aA
Lietuvai išsiskiriant Europos Sąjungoje didžiausiais infliacijos rodikliais, verslo atstovai kalba apie įvairias priemones, kurios galėtų sušvelninti kainų augimą. Tarp jų įvardytas ir PVM mažinimas maistui, biurokratinių kliūčių tolesnis naikinimas plėtojant atsinaujinančią energetiką, logistikos problemų sprendimas.
Kaip sustabdyti didžiulį kainų šuolį: verslo atstovai įvardijo dabartines problemas
© Shutterstock

Prekybos tinklų, ūkininkų ir vežėjų atstovai ketvirtadienį aptarė situaciją su opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime nariais.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas teigia, kad ambicijos vežtis Ukrainos grūdus, deja, kol kas atsitrenkia į galimybių sieną.

„Tų deklaracijų daug pasakyta, kad tie grūdai važiuos per Lietuvą, bet realybėje dabartinėje politikoje kuo aukštesniam pareigūnui reikėtų turėti šalia po specialistą kalbant, kad įsigilintų į detales. Viskas daug sudėtingiau. Iš karto sakėme, kad Lenkijos kelias yra tik simbolinis kelias ir buvome teisūs“, – sakė K. Šimas.

„Pusę milijonų tonų teoriškai galima parvežti, realybėje bus gal 100 tūkst. tonų. (…) Aš kartais nesuprantu, ar patys ukrainiečiai nori išvežti (grūdus), nes ten tikrai prasidėjo įdomių dalykų“, – teigė K. Šimas.

Anot jo, Lietuvoje pašarus galėtų atpiginti grūdinių kultūrų importas, atitinkamai, pigtų ir gyvulininkystės produkcija.

„Jeigu kažkas ar tranzitu, ar autotransportu, ar kažkokiu tiesioginiu būdu (vežtų) – gali kažkiek atpiginti gyvulio savikainą. Ūkininkai dažniau augina maistinį kvietį. Tai reiškia, jie galės eksportuoti savo kviečius. Lietuva suvartoja iki 1 mln. tonų pašarų – kviečiai, miežiai daugiausiai, ankštinės kultūros“, – sakė jis.

Anot jo, Odesos jūrų uosto įdarbinimas irgi yra sėkmės ir laiko, politinis klausimas, tačiau greitai to padaryti nepavyks. Verslo atstovo teigimu, būtų naudinga, kad kroviniai vyktų geležinkeliu per Baltarusiją, bet ir čia daug kas priklauso nuo tos šalies, nuo Ukrainos.

„Ar gali kažkas kitas tarpininkauti, jeigu Jungtinėms Tautoms nepavyks? (…) Kinija, mano manymu, yra vienintelė valstybė, kuri galėtų sužaisti šitoje vietoje. Jie turi spaudimą baltarusiams, ir žinote, kokia ten kinų diaspora ir verslų Kinijos. Ir koks yra spaudimas Rusijai. Ir kinai yra to paties miežio pirkėjai, kukurūzų iš Ukrainos“, – sakė K. Šimas.

Karolis Šimas
Karolis Šimas
© DELFI / Domantas Pipas

Jis pridūrė, kad dabar, kai tarp Kinijos ir Lietuvos yra įtampa, sunku ko nors čia tikėtis.

Kinija yra vienintelė valstybė, kuri galėtų sužaisti šitoje vietoje. Jie turi spaudimą baltarusiams.
K. Šimas


Paklaustas, ar realu, kad grūdai iš Ukrainos pajudės per Baltarusiją, jis teigė, kad sunku pasakyti, bet konstruktyvus sprendimas būtų naudingas beveik visiems.

„Nežinau, gal kai ateisime į visiškai patinę situaciją visi pamatys. (…) Visiems naudinga, išskyrus gal Rusiją. Todėl ištraukiau Kinijos kortą, nenoriu čia jai advokatauti“, – sakė K. Šimas, užsiminęs, kad tarp įtaką turinčių šalių dar galėtų būti ir Turkija.

Pasak jo, vienas iš sprendimų mažinti produkcijos kainas yra didinti biodegalų naudojimą.

„Gali kažkokią energetikos dalį gamyboje susimažinti, bet tai reikėjo daryti vakar“, – sako K. Šimas.

„Iš mūsų dalies, ką galime padėti, tai ukrainietiški grūdai, kažkiek atvešime į Lietuvą, duos spaudimo kainoms“, – sakė asociacijos prezidentas.

„Jeigu bus kažkoks rimtesnis važiavimas, tai rinkoms duos kritimą. Jeigu to nebus, duos augimą. Augina ir toliau kainas ne tik Ukraina. Ukrainos veiksnys išsikvėpęs. Indija uždarė (kviečių) eksportą. Politiškai uždarė, valdžia turbūt iš rusų išmoko ir sako: kam trūksta, tam duosime“, – sako K. Šimas.

Jo teigimu, ilgą laiką žemės ūkis buvo apleistas ir dabar tikėtis greitų sprendimų yra sunku.

„Kas gali atpiginti kainas? Keli veiksniai. Jeigu bus stiprus žemės ūkis (…) esame susismulkinę žemės ūkyje, ateina Žaliasis kursas (…). Žemės ūkis 20 metų nerūpėjo ir šiandien laukiama greitų sprendimų, jų nebus, visur bėdos. Augalininkystėje, gyvulininkystėje, paukštininkystėje yra bėdos", – sakė asociacijos prezidentas.

Grūdai
Grūdai
© Scanpix

Europarlamentaras Juozas Olekas teigė, kad Kinija gal ir galėtų imtis veiksmų dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, bet vargu, ar padėtų Lietuvai.

„Ar Kinija galėtų? Gal ir galėtų, bet Kinijai mes čia su skuduru per veidą esame trinktelėję su Taivano atstovybe. Ir jeigu ir norėtų, tai galbūt pakreiptų kur nors per Rygos uostus. Nežinau, kaip ten geležinkeliai nuo Minsko atsišakoja. Bet ne į Klaipėdą. Todėl čia tas politinis aspektas“, – sakė jis.

Diskusijoje ir daugiau dėmesio buvo skirta logistikai, bei paties sektoriaus problemoms.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas pristatė logistikos sektoriaus bėdas ir teigia, kad nepaisant sektoriaus indėlio į šalies ekonomiką, dėmesio jam trūksta. Jo teigimu, šios srities bėdos nuguls į kainas vartotojams.

„Tiek transportas, kartu su sandėliavimo, sudaro 13 proc. viso BVP. 2021 metais į biudžetą buvo sumokėta 700 mln. Eur. Bet jaučiamės kaip podukra ir nesuprantame kodėl. Bandoma apjuodinti visą sektorių. (…) Esame tarp priekalo ir kūjo“, – sako Z. Buivydas.

Jis teigia, kad vežėjai sulaukia spaudimo Mobilumo paketo prasme: „vairuotojų grąžinimas į registracijos šalį mums yra peilis, nes prarandama daug tuščių kilometrų“. Z. Buivydas kartu akcentavo ir darbuotojų trūkumą.

„Jų visoje Europoje trūksta apie 500 tūkst. (...) Didžioji dalis jų buvo ukrainiečiai, baltarusiai. Kai prasidėjo karas, patriotiškai nusiteikę vyrai – apie 10 tūkst. – grįžo iš po reiso ir išvažiavo į Ukrainą kovoti už ją“, – kalbėjo Z. Buivydas.

Vairuotojas, kuris važinės Vakarų Europoje ir padės mūsų ekonomikai, yra daug geriau, negu kada jis bus gavęs Kalašnikovo automatą.
Z. Buivydas


Anot jo, susidaro nelygiavertė situacija, kai Lenkija gali įsivežti reikiamų darbuotojų, o Lietuva – ne.

„Paskelbus nepaprastąją padėtį (Lietuvoje), įrašyta į įstatymą rusams ir baltarusiams vizų nebeišduoti, kai tuo tarpu lenkai toliau išdavinėja ir kviečia tuos vairuotojus iš Baltarusijos.

Mes bandėme kaip argumentą sakyti, kad vairuotojas, kuris važinės Vakarų Europoje ir padės mūsų ekonomikai, transporto sektoriuje, tikrai yra daug geriau, negu kada jis bus gavęs Kalašnikovo automatą ir bus mobilizuotas“, – sakė Z. Buivydas.

„Dabar kai susitikinėjame su institucijų vadovais, jie sako, kad iki birželio 30 dienos bandykite pateikti šitus argumentus Seime“, – teigė „Linavos“ generalinis sekretorius.

Z. Buivydas pažymėjo, kad nebebus transporto, sutriks krovinių ir prekių atvežimo grandinė, parduotuvių lentynos pradės tuštėti.

Zenonas Buivydas
Zenonas Buivydas
© Asmeninio albumo nuotr.


Jis teigė, kad pervežimai labai brangsta, „viskas brangsta, galutinis mūsų paprastas pilietis už tai turės susimokėti“.

„Mūsų valdžia šios dienos, toks įspūdis, kad nori tą verslą išvaryti. Ne paslaptis, kad virš 500 įmonių registruota Lenkijoje“, – teigė jis.

„Marijampolės prekyba“ direktorius Alvydas Pridotkas mato sumažėjusį maisto prekių vartojimą.

„Kainos kyla sparčiai, po 30-40 proc. per visas grupes maisto prekių. Daugumai pirkėjų sunkiau darosi tų prekių įsigyti. Todėl manau, kad sumažėjo pirkimas kainoms kylant", – kalbėjo direktorius.

Pasak jo, verslui nepadeda ir buvimas netoli Lenkijos.

„Aišku, esant šalia Lenkijos, kaip ir parodo per televiziją, žmonės ištisai važiuoja ten apsipirkinėja. Kuo pas mus brangiau, tuo daugiau atsiranda važiuojančių į Lenkiją pigesnių prekių. PVM visai panaikinimas kaip Lenkijoje, tikrai tiesiogiai atsilieptų mūsų darbo rezultatams ir pirkėjų sugrąžinimui į Lietuvą“, – teigė A. Pridotkas.

Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas, bendrovės „Norfos Mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis teigia, kad tinklo apyvarta Lazdijuose, Marijampolėje dėl Lenkijos mokesčių politikos mažėja.

Anot jo, kalbant apie PVM mažinimą, menkesnis (2-3 proc.) šio mokesčio mažinimas būtų bevertis, reikėtų kalbėti apie 10 proc. Paklaustas, ar didesnė nuolaida PVM tarife būtų atspindėta ir vartotojams, D. Dundulis užtikrino, kad tai paskatins konkurenciją tinkluose.

Kainos po truputį pradeda stabilizuotis.
D. Dundulis


„Jeigu vietoj 21 proc. atsirastų 11 proc. (PVM), tai visai gali būti, kad dar neįsigaliojus PVM lengvatai, jau prasidėtų akcijos, kad tie produktai pardavinėjami pigiau. Čia 100 procentų. Niekas šito nesupranta. X tinklas padarys, rytoj Y tinklas tą darys. Tinklai tarpusavyje sukonkuruos. Užtenka vienam kažkuriam“, – teigia D. Dundulis.

„Jeigu kas nenuleis (kainos), tai automatiškai praras pirkėjus. Bet jeigu 2-3 proc. bus padaryta – pirkėjas nereaguoja. Neįgauname instrumento prikviesti pirkėjo“, – pridūrė jis.

D. Dundulis teigia, kad apskritai tinkle vartojimo sumažėjimo nematyti, nors visuomet yra žmonių, kurie turi mažiau pinigų.

Dainius Dundulis
Dainius Dundulis
© DELFI / Domantas Pipas

„Dėl to vartojimo, tai manyčiau, žiniasklaidoje gal truputį ta panika per daug keliama. Vartojimo mažėjimas kad vyktų, negalime pasakyti“, – teigia D. Dundulis.

Anot jo, pavyzdžiui, paruošto maisto, kuris yra brangiausias, vartojimas tik auga.

„Kaip nekeista, įskaitant ir vakar dienos skaičius, kulinarijos gaminių, iškeptų duonos gaminių, bandelių, kas baigiama parduotuvėje daryti, tai visų šitų dalykų apyvartos labai smarkiai kyla“, – sako D. Dundulis.

„Norfos“ tinklo vadovas tikina, kad šiandien prekybos tinklai „užsiiminėja pigiausių produktų socialiniu darbu“, nes pigiausios prekės visose grupėse parduodami „į nuostolį“.

Jis teigė, kad ateityje kainos neturėtų smarkiai kilti.

„O kas darysis su pačiomis kainomis, tai po truputį pradeda stabilizuotis“, – teigia D. Dundulis.

„Norfos“ vadovas teigė, kad kalbant apie atsinaujinančią energetiką, konkrečiai, saulės jėgaines verslui, ne viskas įmonėms taip paprasta, kaip kartais skelbiama viešumoje.

„Sąlygų pastatyti 1,6 megavato – didelė elektrinė – tai sąlygas gavome tik tokias, kad tik savo vartojimui. Į tinklą patiekti elektros negavome. Ir jeigu elektros pagaminsime daugiau negu suvartosime, mes ją išmesime. (...)

Atvirai pasakius, tas sąlygų išėmimas truko kokius 3-4 mėnesius. Jeigu viešumoje deklaruojama, kad jūs tik darykite ir viskas jums bus leista, tai realiame gyvenime to nėra“, – sako D. Dundulis.

Socialdemokratas, Europos Parlamento (EP) narys J. Olekas sutinka, kad reikia mažinti biurokratines kliūtis verslui diegiant žaliosios energetikos sprendimus. Politikas taip pat pasisako už korekcijas PVM taikymo schemoje.

„Mes labai pasisakome už rimtus pridėtinės vertės mokesčio sumažinimus. Tą darydavome jau keletą kadencijų Seime iš eilės, tai mūsų tam tikra prasme „arkliukas“. (...)

Turime pasitikėti savo prekybininkais, nedemonizuoti jų, priimti tokį sprendimą, kad šioje vietoje pirmiausia mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms padėti įsigyti maistą, o kitur pasižiūrėti, kur galima kokius nors mokesčius padidinti“, – kalbėjo politikas.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
3.8333

Sausio–gegužės mėnesiais valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sudarė 43 proc. metinio plano

Šių metų sausio–gegužės mėnesiais valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų...

Bankrutuojančios „Intermarinas“ ir „Viljana“ be darbo paliks beveik 170 žmonių

Dėl bankroto visus darbuotojus atleidžia Klaipėdos laivų ir plūdriųjų konstrukcijų statybos...

„Maxima Grupei“ priklausantis prekybos tinklas „Stokrotka“ ruošiasi perimti 14 parduotuvių Lenkijoje

Mažmeninės maisto prekybos tinklas „ Stokrotka “ sudarė sutartį, siekiant perimti keturioliką...

„Lifosa“ gamybą planuoja atnaujinti jau rugpjūčio pradžioje

Bendrovė „ Lifosa “, kuri dėl sankcijų taikymo sustabdė savo veiklą šių metų balandžio...

Seimas nusprendė apmokestinti naudojamą upių ar ežerų vandenį

Ketvirtadienį Seimas nusprendė, kad daugiau nei 10 m3 per parą ežerų, upių ir kitų...

Top naujienos

JT Saugumo taryboje – Zelenskio atkirtis įsismarkavusiam Rusijos atstovui

Ukrainos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad Kremenčuko prekybos centro griuvėsiuose...

Sumaištis oro uostuose neaplenkė ir Lietuvos: skrydžiai masiškai vėluoja

Europos oro uostuose toliau tęsiasi chaosas. Dėl darbuotojų trūkumo ir streikų skrydžiai...

„Der Spiegel“: Briuselis ir Berlynas nori panaikinti tranzito į Kaliningradą draudimą (4)

Taikydama ES sankcijas Rusijai, Lietuva blokuoja tam tikrų prekių tranzitą į Rusijos eksklavą...

Lukašenka: aprūpinsime Kaliningradą be jokių karų ir įtampų (3)

Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį Minske...

Lietuvai – dar vienas smūgis tarptautinėje arenoje: gali grėsti ir milijoninės baudos papildyta VRM komentaru (22)

Ketvirtadienį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) paskelbė, kad Lietuvos vykdoma politika...

Karas Ukrainoje. Po sėkmingos ukrainiečių atakos Rusijos pajėgos pasitraukė iš Gyvačių salos (2)

Maskvos sąjungininkė Sirija trečiadienį pripažino dviejų Rytų Ukrainos separatistinių...

Transliacija / Investavimo akademija. Kiek pinigų prarandate, nepradėję investuoti šiandien?

Šiandien laidoje „Investavimo akademija“ klausime – kiek pinigų prarandate nepradėję...

Seimas nusprendė apmokestinti naudojamą upių ar ežerų vandenį

Ketvirtadienį Seimas nusprendė, kad daugiau nei 10 m3 per parą ežerų, upių ir kitų...

Arūnas Milašius. NT rinkos būklė skaičiais – tai šokiruoja

Turiu keistą pomėgį – kartkartėmis užmetu akį į nekilnojamojo turto skelbimų puslapius....

Lavrovas: tarp Rusijos ir Vakarų leidžiasi nauja „geležinė uždanga“ (4)

Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad po Maskvos...