Pirmiausia reikia suprasti, kas yra toji antroji banga. Nes daugelis šią sąvoką vartoja labai laisvai ir interpretuoja pagal savus poreikius. Tai dažniausiai veda į nesusipratimus ir nusivylimą.
Kas ta antroji banga?
Nuo pandemijos pradžios buvo teigiami keli dalykai. Pirmiausia – kad tikėtina, jog šis virusas yra bent iš dalies sezoninis. Visai kaip gripo virusas. Remiantis CDC duomenimis, per pastaruosius beveik 40 metų gripas piką dažniausiai pasiekdavo gruodžio, sausio, vasario ir kovo mėnesiais. Iš viso, skaičiuojant 36 metų laikotarpius, gripo viruso pikas vasarį buvo fiksuotas 15 kartų, gruodį 7 kartus, sausį 6 kartus, o kovo mėnesį tik 5 kartus.
Tad iki įprasto gripo sezono dar liko ne vienas mėnuo. Aišku, roges ruošti vasarą gerai. Bet negerai jas į lauką išstumti rugpjūtį ir tada su kailiniais iki pirmo sniego jose sėdėti. Naudos iš to bus nedaug.
Antras svarbus momentas, kai kalbame apie antrąją bangą, yra sutarimas, ką laikome ta antrąja banga. Nes pandemijos pradžioje buvo teigiama, kad antroji banga istoriškai ateina po kurio laiko, kai pirmoji jau yra suvaldyta. Kai ekonominė veikla tampa atlaisvinta, visi nebenori girdėti ir galvoti apie tolesnius suvaržymus, dėl to žmonės nusprendžia atsipalaiduoti ir įvyksta naujų užsikrėtimų sprogimas. Tai buvo vadinama antrąja banga.
Nors prielaidų tokiam scenarijui pakanka, mūsų visų žinojimas, kad antroji banga gali ateiti dėl per didelio atsipalaidavimo, automatiškai tiek gyventojus, tiek valdžios atstovus verčia griežtai reaguoti į bet kokius antrosios bangos požymius. Dėl to nauji potencialūs židiniai ir bendrai tik kažkur prasidėjęs užkrato plitimas būna užgniaužiamas labai staigiai.
Įvertinus tiek gripo sezoniškumą, tiek iš masinės baimės kylantį poreikį į neigiamus pokyčius reaguoti itin greitai ir griežtai, antrosios bangos galime nesulaukti taip greitai, kaip visi tikisi. Tiesą sakant, jos ir visai gali nebūti.
Kam ir kada ruoštis?
Finansų rinkos žavios tuo, kad pokyčiams jose nereikia realių priežasčių. Apie tai jau daug kartų rašiau žurnale „Investuok“ – finansų rinka tėra jos dalyvių sentimento išraiška. Aktyvų kainos beveik niekuomet neatspindi tų aktyvų tikrosios vertės. Tik investuotojų įsivaizdavimą apie tikrąją vertę bei tų pačių investuotojų ateities lūkesčius. Kitaip sakant, šuldubuldu.
Žinoma, per ilgą laikotarpį tikroji vertė tampa svarbi. Nes visuomet investuojama į ką nors (įmonę, valstybę), tad to ko nors stabiliai auganti veikla ilguoju laikotarpiu yra būtina, kad investicinis projektas nepavirstų finansine piramide. Tačiau apie ilgąjį laikotarpį ir panašius dalykus galvoja tik pensininkai. Rimti investuotojai galvoja apie daugiausia du mėnesius į priekį.
Todėl šiuo metu galima žaisti žaidimą – ar tiki, kad visi tiki, kad bus antroji banga? Jei tiki, reikėtų imtis krepšelį apsaugančių veiksmų. Jei netiki, turėtum pirkti pakritimus ir laukti vis naujų aukštumų.
Vienareikšmiškai atsakyti, ar rudenį tikrai matysime labai didelį kritimą, neįmanoma. Istoriškai labai retai rinkose nutinka tai, ko visi smulkieji investuotojai tikisi. Tad realu tikėtis tam tikro smulkiųjų išsipardavimo. Tačiau ar jis bus pakankamas ir ar jo nesuvalgys instituciniai investuotojai, nežino niekas.
Visai racionalu tikėtis ir kiek kitokio scenarijaus. Įvertinus pandemijos eigą, tarp džiaugsmingų ir baimę keliančių mėnesių yra tam tikras bangavimo šabloniškumas. Kovą visi laukė pasaulio pabaigos, balandį situacija pradėjo rimti, gegužę baimės beveik nebeliko, birželį gyvenome įprastą gyvenimą, liepos mėnesį vėl pradėjo augti užsikrėtimų skaičius ir baimė, rugpjūtį vėl prasidėjo ribojimai. Dėl tokių sprendimų spalį, tikėtina, vėl stebėsime užsikrėtimų mažėjimą.
Tai paskatins visus patikėti, kad su virusu susitvarkėme ir antrosios bangos nebus (nors ji turėtų būti tik žiemą), dėl to visi dar labiau atsipalaiduos. O jau tada, prasidėjus tikrajam gripo sezonui, sulauksime tos normalios antrosios bangos.
Visi scenarijai realūs.
Technologijų panacėja
Šiaip ar taip, norintys miegoti ramiau jau šiandien gali po truputį pradėti daryti pokyčius investiciniame krepšelyje. Kad bet kuris iš galimų scenarijų netaptų didelių praradimų priežastimi. Tai turėtų būti aktualu ne tik žurnalo „Investuok“ skaitytojams.
Per pirmąją bangą kovo mėnesį geriausiai laikėsi IT sektorius. Didelės dalies šiame sektoriuje veikiančių įmonių akcijų kainos ne tik nesmigo žemyn, tačiau kovo–balandžio mėnesiais sėkmingai augo. Visiems keliantis dirbti namo ir mažėjant socialinių kontaktų skaičiui, viskas pradėjo keltis į internetą. Dėl to išaugo visko, kas susiję su IT, poreikis.
Nuo antrosios pavasario pusės JAV NASDAQ indeksas vis fiksuoja naujas aukštumas. Taip pat nuolat auga didžiausių IT įmonių kainos. Investuotojai sutartinai kartoja mantrą: pasaulis tampa vis labiau priklausomas nuo IT sprendimų, jų poreikis ir toliau augs, todėl šiame sektoriuje veikiančių pagrindinių įmonių vertė taip pat privalo didėti. Tad pirkime NASDAQ indeksą ir džiaukimės gyvenimu!
Bet jei pasaulyje viskas būtų taip paprasta, neribotą pinigų kiekį turėtų visi. Realybė yra subtilesnė ir daugiasluoksnė. Vien poreikio, įmonės prekių ir paslaugų paklausos dažnai neužtenka. Tam, kad aktyvo kaina rinkoje kiltų, būtini vis nauji pinigų srautai į tą aktyvą.
Todėl pirmiausia reikėtų klausti, kur per antrąją bangą keliaus didžiausi pinigų srautai. Taip pat iš kur pinigai gali būti ištraukiami. Mąstant buitiškai, jei turi du kibirus, iš kurių vienas yra visiškai pilnas, kitas pustuštis, o tada gauni trečią kibirą ir turi į jį įpilti vandens, vandenį greičiausiai pilsi iš visiškai pilno kibiro. Nors analogija nėra visiškai tiksli, finansų rinkose galioja panašūs dėsniai.
Kai visi pusę metų didžiąją dalį pinigų nukreipia į IT sektorių, o tas per tą laikotarpį smarkiai auga, tampa logiška bent dalį pozicijų šiame sektoriuje fiksuoti, pinigus perkeliant į kitus nuvertėjusius aktyvus. Ši elementari (ir amžina) mechanika gali sukelti NASDAQ kainos kritimą, kai dalis investuotojų nuspręs tiesiog dėl ramaus miego fiksuoti pelnus, o kita dalis nuspręs rotuoti į pigesnius aktyvus.
Todėl tikėtis, kad ir rudenį IT sektorius bus geriausia investicija, yra drąsu. Žinoma, taip gali nutikti. Bet bendras investuotojų sentimentas, tai yra šventas tikėjimas IT sektoriumi, kaip ir pastarųjų 6 mėnesių pinigų srautų judėjimas finansų rinkose, verčia tuo abejoti.
Ką daryti?
Bijantiems kritimo geriausias patarimas visada vienodas – fiksuoti pozicijas. Nėra aktyvo su mažesniu kintamumu trumpuoju laikotarpiu nei grynieji. Todėl, tikintis ir bijant stiprios antrosios bangos, verta kuo didesnę dalį investicinio krepšelio laikyti grynaisiais.
Žinoma, jei antrosios bangos arba akcijų kainų kritimo rudenį nebus, grįžti į rinką bus itin sunku. Išgryninę savo investicijas investuotojai dažnai yra labiau linkę tikėti, kad artimiausiu metu laukia kritimas. Todėl dažnai jo laukia ne vienus metus ir vis tiek galiausiai perka brangiau, nei pardavė. Dėl to būtina, prieš išeinant į grynuosius, turėti aiškų planą dėl sugrįžimo į rinkas.
Rizikingesnis planas būtų perkelti didesnę dalį krepšelio į kritusius per pirmąją bangą ir iki šiol neatsigavusius aktyvus. Žinoma, ne pačius rizikingiausius, kurie dar neaišku kada atsigaus. Galima rinktis, pavyzdžiui, energetikos, finansų sektorių įmones. Tokie veiksmai leistų likti rinkoje, tačiau būtų susiję su papildoma rizika, nes būtų investuojama į COVID-19 tiesiogiai paveiktus sektorius. Tai reikštų didelį tikėtiną kainų kintamumą.
Dėliojant įvairius scenarijus, visai tikėtina, kad baimės dėl antrosios bangos šiandien yra perteklinės. Todėl tikimybė, kad rinkose bus ieškoma dėl potencialios baisios antrosios bangos šiandien nuvertintų aktyvų, palyginti didelė. Dėl to jau šiandien ieškoti tų nuvertintų aktyvų tampa logiška. Tačiau, žaidžiant tokius žaidimus, reikia gerai suvokti rizikas ir tikėtiną žaidimų įtaką viso krepšelio kintamumui.
Galiausiai galima likti prie IT sektoriaus. Jei rudenį realioje ekonomikoje ir socialiniame gyvenime vyks kas nors panašaus į tai, kas vyko pavasarį, dabartinės NASDAQ kainos atrodys labai mažos. Jei pasaulis patikės, kad su COVID-19, vis pasikartojančiais karantinais ir ekonominės veiklos suvaržymais gyvensime dar ilgai, IT sektorius taps vienareikšmiškai didžiausiu laimėtoju.
Žurnale „Investuok“ dėliojame įvairius scenarijus, visi pakankamai realūs. Kiekvienas iš jų turi tam tikrą tikimybę įvykti. Investuotojo darbas – priskirti kiekvienam iš įvykių tikimybę ir elgtis atitinkamai.
Visais atvejais svarbu nenaudoti finansinio sverto. Nes, kaip matėme pavasarį, vos per kelias savaites rinkų kintamumas gali tapti beprotiškai didelis. O net ir su smulkiajam investuotojui palyginti mažu svertu, pavyzdžiui, 1:3, pirktos pozicijos gali išlėkti į orą per kelias dienas. Arba per vieną prekybos sesiją.
Taktiniai manevrai
Taktinis krepšelio paskirstymas visuomet susijusi su įvairių scenarijų išsipildymo tikimybių vertinimu. Todėl jį teisingai atlikti kur kas sunkiau nei strateginį, kuriam užtenka pasirinkti stiprią, gerą balansą ir, tikėtina, šviesią ateitį turinčią įmonę (tai taip pat sunku, bet mažiau).
Didumai smulkiųjų investuotojų naudingiausia tiesiog periodiškai investuoti į plačiai diversifikuotą akcijų krepšelį ir galvos dėl momentinių pokyčių rinkoje nesukti. Tai rodo įvairūs tyrimai, tai taip pat parodė kritimas pavasarį. Kai smulkieji investuotojai skubėjo išsiparduoti, tačiau į rinkas pradėjo grįžti labai vėlai, nes gerą mėnesį laukė naujų žemumų ir pasaulio pabaigos.
Juo labiau reikia gerai suprasti, kad tiesiog perkant akcijas ir atliekant taktinius veiksmus per vieną krizę turtingas netapsi. Jei valdai 20–30 tūkst. eurų investicinį krepšelį, tai net visą jį perkėlęs į grynuosius prieš pat krizę, o tada sudėjęs pačiame dugne turtingas netapsi. Taip, gal uždirbsi kokius 10 ar 20 tūkst., ir tai bus nuostabi grąža visomis prasmėmis. Bet net pavykus įgyvendinti visiškai utopinį scenarijų iš esmės gyvenimo kokybės pakeisti nepavyks.
Todėl pirmiausia reikia nusistatyti ilgalaikius tikslus ir dažniau pasiskaityti žurnalą „Investuok“. O jau tada spręsti, ar tam tikri trumpalaikiai pokyčiai padės tuos tikslus įgyvendinti, ar nuo jų tave atitolins. Ar bandymas iš ilgalaikio investuotojo tapti prekiautoju per COVID-19 antrąją bangą padidins tavo šansus pasiekti FIRE, ar kaip tik greičiau sumažins.
Tiesiog pradėti keisti krepšelio sudėtį tikintis kritimo yra beprasmiška ir neracionalu. Būtina turėti aiškų planą, susirašyti įvairius scenarijus, tų scenarijų išsipildymo tikimybes, taip pat susikurti konkretų planą dėl grįžimo į rinkas tais atvejais, kai tavo tikimybės pasirodys neteisingos ir nutiks netikėtų dalykų. Be viso to trumpalaikiai taktiniai manevrai anksčiau ar vėliau pavirs nuostolių ir streso šaltiniu ir trukdys pasiekti ilgalaikius tikslus.
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Rugsėjo mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
Numerio tema – kaip investuoti į antrąją bangą? Realiausi ateities scenarijai ir jiems pritaikomos strategijos. Kur dabar verta dairytis potencialių investicijų ir kaip esamoje situacijoje priimti taktinius sprendimus.
Aktualijose nagrinėjame kaip sekasi investuojantiems Lietuvoje, vertiname skolinimo platformų situaciją, Baltijos akcijų portfelius. Bandome suprasti kiek perspektyvios šiuo metu vakciną kuriančios įmonės ir kiek skauda JAV finansų sektoriui. Auksas – kodėl akcijų kainoms šturmuojant naujas visų laikų aukštumas, į aukščiausius visų laikų kainos rėžius lipa ir auksas?
NT rubrikoje svarbiausia tema – žemės sklypai – didėjantis individualių namų poreikis skatina labiau gilintis į tai, ką labiausiai vertina ieškantys namo užmiestyje.
Rubrikoje Vertybinių popierių biržoje: pasaulio žvaigždės – „Sony“ verslo istorija, dabartinė situacija ir ar įmonė pajėgi toliau generuoti grąžą investuotojams? Lietuvoje nagrinėjame pavyzdinius portfelius – vasarą augimas dviženklis, tačiau kodėl rugsėjo pradžioje, kitaip nei anksčiau, profesionalai linkę mažai koreguoti investicijas?
Investuotojo dienoraštyje apie tai, kodėl scenarijus, kad JAV akcijos vis dar gali stipriai brangti yra pagrindinis ir kodėl JAV akcijų rinka neatspindi realios ekonomikos?
Investavimo ABC – paskolų platformos. Šį kartą ABC skyrelis paskirtas joms. Pradėti investuoti su mažomis sumomis ten tikrai paprasta, tačiau kaip žinoti kiek rizikuoji ir rinktis į ką investuoti?
Ir dar: įžvalgos, interviu, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos: www.investuok.eu
