aA
Kandidatuojančiųjų į savivaldybių tarybos narių ar merų postus deklaracijose – ir milijoniniai turtai, ir milijoninės skolos. Kai kurių kandidatų bendra deklaruoto turto vertė tampa minusine vien todėl, kad paskolų sumos kelis kartus lenkia turtimo turto vertę.
Kandidatų į savivaldybių tarybas finansai: šimtatūkstantinės paskolos viršijančios turimą turtą
© Reuters / Scanpix

Portalas kandidatustatistika.lt apibendrindamas Vyriausios rinkimų komisijos puslapyje esančias kandidatų į savivaldybių tarybas deklaracijas leidžia išskirti, kieno iš 13,7 tūkst. kandidatuojančiųjų turtas didžiausias, o kas – netgi skolingas įspūdingas sumas.

Iš 13,7 tūkst. kandidatų 54 kandidatų privalomas registruoti turtas (statiniai, žemė, transporto priemonės) viršijo 1 mln. eurų. 1884 kandidatai deklaracijose nurodė neturintys iš viso privalomo registruoti turto.

Tačiau turtingiausiųjų ir mažiausią turtą deklaravusiųjų statistika kiek pasikeičia pažvelgus į kitus pateiktus duomenis, kaip vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai, laikomos piniginės lėšos, suteiktos bei gautos paskolos.

Virš 5 mln. eurų turtu džiaugiasi septyni kandidatai

Pagal pateiktą statistiką išskirti didžiausią ir mažiausią turtą deklaravę kandidatai. Šis turtas apskaičiuotas pagal visus pateiktus duomenis. Tai yra, deklaruotų statinių, žemės, transporto priemonių bei kitų daiktų vertė sudėta su deklaruotų vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių verte, turimomis piniginėmis lėšomis ir išduotomis paskolomis bei atimta gautų paskolų suma.

Pagal tai didžiausią turtą iš kandidatų deklaravo partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas Vilniaus mieste Vidmantas Martikonis – 22,5 mln. eurų vertės turtas. Didžioji turto dalis susideda iš vertybinių popierių, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių (17,2 mln. eurų). Žiniasklaidoje galima rasti informacijos, kad verslininkas turi nemažai akcijų įvairiose Lietuvos įmonėse.

Antrasis pagal didžiausią turtą – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Klaipėdos mieste Vidmantas Dambrauskas – 15,7 mln. eurų. Jis yra Klaipėdos uoste veikiančios bendrovės „Birių krovinių terminalas“ (BKT) generalinis direktorius.

Trečiasis – Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas Vilniaus mieste Remigijus Lapinskas – 7,9 mln. eurų. R. Lapinskas yra vienas iš įmonių grupės „Rubicon“ įkūrėjų, tačiau nuo 2010 metų dabartinėje įmonių grupėje „Icor“ nebedirba.

6,4 mln. eurų vertės turtą deklaravo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) kandidatas Klaipėdos rajone Jonas Dumašius. Kandidatas yra statybų bendrovės „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas.

Kiti virš 5 mln. turtą sukaupę kandidatai – visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ kandidatas į merus ir dabartinis Kauno meras, „Vičiūnių“ įkūrėjas Visvaldas Matijošaitis (5,3 mln. Eur), LVŽS kandidatas Radviliškio rajone ūkininkas Vytautas Krikščiūnas (5,2 mln. Eur), LVŽS kandidatas Klaipėdos mieste „Kamineros grupės“ direktorius Arūnas Tuma (5 mln. Eur).

Į savivaldybes ir su didžiulėmis skolomis

Apibendrinant kandidatų pateiktas turto deklaracijas susidarė sąrašas ir tokių kandidatų, kurių gautos paskolos smarkiai pralenkia deklaruoto turto vertę.

Pavyzdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje buvo skelbiama, kad Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) kandidatės Vilniaus mieste Rimos Šuliokės turtas – -5,6 mln. eurų. Deklaracijoje už 2017 m. nurodyta, kad kandidatė turi 72 tūkst. eurų vertės turto ir turi 5,7 mln. eurų vertės paskolą. Papildyta vasario 26 d. Po DELFI publikacijos su redakcija susisiekė R. Šuliokė, kuri nurodė kitokius savo deklaracijos duomenis nei pateikiami Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje. Jos atsiųstoje deklaracijoje nurodyta, kad paskola yra beveik 57 tūkst. eurų dydžio. Kandidatė nurodė, kad dėl techninės klaidos VRK puslapyje buvo paskelbta klaidinga informacija ir artimiausiu metu bus pataisyta.

Pagal skelbiamus duomenis nurodyta, kad Darbo partijos kandidatas Vilniaus mieste Serafim Semėnas deklaravo, jog neturi jokio turto, bet yra pasiėmęs beveik 2,5 mln. eurų vertės paskolą.

Pagal „mažiausią turtą“ toliau rikiuojasi LVŽS kandidatė Klaipėdos mieste Laima Kasmauskaitė (beveik -867 tūkst. eurų), Lietuvos sociademokratų partijos (LSDP) kandidatė Jonavos rajone Rima Ivanovienė (-612 tūkst. eurų), partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas Kretingos rajone Evaldas Romualdas Jodkonis (-565 tūkst. eurų).

Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas DELFI komentuodamas daro prielaidą, kad deklaracijose nurodytos didžiulės paskolos ir maža turto vertė gali būti dėl skirtingų duomenų. Tai yra, deklaruojant imama viena turto vertė, o duodant paskolą turtas įvertinamas didesne, rinkos verte.

„Galbūt turtas deklaruojamas Registrų centro duomenimis. Didžioji dauguma Registrų centre registruoto turto vertė ženkliai mažesnė negu rinkos, ta ypač siejasi su nekilnojamuoju turtu arba vertinant tas pačias įmones, jų vertė galbūt nėra visiškai tiksliai atspindėta. Tuo tarpu paskolos gaunamos atsižvelgiant į rinkos vertę ir dėl to gali susidaryti tie neigiami disbalansai. Pavyzdžiui, prieš dvidešimt metų įsteigta įmonė bus su 10 tūkst. eurų įstatiniu kapitalu, bet galbūt bus milijoninis verslas. Jeigu deklaruoja įstatinį kapitalą, tada turto eilutėje atsiranda nedidelis įrašas, tuo tarpu bankas, kuris įsivertina turtą rinkos kaina, gali suteikti daug didesnę paskolą nei tas turtas buvo deklaruotas. Kitu atveju nelabai įsivaizduoju, kaip turtas gali būti mažesnis už paskolas“, – komentuoja mokesčių ekspertas.

Vienų kandidatų turtas sumenko, kitųišaugo

Portale kandidatustatistika.lt palyginama ir kaip kandidatų turtas pasikeitė per keturis metus. Tai yra tų, kurie kandidatavo ir 2015 metais į savivaldybių tarybas, ir kurie vėl kandidatuoja šiemet. Kandidatuojant 2015 m. kandidatai buvo pateikę turto ir pajamų deklaracijas už 2013 metus, o dabar pateikiamos už 2017 metus. Tad palyginama, kaip turimo turto (statinių,sklypų, transporto priemonių, vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių, piniginių lėšų ir pan.) vertė pasikeitė per keturis metus.

Labiausiai savo turtą, 4,3 mln. eurų, padidino V. Martinkonis. V. Krikščiūno turtas padidėjo beveik 3,2 mln. eurų. Toliau rikiuojasi Darbo partijos kandidatas Alytaus rajone Algimantas Žemaitis – turtas padidėjo 2,8 mln. eurų, visuomeninio rinkimų komiteto „Kartu kurkime“ kandidatas Kupiškio rajone Zigmantas Aleksandravičius – turtas padidėjo 2,4 mln. eurų, „Vieningo Kauno“ kandidatas Dainius Matijošaitis – turtas padidėjo beveik 2,4 mln. eurų.

Kai kurių kandidatų deklaruotas turtas per ketverius metus sumažėjo ir keliais milijonais eurų. Pavyzdžiui, TS–LKD kandidato Palangos mieste Vaido Šimaičio turtas sumažėjo 8,7 mln. eurų, Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjungos kandidato Biržų rajone Valdemaro Valkiūno – beveik 5 mln. eurų, rinkimų komiteto „Renkuosi ateitį“ kandidato Trakų rajone Pavel Prokofjev turtas sumažėjo 1,2 mln. eurų, o LSDP kandidato Kaišiadorių rajone – 803 tūkst. eurų.

M. Dubnikovo teigimu, didžiuliai turto praradimai per kelerius metus gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Pavyzdžiui, patiriami nuostoliai, dalies turto atsisakoma arba jis perleidžiamas. Taip pat galėjo išsiskirti sutuoktiniai ir dalis turto atitekti kitai pusei. Taip pat kiti turtą padovanoja ar perleidžia savo vaikams.

„Daug priežasčių gali būti, bet iš esmės dažniausiai stiprus turto netekimas per pastaruosius metus įvyksta dėl turto išskaidymo į kitas sąskaitas“, – teigia jis.

Visų kandidatų deklaruotus finansinius duomenis galite rasti arba Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje, arba kandidatustatistika.lt

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
4.1667

Konfliktas su Kinija įsisiūbuoja: Lietuvos verslas jau kuria įmones kitose šalyse (4)

Lietuvos ir Kinijos santykiams aštrėjant, Lietuvos verslas griebiasi šiaudo. Iš Kinijos...

„Rimi Latvija“: žinia apie „Alfa“ pardavimą „Maximos“ savininkams mums buvo staigmena (19)

Informacija apie tai, kad keičiasi prekybos centro Latvijoje „Alfa“ savininkas, „Rimi“...

Lietuvos pramonės gamintojai kainas per metus kilstelėjo mažiausiai Baltijos valstybėse (2)

Pramonės produkcijos gamintojų kainos per metus gerokai išaugo visose trijose Baltijos valstybėse...

„Huawei“ atstovas Lietuvoje atmeta priekaištus dėl kibernetinio saugumo spragų (5)

Kinijos telekomunikacijos milžinės „ Huawei “ atstovas Lietuvoje antradienį atmetė šalies...

„Swedbank“ Lietuvoje vadovauja Inga Skisaker (10)

Bankui „Swedbank“ Lietuvoje nuo šios savaitės pradėjo vadovauti Inga Skisaker . Anksčiau...

Top naujienos

Konfliktas su Kinija įsisiūbuoja: Lietuvos verslas jau kuria įmones kitose šalyse (4)

Lietuvos ir Kinijos santykiams aštrėjant, Lietuvos verslas griebiasi šiaudo. Iš Kinijos...

Justina Maciūnaitė | D+

NT verslininkas Kęstutis Vanagas: apie kainų augimą, naujos kartos daugiabučius ir sublizgėjusį miestą, kuriame būstas atsiperka greičiau

Nei NT kainų kilimas, neišsenkantis lietuvių noras įsigyti būstą jau nieko nebestebina. Tačiau...

Arūnas Spraunius | D+

Mūsų laukia paskutinis Žemės amžius, nebent COVID-19 pandemija žmonijai padės atsikvošėti

„Associated Press“ rugsėjo 6 dieną paskelbė žinią apie Graikijos vyriausybės sprendimą...

Europa susiduria su didžiausiu verslo kreditų pasiūlos deficitu nuo 2005-ųjų

Verslo obligacijų, kuriomis investuotojai gali prekiauti Europoje, kiekis susitraukė pirmą kartą...

Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje: po 12 val. kelionės į Vilnių atvyko ekspresas iš Talino (450)

Antradienį 21:00 į Vilniaus geležinkelio stotį atvyko specialus geležinkelio ekspresas iš...

Po skaudžios netekties medikas paaiškino, kokia liga labiausiai kamuoja darbingo amžiaus jaunus žmones: čia yra paradoksas (187)

Visuomenę ir vėl sukrėtė žinia apie iš gyvenimo pasitraukusį mediką. Praėjusį penktadienį,...

Nebegąsdins jokios šalnos: netrukus į Lietuvą sugrįš šiltesni orai (8)

Trečiadienį Lietuvos orus vis dar lems šalto, mums jau įkyrėjusio ciklono vakarinis pakraštys.

Roma Macijauskaitė | D+

Miškininkas: kodėl reikia kirsti medžius ir kaip klimato kaita keičia miško veidą – stebimi anksčiau nematyti reiškiniai

„Mūsų, miškininkų , rūpestis – auginti ir veisti miškus, saugoti juos nuo žvėrių ir...

Po pasibaigusių rinkimų Rusijoje neatmeta net kraštutinio scenarijaus: nieko nebeįmanoma padaryti (698)

Nebuvo jokių abejonių, jog Kremliaus režimas per šį savaitgalį vykusius Rusijos Valstybės...