Kelionių agentūros jau trina rankomis skaičiuodamos didesnį poilsiautojų srautą, darbdavių atstovai neslepia, jog dalis darbuotojų planuoja atostogauti, o tie, kuriems gresia darbymetis, nuogąstauja dėl galimų darbuotojų „ligų“ ir nelaimingų atsitikimų. Tiek darbdaviai, tiek profsąjungos sutinka, jog nuo gruodžio paskutinio iki sausio pirmojo dešimtadienio šalyje vyraus greičiau poilsio nei darbo nuotaikos.
Pasak jo, tikėtina, kad konsultacijų verslai šventiniu laikotarpiu galės sulėtinti darbo apsukas, nes tuo laikotarpiu nevyksta paskaitos ar konsultacijos, o sektoriai, kuriems jie teikia paslaugas arba atostogauja, arba kaip tik yra nepaprastai užimti.
„Manau, kad neatsiras įmonių, kurios sakytų, jog nepaisant to, kad darbo yra daugiau, yra Kalėdos, atostogaukime. Galbūt atostogaus dalis viešojo sektoriaus darbuotojų, arba jie dirbdami vaikščios po parduotuves“, - svarsto D. Arlauskas.
„Galbūt atostogų galės išeiti gamyba, kuri bus įvykdžiusi užsakymus. Kartais tuo metu yra planuojami ir įrangos ar konvejerių remonto darbai įmonėse, taigi gamybos sektorius šventinį laikotarpį yra susiplanavęs iš anksto ir gamybos stabdymui kartais panaudoja ir ilgąsias Kalėdų šventes. Kalbant apie biurų tarnautojų darbą, jie turi didesnę sprendimų galimybę, kiek tenka girdėti, darbo dienos tarpušvenčiu yra paskiriamos švenčių dienoms ir pasistengiama susitarti su kolektyvais, kad einamieji darbai būtų atlikti iš anksto. Jei tai pavyksta padaryti, sėkmingai einama pailsėti“, - sako A. Akstinas.
Jis teigia, jog šių metų tarpušventis žmonėms suteikia galimybę anksčiau eiti žiemos atostogų
„Anksčiau paprastai žmonės sausį vykdavo atostogauti, tačiau dabar nemažai gyventojų renkasi atostogauti Kalėdų laikotarpiu, atostogų laikas yra gruodžio antra pusė – sausio pirmas dešimtadienis“, - dėsto A. Akstinas.
Tarpušventis bus atostogų metas ir abiejuose konfederacijose: tiek D. Arlauskas, tiek A.Akstinas planuoja atostogauti, kaip ir dalis šių organizacijų kolektyvų.
Šventinės dienos nedžiugina
„Prieš Naujus metus, ypatingai statybinio pobūdžio įmonėse, yra tiek darbų, kad tenka dirbti ir per šventes: kai montavome liftą Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje, tai net monsinjoras leido dirbti pirmąją Kalėdų dieną, tik prašė per mišias negręžioti. Dar noriu pasakyti kitą dalyką, girdėjau vaikystėje tokią dainelę „kad vis taip būt, kad vis taip būt, kad visos dienos šventos būt, tik viena būtų dirbama ir ta pati pageriama“, tai mūsų Seimo toks buvo mąstymas verslo darbo dienų atžvilgiu. Aišku, įmonės, kurios turi darbo, dirbs, tos, kurios neturi darbo, žmones leis atostogų ir darbuotojai galės daugiau pailsėti. Bet ne visi žmonės nori pailsėti, kai kurie nori dirbti ir uždirbti“, - dėsto J. Guzavičius.
Pramonininkas abejoja, kad per tarpušventį bus daugiau atostogaujančių nei dirbančių bendrovių, tačiau sutinka, kad viešųjų paslaugų tiekimas gali suprastėti.
„Neduok Dieve susirgti per tas šventes arba prieš Naujus metus – nelinkiu niekam, nes ligoninėse bus likę tik gydytojai internai, praktikantai ir taip toliau. Be to, jei per šventines dienas bus slidaus kelio arba rūkas, krituliai, nenoriu būti blogu pranašu, bet tokios ilgos atostogos labai neigiamai atsiliepdavo eismo įvykiams. Prisimenu, vienais metais, kai Joninių savaitgalis truko keturias dienas, per jas buvo labai daug nelaimingų atsitikimų. Tad šiuo atveju, tokios ilgos atostogos nei visuomenei, nei verslui, ypatingai pramonei, nėra naudingos. Aš suprantu, Kūčios yra Kūčios, bet nebuvo jau taip blogai, kai buvo dvi Kalėdų dienos, o dabar pridėjo dar ir Kūčių dieną, na, o kodėl dar pagirioms dar vienos dienos nenumatyti?“, - piktinasi pašnekovas, kuris primena, jog dėl kiekvienos nedarbo dienos mažėja šalies ekonomikos kuriama nauda.
Pasak J. Guzavičiaus, jis ir jo kolegos dirbs ne tik per tarpušvenčiu būsimas darbo dienas, bet ir per kelis laisvadienius, nes negalima palikti įrenginių be priežiūros.
„Mes neturime galimybės savo darbus palikti be priežiūros penkioms dienoms, net jei būna trys laisvadieniai iš eilės, dalis specialistų dirba vieną dieną, dalis – kitą. Žinoma, už šventines dienas mokėsime pagal įstatymą, tai šiuo atveju verslas ir pramonė ne itin džiaugiasi šventėmis, nes situacija yra pakankamai sudėtinga ir nevaidinkime, kad krizė baigėsi“, - apibendrina jis.
Dalis valstybės tarnautojų taip pat atostogaus
Nors Vyriausybė yra nutarusi, kad valstybiniu mastu darbo dienos nebus perkeliamos, tad formaliai beveik dviejų savaičių visuotinių atostogų Lietuvoje nebus, profesinių sąjungų atstovai neatmeta, kad darbuotojai tam panaudos sukauptas atostogas.
„Anksčiau Seime buvo siūloma įstatymu įtvirtinti atostogas tarpušvenčiu, nes ir užsienyje yra tokių praktikų. Pas mus apie tai buvo diskutuojama, bet galiausiai Seime šiam pasiūlymui nepritarta dėl nuostolių šalies ekonomikai. Dabar valstybės tarnautojai atostogų eina individualiai, tačiau įstatymuose nėra numatyta, kad atostogų eiti privaloma“, - sako Lietuvos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotoja Rima Kisielienė.
„Prieššventinių renginių organizatoriai arba biudžetinės įstaigos, kurios ruoš ataskaitas už praėjusius metus, dirbs. Įmonės, kurios nesusijusios su prieššventine prekyba, šią problemą sprendžia įvairiai, bet Vyriausybės sprendimas yra nekaitalioti poilsio dienų, nes tai apsunkina darbo apskaitą,vyksta formalūs Darbo kodekso pažeidimai“, - apie darbo dienas valstybinėse įstaigose primena jis.
„Valstybės tarnautojai neturės teisės nedirbti tarpušvenčiu, nebent išeis eilinių kasmetinių atostogų, - dėsto J. Guzavičius. - Europoje Kalėdų ir Naujųjų metų atostogos yra, bet atsiminkime, kad jos yra eilinių atostogų sąskaita, o kitose Europos šalyse atostogos dažniausiai trumpesnės nei Lietuvoje, ypatingai jei įvertinti atostogas už ištarnautus metus, pavyzdžiu, medikams, mokytojams, valstybės tarnautojams.“
Nors paslaugų sektoriui tarpušvenčiu prognozuojamas darbymetis, Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas pasakoja, jog žmonės randa būdų, kaip per šventes nedirbti.
„Kai darbdavys, taupydamas, sumažina darbuotojų iki minimumo ir per šventes neįmanoma lankstesnio grafiko sudaryti, deja, darbuotojai dažnai „suserga“. Nors dabar kur kas mažiau tuo piktnaudžiaujama, nes ligos išmoka yra sumažinta, tačiau dienos atlyginimas nėra toks didelis, kad žmogus negalėtų sau leisti dieną pabūti su šeima ar draugais. Pastaruoju metu žmonės darbindamiesi vertina ne tiek atlyginimus, kiek socialines garantijas, ypač turintieji šeimas, o per šventes jie nori pabūti su šeimomis, artimaisiais, o jauni žmonės – su draugais. Aišku, jei būtų galimybė, žmonės pasiimtų laisvadienius, o jei būtų daugiau darbuotojų, jie galėtų pasiskirstyti kaip dirba, nes yra žmonių, norinčių švenčių metu uždirbti. Mes jau daug metų kovojame, kad ir Lietuvoje per šventes dirbtų mažiau paslaugų sektoriaus, kaip Vakarų Europoje, tačiau kol kas vienas būdų šventes praleisti su artimaisiais yra „susirgti“, - paaiškina jis.
Paslaugų profsąjungos pirmininkas sako, jog yra atvejų, kai paslaugų sektoriuje per šventes žmonės išleidžiami atostogų, bet dažniausiai tai būna administracijos darbuotojai.
Kelionių agentūros skaičiuoja pardavusios daugiau
Kelionių agentūros „Tez Tour“ ir „Novaturas“ skaičiuoja, jog prieš gruodžio pradžią yra pardavusios 30 proc. daugiau kelionių šventiniam laikotarpiui.
„Žiemos švenčių periodui šiuo metu jau esame pardavę 90 proc. visų planuotų kelionių į Egiptą, Tenerifę, Austriją, Tailandą. Vertinant šių ir praėjusių metų žiemos šventinio periodo kelionių pardavimus – augimas sudaro beveik 30 proc. Praėjusiais metais šiam periodui buvo parduota kiek per 60 proc, visų suplanuotų šventinių kelionių“, - vardija „Tez Tour“ viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė. - Mes darome prielaidą, kad susidomėjimui šventiniu periodu turi įtakos šiais metais esantis didesnis nedarbo dienų skaičius.“
Pasak jos, populiariausia šventinių kelionių trukmė – 7 nakvynės, toliau rikiuojasi 10, 14 nakvynių kelionės, tačiau nepriklausomai nuo kelionės krypties, šventiniu laikotarpiu Lietuvos turistai renkasi aukštesnės klasės, 4-5 žvaigždučių, viešbučius su apmokėjimo sistema „viskas įskaičiuota“. Bendrovės duomenimis, vidutinė kelionės paketo kaina šiuo šventiniu periodu yra apie 2 tūkst. litų.
„Pagrindinė priežastis – palankus švenčių laikotarpis šiemet. Žmonės naudojasi galimybe ištrūkti. Pastebime, kad kelionių pardavimai visada suaktyvėja, kai prieš ar po šventinių, nedarbo dienų, eina savaitgalis. Šiemet žiemos švenčių laikotarpis sudaro puikias sąlygas ilgesnėms atostogoms. Todėl populiarios ne tik kelių dienų pažintinės kelionės po Europos sostines ir kaimynines šalis, bet ir ilgesnės išvykos. Šiemet lietuviai renkasi Naujuosius sutikti ir tolimuosiuose kraštuose – Indijoje, Tailande, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Pastebime, kad lietuviai vis labiau pamėgsta aktyvų poilsį, itin mėgiamos slidinėjimo kelionės, kai galima atostogauti ir gausesnėje kompanijoje - užuot šventes leidę prie stalo ar televizoriaus, renkasi galimybę šventes švęsti keliaudami“, - dėsto „Novaturo“ generalinis direktorius Linas Aldonis.
