Sostinėje gyvenanti Julija dalijosi, kad retai nuvažiuoja lankyti Kaune esančių artimųjų kapų ir dėl to sielojasi. Todėl ėmė domėtis, kiek kainuoja kapavietės sutvarkymo paslauga.
„Žinau, kad jiems būtų buvę svarbu, jog kapas būtų pavyzdingai tvarkingas. Bet gyvenimo aplinkybės šiuo metu yra tokios, kad neišeina privažinėti. Pagalvojau, kad užsisakysiu sutvarkymo paslaugą. Pagūglinau – kainuoja 50 ir daugiau eurų. Brangoka, galbūt čia labiau į emigrantus taikoma?“, – svarstė vilnietė Julija.
Padvigubino darbuotojų skaičių
Vis dėlto kapaviečių tvarkymo paslaugą visoje Lietuvoje teikiančios įmonės „Eram Service“ vadovė Rūta Matulienė teigė, kad emigrantai tarp klientų nedominuoja.
„Mūsų krepšelyje emigrantai sudaro iki 10 proc. Nemažai yra klientų, kurie negyvena tuose miestuose, kuriuose yra kapinės. Jų amžius yra 35–eri ir daugiau. Labai aktyvūs vyresnio amžiaus, kuriems jau per sudėtinga nuvažiuoti lankyti kapų – neleidžia sveikata, sudėtinga susirasti transportą“, – apie klientų tipus „Delfi“ pasakojo R. Matulienė.
Anot jos, poreikis šiai paslaugai artėjant Vėlinėms šįmet yra didžiulis – nors darbuotojų skaičius rugsėjį buvo padvigubintas, pašnekovė svarstė, jog buvo galima priimti dar daugiau darbuotojų.
„Žmonės praktiškai dirbo be laisvų dienų, kartais teko ir pačiai tvarkyti, jog įvykdytume, ką buvome pažadėję“, – teigė ji ir pridūrė, kad konkretų skaičių darbuotojų įvardyti sunku, nes jų skaičius visoje Lietuvoje svyruoja. Vis dėlto ji svarstė, kad šiuo metu iš viso dirba apie 20 žmonių.
Tiesa, Anykščiuose veikiančios įmonės „Romo paminklai“ vadovas Romas Pabarška įvardijo kitokias tendencijas. Jo teigimu, kapų tvarkymo paslauga šiame mieste nėra populiari.
„Čia vietiniai susitvarko, kaip aš sakau, vietinės bobutės. Toks dalykas populiaresnis didmiesčiuose, o ten jau yra įmonės, kurios sutvarko. Mes laikino sutvarkymo paslaugą teikiame tik čia, aplinkui“, – kalbėjo R. Pabarška.
Vienkartinio kapavietės sutvarkymo kainos, kaip įvardijo R. Matulienė, startuoja nuo 52 eurų ir kyla, priklausomai nuo kapo dydžio. Jei kapas didesnis, gali tekti mokėti ir 67 eurus, o už šeimyninės kapavietės sutvarkymą reikės pakloti dar daugiau.
Dalis žmonių taip pat renkasi sezoninio tvarkymo paslaugą – tai reiškia, kad sumokėjus didesnę sumą kapavietė bus prižiūrima periodiškai.
„Žmogus gali pasirinkti, kas jam yra sezoninė paslauga, nes nėra vieno termino. Vienam sezoninė paslauga yra keturis kartus per metus, kitam kas du mėnesius, o kitas nori kas mėnesį. Yra tokių, kurie nori, kad tvarkytume kas dvi savaites. Bet jei atvykstame šešis kartus į metus, gali tekti mokėti 270 eurų“, – įvardijo pašnekovė.
R. Matulienė sakė, kad paslaugos kainas labiausiai lemia minimalaus atlyginimo didėjimas, nes tai yra fizinis žmonių darbas. Todėl nuo kitų metų įkainiai kils maždaug 5–10 proc.
O štai R. Pabarška sakė, kad šios paslaugos kaina Anykščiuose siekia 20–30 eurų, daugiausia – 50 eurų.
„Konkrečiai šitos paslaugos kainos nekeliame. Ką jau ten imsi už tokią smulkmeną, čia nėra nieko gudraus. Tik tiek, kad žmogui padedi pro šalį važiuodamas“, – svarstė jis.
Kituose šią paslaugą teikiančių įmonių puslapiuose nurodoma, jog vienkartinis minimalus sutvarkymas gali kainuoti 39–49 eurus, o generalinis sutvarkymas ir 69 eurus.
Kaip dažniausiai pageidaujama sutvarkyti kapus?
„Eram Service“ vadovė įvardijo kelias klientų pageidavimų kategorijas – vieni prašo kapavietę visiškai sutvarkyti ir paruošti Vėlinėms, nuplauti paminklą, pasodinti pasirinktų gėlių arba padėti vainiką, krepšelį, (už tai imamas papildomas mokestis), uždegti žvakę.
Kiti nori atvykti lankyti jau sutvarkyto kapo, todėl prašo padaryti taip, kad tiesiog būtų tvarkinga. Taip pat būna tokių žmonių, kurie pageidauja įmonės pasodinti gėlių, nes patys nemėgsta tokių darbų.
„Tada mes pasodiname, o jie atvyksta per Vėlines uždegti žvakės“, – paaiškino.
Labai svarbu, kad tvarkytojas atsiųstų nuotrauką, kaip kapavietė atrodė iki jo apsilankymo ir po to.
Pasak R. Matulienės, dalis žmonių nerimauja, kaip įmonės darbuotojai ras kapavietę, tačiau ji ramino, kad per tiek darbo metų dar nepasitaikė atvejo, jog nutiktų kitaip.
„Dabar daug kapinių yra skaitmenizuotos, didmiesčiuose tai tikrai“, – užtikrino ji.
Rūpi ir „ką kaimynas pagalvos“
Paklausus, kokių motyvų vedami žmonės užsisako šią paslaugą, R. Matulienė svarstė, jog kai kurie tai daro iš pagarbos mirusiajam, ypač jeigu palaidotas labai artimas žmogus.
„Būna žmonių, kurie klausia, kokios yra tradicijos, normos. Sudėtingiau vyresnio amžiaus žmonėms pakeisti nusistovėjusias tradicijas. Jei žmogus tvarkė kapus kas savaitę ir dabar nebegali to daryti, o užsisakyti tokio dažno tvarkymo neišgali, kapas rečiau tvarkant atrodo kitaip nei kas savaitę prižiūrint ir laistant. Žmonėms su tuo sunku susitaikyti“, – nurodė ji.
Kitus žmones užsisakyti paslaugą veda rūpestis, ką apie juos pagalvos giminaičiai, kaimynai.
„Vilniuje, kur didelės kapinės, daug nesutvarkytų kapaviečių, žmones tai veikia mažiau. Bet jei kapavietė yra regione, labai prižiūrimose kapinaitėse, negali būti abejingas“, – svarstė R. Matulienė.
