Tačiau svetimi pinigai banko darbuotojai laimės neatnešė – kadangi pasisavintų pinigų ji į kasą atgal taip ir neįnešė, vieną dieną buvo pastebėtas lėšų trūkumas. Dėl turto pasisavinimo bankas kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus.
Kaip ir kokiomis apinkybėmis klientų aptarnavimo specliastė banke „Nordea“ pasisavino net 105 tūkst. eurų (362 tūkst. litų), pradėjo aiškintis Vilniaus apygardos teismo teisėjas Pavelas Frolovas.
Po nesėkmingos „karjeros“ banke „Nordea“ pas tėvus į Klaipėdos rajoną grįžusi 29 metų Lauryna Jurkutė prisipažįsta, kad pasisavino pinigus – artimiesiems padedant ji jau sugrąžino beveik visas pasisavintus lėšas, beliko padengti dar beveik 5 tūkst. eurų. Tačiau ir šiuos pinigus kaltinamoji žadėjo netrukus sumokėti.
Tiesa, galimo civilinio ieškinio užtikrinimui prokurorai yra areštavę apynaujį merginos automobilį BMW ir butą sostinės Antakalnio g.
„Laukiu, kuo baigsis ši mano byla – nežinau, kokia mano ateitis, jeigu viskas bus tvarkoje, turėsiu savo verslą – jau esu įkūrusi įmonę“, – savo ateities planais, jeigu nebus pasiųsta kalėti į Panevėžio pataisos namus, dalinosi L. Jurkutė.
Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė Laura Golubkienė teisme sakė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog banko „Nordea“ skyriuose sostinės Saltoniškių ir Didžiojoje g. dirbusi L. Jurkutė nuo 2010-ųjų iki 2013-ųjų sausio iš banko kasos pasisavo 362 tūkst. 554 Lt.
Klientų aptarnavimo skyriaus specialistės pareigas užėmusi L. Jurkutė pinigus savinosi įvairiomis sumomis – ėmė ir po 10, ir po 20 tūkst. Lt.
Kam tokiai jaunai merginai reikėjo tokių sumų? L. Jurkutė teisme guodėsi, kad tapo dviejų patiklių vyrų auka – esą abiem paskolino pinigų, bet šiems dingus, negalėjo jų grąžinti, todėl prisiėmė kreditų, kuriuos taip pat reikėjo grąžinti.
Kaltinamoji teigė, kad atvažiavusi gyventi į Vilnių nusprendė nusipirkti butą, taip susipažino su nekilnojamojo turto agentu, kuris jai padėjo surasti būstą sostinės Antakalnio mikrorajone.
„Man už tai nereikėjo mokėti, taip žmogus įgavo mano pasitikėjimą, ir suprasdamas, kad už tai neliksiu jam skolinga, manęs paprašė paskolinti pinigų, – teisme sakė dabar jau buvusi banko darbuotoja. – Buvo paimtos paskolos ne iš vieno banko, mane ėmė slėgti paskolų našta, vis giliau klimpau į skolas, nes agentas pinigų man negrąžino, kažkur dingo. Taip ėmiau greituosius kreditus, kad padengčiau skolas, bet tai buvo užburtas ratas – reikėdavo grąžinti kitas skolas, o iš atlyginimo tai padaryti negalėjau.“
Banko darbuotoja sakė, kad apie ją ištikusias bėdas niekam, net tėvams, nepasakojo. „Bijojau“, – teisinosi ji.
„Tačiau tada pamačiau, kad banke, kuriame dirbau, yra galimybė pasisavinti, pasiskolinti pinigų, – toliau savo poziciją dėstė L. Jurkutė. – Pinigus iš savo kasos pervesdavau į kitų, jau buvusių darbuotojų sąskaitas, jos buvo nenaudojamos, to niekas nekontroliavo. Tai buvo spraga banke ir aš ja pasinaudojau. Paskui pinigus pasiimdavau – tiek, kiek tuo metu reikėjo.“
Buvusi banko darbuotoja neslėpė, kad kasoje susidarydavo lėšų trūkumas, tačiau jį esą buvo galima nuslėpti. Anot jos, kartais būdavo rengiami netikėti patikrinimai, tačiau darbuotojai jų datą žinodavo, o jeigu nežinojo, sugebėdavo pasinaudoti spragomis banke.
Pasakodama, kaip savinosi banko pinigus, L. Jurkutė „prisiminė“ ir dar vieną atvejį, kai padėjo vienam vyrui: „Dar buvo vienas artimas draugas, jis įkliuvo už kontrabandą, jam skubiai reikėjo pinigų, todėl pasitikėdama paskolinau 50 tūkst. Lt.“
Taip, anot kaltinamosios, ji 150 tūkst. Lt ji iššvaistė suteikdama paskolas, o likusiais pinigais dengė įvairius kreditus.
Paklausta, ar dalies pinigų nepralošė kazino, nes vienuose lošimo namuose turėjo „garbės svečio kortelę“, L. Jurkutė sakė: „Kazino dirba mano draugė, esu ten buvusi gal tik tris kartus ir lošiau ne iš didesnės kaip 50 Lt sumos.“
Įstatymas už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą numato laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimties metų bausmę. Kadangi L. Jurkutė kaltę pripažino, byla teisme buvo nagrinėjama supaprastinta tvarka, neapklausiant liudytojų, todėl jai bausmė turėtų būtų sumažinta trečdaliu.
Banko „Nordea“ komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas sako, kad situacija, į kurią pakliuvo bankas dėl buvusios darbuotojos kaltės, yra labai nemaloni.
„Banke veikia operacinės rizikos procedūros, kuriomis vadovaujantis, patys banko darbuotojai identifikavo nusikalstamą veiką. Nustatę pažeidimą, ėmėmės visų teisinių priemonių, o surinktus įrodymus perdavėme teisėsaugai. Šiuo metu dar vyksta tyrimas, todėl detalesnius paaiškinimus, galėsime pateikti pasibaigus bylai“, - DELFI teigė banko atstovas.
