mokėjo tris mėnesius. Toliau esame nusiteikę mokėti išaugusias nedarbo išmokas.

Bendrai stebime, kad gyventojų darbo užmokesčio fondas būtų mažėjęs, tačiau smukusias darbo pajamas kompensavo ligos išmokos ir subsidijos už prastovas“, – vertina „Sodros“ direktorė J. Varanauskienė.

Julita Varanauskienė
Julita Varanauskienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Gelbėjo ligos išmokos

Šių metų kovą – gegužę 26 tūkst. daugiau darbuotojų buvo atleista, negu priimta, nepaisant sezoniškumo. Pernai tuo pačiu laikotarpiu 20 tūkst. daugiau darbuotojų buvo priimta negu atleista.
Labiausiai COVID-19 paveikė vyriausius darbuotojus. Didžiausias neigiamas darbuotojų priėmimų/ atleidimų balansas tarp vyriausių 56 – 65 metų amžiaus gyventojų (-8300). Palyginti, 31 – 40 metų amžiaus darbuotojų grupėje atleista 3500 daugiau darbuotojų nei priimta.

Pastaruosius darbuotojus galėjo apsaugoti ir ligos išmokos – iš 80 tūkstančių gyventojų, kurie gavo ligos išmokas prižiūrėdami vaikus, kai dėl karantino buvo uždarytos ugdymo įstaigos, 60 proc. buvo 30 – 39 metų amžiaus. Du trečdaliai jų – moterys.

Ligos išmokas dėl epideminės situacijos iš viso gavo 113 tūkst. gyventojų, tačiau tuo pačiu laikotarpiu žymiai išaugo ir žmonių, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl kitų ligų.
Iš viso dėl epideminės situacijos „Sodra“ jau išmokėjo 110 mln. eurų ligos išmokų, o per karantino laikotarpį – 206 mln. eurų, kai, palyginti, pernai per visus metus ligos išmokos siekė 311 mln. eurų.

Net ir gaudami ligos išmokas ne visi darbuotojai išsaugojo darbo vietą. 9 proc. jų (apie 10 tūkst.) buvo atleisti.

„Paslėptas nedarbas, kuris slėpsis po nedarbo išmokomis, mažesnis, nei įsivaizdavome. Kita vertus, nedarbo išmokų šiuo metu yra augimo pradžia, nes jos yra paskiriamos su pavėlinimu“, – sakė „Sodros“ vadovė.

Nedarbo išmokų skaičius šiemet didėjo

Paprastai pavasarį mažėjantis nedarbo išmokų gavėjų skaičius šiemet didėjo. Nedarbo draudimo išmokų gavėjų skaičius kovo mėn. palyginus su pernai kovo mėn. padidėjo 8,4 proc., balandžio mėn. atitinkamai padidėjo 18 proc., o gegužės mėn. atitinkamai padidėjo 31 proc., o birželį – 44 proc., skelbia „Sodra“.

Birželį buvo išmokėti beveik 25 mln. eurų nedarbo išmokų – 10 mln. (67 proc.) eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o išmokas gavo 81 tūkst. gyventojų – jų padaugėjo 25 tūkst. (44 proc.) palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Vidutinė nedarbo išmoka balandžio mėn. – 346 Eur per mėnesį.

Liko sričių, kur atsigavimas lėtesnis

Gegužę atlaisvinus dalį karantino ribojimų situacija gerėjo. Nors priėmimų ir atleidimų balansas išliko neigiamas (-1390), jis buvo žymiai palankesnis, negu balandį, kai atleista 14 160 tūkst. darbuotojų daugiau, negu priimta. Ir nors moterų gegužę vis dar atleista daugiau, negu priimta, vyrai įžengė į teigiamą teritoriją (+700).

Be to, praėjusį mėnesį stabilizavosi gyventojų, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl kitų ligų, skaičius, ir nuo 58 tūkst. iki 46 tūkst. sumažėjo tėvų, gaunančių ligos išmokas už vaiko priežiūrą.

Gegužę stebima nemažai sričių, kur daugiau darbuotojų buvo priimta nei atleista – ūkinių prekių prekyboje, statybose, maitinimo sektoriuje. Pokyčius ypač pajuto statybų darbininkai, padavėjai, kiemsargiai.

Vis dėlto, liko sričių, kuriose atsigavimas lėtesnis – gegužę daugiau darbuotojų atleista nei priimta krovininio kelių transporto sektoriuje, pašte, mažmeninėje maisto prekių prekyboje, o daugiau darbų prarado, nei atrado: vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, biurų viešbučių valytojai, buhalteriai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.7500

Molėtų rajone įkūrė pluoštinių kanapių cechą – turi didelių planų (17)

Molėtų rajone, Suginčiuose, Edvinas Petkevičius ir Andrius Ramonas turi įkūrę pluoštinių...

TVF atstovas: ekonomika Lietuvoje atsigaus greičiau nei euro zonoje (6)

Ekonomika Lietuvoje turėtų atsigauti greičiau, nei likusioje euro zonoje, sako Tarptautinio...

Parama lošimų sektoriui vėl žiebia nesutarimus prekybos pramonės ir amatų rūmuose (1)

Vilniaus prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius pirmadienį...

TVF gerina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes, bet horizonte mato ir rizikų (3)

Lietuvos ekonomikos padėtis šiuo metu yra palanki stipriam augimui, jis paspartės šių metų...

Ekonomistė: Lietuvos banko infliacijos prognozė – optimistinė (1)

Lietuvos banko prognozė, kad šiemet vidutinė metinė infliacija sieks 2,2 proc., yra „labai...

Top naujienos

Vilnietė priblokšta: diagnozavus koronavirusą, trijų gydytojų trys skirtingi verdiktai dėl izoliacijos – kuo tikėti? (67)

Vilnietė Ana nustebo, kaip skirtingai tos pačios poliklinikos gydytojai vertina tą pačią...

Šokiruojantis Pratasevičiaus interviu: viską paaiškina svarbi neįvardinta detalė (234)

Tai, ką buvęs informacinio projekto „Nexta“ redaktorius Ramanas Pratasevičius prikalbėjo per...

NATO viršūnių susitikimas 2023 metais vyks Lietuvoje papildyta 20.52 (15)

NATO viršūnių susitikimas po dvejų metų vyks Lietuvoje , pirmadienį nusprendė aljanso...

Nesėkmingas lenkų startas: raudona kortelė ir pralaimėjimas kaimynams (26)

Europos futbolo čempionatą nesėkme pradėjo geriausią 2020 metų pasaulio futbolininką Robertą...

Po savaitgalio Šventojoje įvardijo, kodėl šiame kurorte daug maloniau ilsėtis nei užsienyje (10)

Laukiant bet kurio ilgojo savaitgalio ar net prognozuojant keletą karštų dienų – logiškas...

Kotryna Jurgilevičiūtė | D+

Pasimatymas, kuris atėmė žadą: pamačiusi norėjau bėgti, tačiau kažkas mane sustabdė

Pasakodama apie savo nesėkmingus (mano akimis) pasimatymus mėgau pasijuokti iš savęs, iš pačios...

Didelės rizikos pandemijos laimėtojai sugrįžta į normalų gyvenimą: tai atneša naujus iššūkius

Europos didelės rizikos reitingo kompanijoms, pasipelniusioms iš žmonių, pandemijos metu...

Už Masiulio ir Minioto nugarų likęs Motiejūnas: aš kaip buvau laimingas, taip ir esu (56)

Trečio daugiausiai šiuo metu uždirbančio Lietuvos krepšininko Donato Motiejūno nacionalinėje...

Kepsninei nebūtina išleisti visų santaupų: variantai, kuriuos galite pasirinkti nuo 20 eurų

Vasarą didžiulis maisto gaminimo malonumas – tą daryti lauke. Tik jeigu negali sau leisti grilio...