aA
Prekės ženklu gali tapti ne tik žodis ar grafinis vaizdas, bet ir žmogaus vardas, pavardė ar atvaizdas. Taip LRT RADIJUI sako advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ asocijuotasis partneris, reklamos ir prekės ženklų ekspertas Mantas Rimkevičius. Anot jo, reikia turėti omenyje – jei atsiras kitas žmogus su tokiu pačiu vardu ir pavarde, kuris taip pat savo norės įregistruoti tokį prekės ženklą, tikėtina, kad jo už kopijavimą apskųsti negalėsite.
© Shutterstock

– Naujausia žinia, kalbant apie prekės ženklus, turbūt yra būtent Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubų kova dėl pavadinimo, dėl žodžio „Žalgiris“. Teismo išvada – žodį „Žalgiris“ galima vartoti.

– Taip, teismas taip pasakė. [...] Ten iš tiesų buvo gana daug epizodų, daug prekių ženklų, bet pagrindinis klausimas vis dėlto buvo kilęs dėl pavadinimo naudojimo, nes Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“ nenorėjo, kad būtų antras futbolo klubas Lietuvoje, kurio pavadinimas irgi būtų „Žalgiris“. Tam prieštaravo Kauno krepšinio klubo „Žalgiris“ futbolo klubas „Žalgiris“.

– Bet juk atrodo, kad pavadinimas „Žalgiris“ yra kaip prekės ženklas. Tai kada galima sakyti, kad kažkoks žodis yra prekės ženklas ir kitas jo naudoti negali?

– Pačiu tradiciškiausiu požiūriu, tai žymuo tampa prekės ženklu nuo jo įregistravimo momento. Nuo jo registracijos prekių ženklo savininkas įgyja tam tikras teises. Viena iš jų, pagrindinė teisė – drausti kitiems asmenims naudoti komercinėje veikloje tokius pačius, t. y. identiškus arba klaidinančiai panašius, ženklus panašioms arba tapačioms prekėms arba paslaugoms.

– Krepšinio klubas registravo pavadinimą „Žalgiris“. Jį leido registruoti. Futbolo klubui taip pat leido registruoti. Vadinasi, susikūrė du prekės ženklai tais pačiais pavadinimais. Tai reiškia, kad prekės ženklas yra taikomas tik konkrečiai rūšiai? Gali atsirasti ir panašus pavadinimas, bet kitokio daikto?

– Taip. Viena vertus prekių ženklas gali būti žodinis, bet yra daug sudėtinių ženklų, kurie turi grafinių elementų. Jeigu pagrindinis žodinis elementas yra „Žalgiris“, tai dar nereiškia, kad tie prekių ženklai yra panašūs ar klaidinančiai panašūs. Jie gali būti visiškai skirtingai vizualiai.

Kita vertus, nereikėtų pamiršti, kad kiekvienas prekės ženklas yra registruojamas konkrečiai prekių ar paslaugų klasei. Teoriškai galime užregistruoti visoms klasėms, bet vėlgi iškils rizika, jei tas prekės ženklas nebus naudojamas konkrečioms prekėms ar paslaugoms. Tai gali lemti ir tokios registracijos pripažinimą negaliojančia.

– Jei, pavyzdžiui, užregistruoju kokį nors prekės ženklą, nes galvoju, kad galbūt vieną dieną aš ką nors gaminsiu, bet po to taip nieko ir neišeina, ar kažkada nustoja galioti tas mano užregistruotas ženklas?

– Tai gali nutikti dviem būdais. Prekių ženklo registracija atliekama dešimčiai metų. Jį galima atnaujinti nesvarbu kiek kartų po dešimt metų. Jeigu po dešimties metų nepratęsite jo galiojimo, tai prekės ženklo registracija pasibaigs.

Kitas atvejis, įgydama monopolį į tą žymenį, jo neleidžiate naudoti kitiems. Galbūt kažkas kitas nori gaminti ir naudoti tą patį žymenį. Tada jis gali teigti, kad jūs, pavyzdžiui, per penkerius metus nepradėjote ar po pradėjimo penkerius metus nenaudojote to prekės ženklo. Dėl to jūsų registracija gali būti pripažinta negaliojančia. Tai daroma, kad nebūtų tuščiai monopolizuojami ženklai.

– Bet, pavyzdžiui, yra kosmetikos bendrovė „L`Oreal“. Įsivaizduokime, kad noriu gaminti televizorius pavadinimu „Loreal“. Žodis būtų užrašytas kitu šriftu, būtų parašytas be apostrofo ir, pavyzdžiui, raudonomis raidėmis. Ar tai daryti galima?

– Teoriškai taip, jeigu „Loreal“ ženklas nėra pripažintas plačiai žinomu. Jeigu prekės ženklas pripažįstamas plačiai žinomu, tai jo teisinė apsauga išsiplečia ir nepanašių prekių ir paslaugų atžvilgiu. Plačiai žinomus prekės ženklus bent jau Lietuvoje pripažįsta teismas.

Jeigu tai nebūtų „Loreal“ (nes tikėtina, kad tai galėtų būti pripažįstama plačiai žinomu ženklu), teoriškai taip, būtų galima registruoti baldams, buitinei technikai ar kam kitam.

– Kokios yra skiriamosios prekės ženklo savybės?

– Svarbiausia, kad prekės ženklas būtų kuo unikalesnis. Kuo mažiau prekės ženklas unikalus, tuo silpnesnė jam suteikiama teisinė apsauga.

Vidutinio vartotojo galvoje toks ženklas neužsifiksuos taip stipriai. Jeigu turėsime unikalų prekės ženklą, turėsime ir tą argumentą – mūsų esminis, unikalus, labiausiai identifikuojantis elementas yra šis, todėl jo kopijavimas lemia klaidinamą panašumą.

Jeigu prekės ženklas yra savaime gana neįsimenantis, gali būti kur kas sudėtingiau pripažinti prekės ženklus klaidinančiai panašiais.

– Kada tas prekės ženklas yra unikalus? Ar jis privalo turėtų daug sudėtingų elementų, ar kaip tik turėtų būti kuo kuklesnis?

– Jis gali būti labai kuklus, bet vis tiek labai įsimenantis. Kita vertus, jeigu ten bus labai daug elementų, klausimas, ar vartotojas prisimins visus tuos elementus. Galiausiai, koks tas įvaizdis liks jo galvoje?

Nežinau, ar „kuo daugiau“ reiškia, kad prekės ženklas unikalus. Jeigu lyginsime tarpusavyje, taip, prekės ženklas gal bus unikalus. Tačiau, kilus ginčui, dažniausiai atliekamos vartotojų apklausos visoje Lietuvoje, imami ir miestai, ir kaimai, skirtingų grupių vartotojai. Tikrai skirtingų grupių vartotojų palyginimai labai skiriasi.

– Kai kurie prekės ženklai tikrai labai žinomi, atrodo, ilgai yra rinkoje, bet nusprendžia pasikeisti. Ir Lietuvoje buvo tokių pavyzdžių, kai „Minima“, „Media“, „Maxima“ ir „Saulutė“ buvo sujungtos į „Maximą“, „Statoil“ virto „Circle K“. Kodėl nusprendžiama keisti prekės ženklą?

– Prekės ženklo pakeitimas gali atsitiki dėl įvairiausių priežasčių. Pavyzdžiui, gali pasikeisti įmonės savininkai, kurie nusprendžia tiesiog pakeisti prekės ženklą. Gali būti, kad tiesiog norisi atsinaujinti.

Priežasčių pasikeisti prekės ženklui gali būti labai daug. Klausimas, ką mes darome su tuo pasikeitimu. Reikia labai atidžiai žiūrėti, nes gali būti taip, kad įmonė pakeičia prekės ženklą, bet pamiršta jį užregistruoti, išeina, kad ilgą laiką bendrovė naudoja tą naują prekės ženklą, o registracija palikta senojo.

Gali atsitikti, kad naujojo ženklo skiriamasis požymis yra pasikeitęs. [...] Faktiškai, jeigu konkurentas pradeda naudoti tą prekės ženklą, kurį tu dabar naudoji, ginčo atveju vis tiek mes žiūrėsime į tą, kuris registruotas, o ne tą, kurį tu naudoji. Tada palyginimų rezultatas gali būti visiškai skirtingas. Todėl, jeigu yra keičiamas prekės ženklas, reikia žiūrėti, kad naujasis būtų laiku užregistruotas.

Kitas dalykas, dažnai būna, kad žmonės atėję sako – mūsų rinkodara sugalvojo naują prekės ženklą, yra aprašyta koncepcija, mums reikia jį įregistruoti. Bet, norint tai padaryti, visada reikia pasitikrinti, ar panašių arba tapačių prekių ženklų jau nėra. Manau, kad prieš kuriant prekės ženklą, jo koncepciją, pirmiausia reikia patikrinti, ar nereikės vėliau keisti ir to ženklo, ir koncepcijos.

– Ar gali žmogus tapti prekės ženklu?

– Taip, galite savo vardą, pavardę, atvaizdą užregistruoti kaip prekės ženklą. Asmens vardas, pavardė, atvaizdas, pseudonimas ir šiaip yra saugomi – niekas reklamoje negali naudoti asmenų be jų sutikimo, jų atvaizdų arba vardų, bet šalia to, be jokios abejonės, gali būti įregistruotas ir prekės ženklas su asmens vardu ir pavarde.

– Bet kaip yra, jeigu yra kitas žmogus su tokiu vardu?

– Iš tikrųjų galite registruoti, jeigu tai yra jūsų vardas ir pavardė. Žinau, kad yra tikrai ne vienas Mantas Rimkevičius. Manau, kad galėčiau įregistruoti „Mantas Rimkevičius“ ir sunkiai tikėtina, kad galėčiau protestuoti prieš prekės ženklą, kuriame būtų kitas Mantas Rimkevičius, jeigu pareiškėjas pats būtų Mantas Rimkevičius.

Kitas dalykas, jeigu kalbame apie žinomus žmones, gali kilti nesąžiningos konkurencijos klausimai. Jeigu bus naudojamas prekės ženklas, kuris kelia sąsajų su žinomu žmogumi, jo reputacija, tokiu atveju iš tiesų galima būtų ir drausti.

– O kam žmogui gali prireikti registruoti save, savo atvaizdą, vardą, pavardę, kaip prekės ženklą, jeigu jis ir taip yra žinomas? Pavyzdžiui, Beyonce žinoma visame pasaulyje. Kam jai reikia registruoti save kaip prekės ženklą?

– Dažniausiai tai susiję su to asmens vardo arba atvaizdo naudojimu komerciniais tikslais kažkokiai produkcijai, kažkokioms prekėms ar paslaugoms. Tokiu būdu tas tikriausiai prekių ženklas ir bus sudėtinis – susidės iš vardo ir pavardės, atvaizdo, bet bus dar ir šalia kažko kito.

Būtent siekiant apsaugoti visumą šio komercinio žymens jis ir yra registruojamas konkrečioms prekėms ar paslaugoms. Tada turime tą teisinį mechanizmą, teisines priemonės, kurias galime panaudoti, jei kažkas kitas pradėtų mus imituoti.

– Ar Lietuvoje dažniau bandoma pasinaudoti kitų žinomų prekės ženklų sėkme ar dažniau bandoma kopijuoti užsienio prekės ženklus?

– Greičiau tai yra užsienio prekės ženklai, kurie jau turi pasaulinę arba tam tikrame regione įtvirtintą reputaciją. Taip yra lengviau. Dažniausiai tokie prekių ženklai būna daugiau investavę į reklamą, vartotojai jos būna daugiau matęs. Tai automatiškai įstringa vartotojui. Jeigu sukuri kažkokį panašų prekės ženklą, tai vartotojas gali dažnai ir suklysti rinkdamasis.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Neįvykus koncertui pasijuto maitinama pažadais: kiek galima laukti savų pinigų? (52)

Į DELFI kreipėsi skaitytoja Kristina, kuri neįvykus koncertui jau daugiau nei mėnesį laukia savo...

Pekinas toliau plės elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą

Pekinas planuoja įrengti daugiau nei 1,62 tūkst. naujų viešai prieinamų elektromobilių...

Adatų skandalas: po pranešimo apie adatas braškėse – nerimas dėl bananų ir obuolių (30)

Australijos policija teigia aptikusi adatų obuolyje ir banane. Paaiškėjus, kad braškėse kažkas...

Svarbus Rusijos žingsnis Norvegijoje: praneša apie stambų sandorį (37)

Pagrindine Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportuotoja tapusi bendrovė „Novatek“...

Verslą dar mokykloje sukūręs Lukas Kaminskis: svarbiausia laiku atrasti savo stiprybes (1)

Dvidešimtmetis Lukas Kaminskis pirmuosius sėkmingus IT verslus pradėjo kurti dar būdamas mokyklos...

Top naujienos

Šimonytė apsisprendė dėl Prezidento rinkimų – apie abejones kalba būtuoju laiku (586)

Artėjančių prezidento rinkimų lygtyje lieka vis mažiau nežinomųjų. Bet tie nežinomieji yra...

Neįvykus koncertui pasijuto maitinama pažadais: kiek galima laukti savų pinigų? (52)

Į DELFI kreipėsi skaitytoja Kristina, kuri neįvykus koncertui jau daugiau nei mėnesį laukia savo...

Orai: laukia kardinalūs pokyčiai (2)

Vasarai būdinga šiluma mėgausimės iki penktadienio. Po to šalyje įsivyraus apniukę ir vėsūs...

Nespėjusį į Panevėžio ligoninės direktoriaus kėdę atsisėsti Skorupską atiduoda į prokurorų rankas (81)

Į korupcijos skandalų sūkurį dėl buvusio vadovo Ivano Dorošo bylų pastaruosius keletą metų...

Pirmasis Allos Pugačiovos vyras lietuvis – apie bendrą gyvenimą, skandalus namuose ir tikrąją skyrybų priežastį (34)

Buvęs primadonos vyras papasakojo apie santuokos su Alla Pugačiova ypatumus ir apie skyrybų su...

Sąžiningo teisėjavimo prašantis Kleiza – apie titulų badą, triskart už „Žalgirio“ pigesnę „Ryto“ sudėtį ir rinktinę interviu (54)

Savo komandos pavadinimą, logotipą ir vyriausiąjį trenerį pakeitęs Vilniaus „Rytas“ jau šį...

Numuštas Rusijos lėktuvas: kas tai per orlaivis ir ką jis veikė šalia Lietuvos (855)

Po to, kai Sirijos priešlėktuvinės pajėgos virš Viduržemio jūros numušė Rusijos lėktuvą...

Kokių paltų galima įsigyti Gariūnų turguje: vilioja įvairove, bet gali tekti pakloti net 400 eurų (140)

Paltas – vienas būtiniausių šaltojo sezono atributų, tad jo paieškomis reikėtų pradėti...

9 idėjos glamonėms, jei jūsų partnerio veiksmai tapo nuobodūs (6)

Po kelių mėnesių sekso su tuo pačiu asmeniu gali išryškėti keista tendencija: visi jūsų...

Penkių įvarčių trileryje „Liverpool“ 92 minutę išplėšė pergalę prieš PSG visi ČL rezultatai (7)

Antradienio vakarą atidarytas naujasis UEFA Čempionų lygos sezonas, kurio pirmojo turo centrinė...