"Galimybių investuoti šioje Rusijos dalyje mažėja, nes didėja konkurencija, tačiau tai nereiškia, jog nereikia to daryti", - kalbėjo V.Baublys. Konsulas akcentavo, kad Rusijos valdžia kelia vis daugiau reikalavimų potencialiems investuotojams. Jie mokestinių lengvatų gali tikėti tik tais atvejais, kai investicijos siekia ne mažiau kaip 15 mln. litų.
Neseniai savo naują trąšų gamyklą, investavusi apie 60 mln. litų, Černiachovske pastatė Marijampolės bendrovė "Arvi ir Ko", veiklą gretimoje šalyje plečia ir kai kurios kitos Lietuvos įmonės. "Kaliningrado srities laukia didžiulės permainos. Mums reikia su tuo susitaikyti ir patiems dalyvauti tame procese", - aiškino generalinis konsulas.
Vien Europos Sąjunga dvišaliams, trišaliams kaimynystės projektams Kaliningrado srityje 2007-2013 metais yra numačiusi skirti beveik pusę milijardo litų.
Plėtra - ypač dideliu tempu
Kur kas daugiau dėmesio šiam kraštui, atskirtam nuo Rusijos, ėmė teikti ir pati Rusija. Jau parengta ir pradėta įgyvendinti kelių pertvarkos programa. Plečiami ir atnaujinami keliai ne tik Baltijos pajūryje (jam skiriama ypač daug dėmesio), bet ir srities centre, Lietuvos pasienyje.
Numatyta pastatyti naują tiltą per Nemuną ties Sovetsku (Tilže), įrengti šio miesto aplinkkelį. Ties Kybartais ketinama plėsti pasienio postą, kad jo pajėgumas Lietuvos ir Kaliningrado srities pusėse būtų vienodas.
Lietuvos ekonomikos atašė Kaliningrado srityje Donatas Butkus teigė, jog visai kitą veidą per keletą metų turėtų įgauti pasienyje besidriekiantis Vištyčio ežeras. Lietuvoje jis jau tapo rekreacine zona. Tačiau Rusijos pusėje net maudytis ežere nerekomenduojama, nes ten veikiantis paukštynas į jį suleidžia labai daug teršalų. Žadama, kad šis Vištytį teršiantis objektas bus iškeldintas, o paežerė paversta rekreacine zona. Pačiame ežere planuojama pradėti laivybą. Aplink Vištytį norima nutiesti turistinius takus, kaip ir Kuršių nerijoje.
"Svarstoma, ar neatsirastų galimybių ties Vištyčiu atidaryti nedidelį supaprastintą pasienio postą Maloje Belaziornoje-Vištytis. Tiesa, tokio posto nenumato Šengeno sutartis, todėl neaišku, ar pavyks jį įkurti", - sakė D.Butkus.
Pastaraisiais metais Rusijos Federacija siekia paversti Kaliningrado regioną itin patraukliu kraštu tiek potencialiems investuotojams, tiek turistams. Vienas tokių grandiozinių sumanymų - Kaliningrado srityje įkurti pasilinksminimų ir lošimų zoną. Mat iki 2009 metų
Rusijoje lošimo namai galės veikti tik keturiose zonose. Viena jų kuriama Kaliningrado srityje. Preliminariais skaičiavimais, zona užims daugiau kaip tūkstantį hektarų žemės šalia Baltijos. Pajūryje žadama pastatyti 16 viešbučių kompleksų, kuriuose bus per 18 tūkst. numerių ir daug lošimo namų, įrengti 800 žaidimo stalų bei 20 tūkst. žaidimo automatų. Netoliese ketinama pastatyti dar 20 viešbučių kompleksų be kazino, bet su vandens parkais, baseinais, koncertų salėmis.
Šiuo metu viena JAV kompanija jau pradėjo rengti šios lošimų zonos projektą. Preliminariais skaičiavimais, investicijos sieks apie 20 mlrd. JAV dolerių. Susidomėjimą būsima zona jau parodė ir potencialūs investuotojai iš pačios didžiosios Rusijos, ir iš Jungtinių Arabų Emyratų, kitų šalių.
Semiasi patirties
Marijampolėje lankęsis Kaliningrado srities užsienio investuotojų asociacijos vykdomasis direktorius Olegas Skvorcovas teigė, jog šiuo metu intensyviai rengiamasi panaudoti tiek iš Europos Sąjungos, tiek iš Rusijos Federacijos biudžeto gaunamus pinigus. "Mus labai domina, kaip Lietuvos savivaldybės panaudoja ES pinigus, kaip rengia tarptautinius projektus. Mes tokios patirties kol kas turime per mažai", - aiškino O.Skvorcovas.
Į Lietuvą jis atsivežė grupę Kaliningrado srities savivaldybių, verslo struktūrų specialistų. Svečiai susitiko su Marijampolės apskrities savivaldybių specialistais, lankėsi kai kuriose Marijampolės ir Alytaus įmonėse.
"Tai vienas "Nemuno" euroregiono projektų, kurį įgyvendiname drauge su Kaliningrado srities ekonomikos ministerija ir Kaliningrado srities užsienio investuotojų asociacija, - pasakojo euroregiono "Nemunas" Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius. - Organizuosime dar keletą mokymų savivaldybių, kitų struktūrų darbuotojams. Paskui parengsime pagrindinius dokumentus, tam tikrą krašto plėtros strategiją srities vadovams ir paketus investuotojams. Juose bus numatytos svarbiausios sritys, į kurias galima nukreipti investicijas."
Pasak Kaliningrado srities užsienio investuotojų asociacijos vykdomojo direktoriaus, jau atrinkta 12 savivaldybių, esančių rytinėje srities dalyje, - ten sąlygos investuoti dar nėra labai palankios. Joms bus parengtos investavimo programos, numatytos sritys, į kurias patraukliausia investuoti. Savivaldybėse investuotojams bus atrinkta po 2-3 sklypus, kuriuose jie galės steigti naujas įmones.
Pavyzdžiui, Gusevas (Gumbinė) turėtų tapti vienu besiplėtojančios pramonės centrų, nes čia kuriama ypatinga ekonominė zona. Jau dabar dešimtys šio miesto gyventojų rado darbo neseniai pradėjusioje veikti televizorių gamykloje, kurios produkcija pagal pigumą gali konkuruoti su kiniška, tačiau yra kur kas geresnės kokybės. Guseve gana sparčiai plėtojama ir siuvimo pramonė. Miesto siuvėjų produkcija gabenama į ES šalis ir parduodama žymių firmų parduotuvėse.
Nesterovas įsivaizduojamas kaip didelis transporto logistikos centras. Tačiau jį dar reikia pastatyti. "Kiekviena savivaldybė turi rasti savo nišą, savo kelią ir juo eiti", - akcentavo O.Skvorcovas.
