Kai prasideda kalba apie Rumuniją, dažnai žinios apie šią šalį baigiasi tuo, kad ten yra žymioji Transilvanija – nedidelis kaimelis ir šalia jo esanti Drakulos pilis. Tame kaimelyje, beje, princas Charlesas lankosi gana dažnai ir netgi turi įsigijęs nekilnojamojo turto.
Rumunija
© Reuters/Scanpix

Tik norintiems išplėsti savo verslą į Rumunijos rinką arba ten pradėti naują projektą tai vargu ar padės. Rumunijos ambasadorius Lietuvoje Danas Adrianas Balanescu maloniai sutiko papasakoti apie savo šalies galimybes bei poreikius.

Skirtumų yra mažiau, nei manome

Nuo praeitų metų pabaigos Vilniuje dirbantis Rumunijos ambasadorius džiaugiasi atsidūręs mūsų šalyje.

„Lietuva yra labai graži. Su savo šeima jau spėjau čia nemažai pakeliauti, bet svarbiausia, kad Vilnius yra jaukus ir patogus miestas, kuriame galima mėgautis nuostabia architektūra, renginiais ir kitais žmogui svarbiais dalykais“, – trumpai savo įspūdžius apie Lietuvą išdėstė D. A. Balanescu.

Anot jo, Rumunija ir Lietuva turi daugiau panašumų nei skirtumų, tačiau dėl istorinių ir politinių priežasčių per pastaruosius 20 metų gerokai nutolo viena nuo kitos.

„Net mūsų miestai labai nesiskiria dydžiu. Pavyzdžiui, Vilnius būtų antras pagal dydį miestas Rumunijoje. Be to, plėtojame gana panašias sritis, t. y. svarbus žemės ūkis, informacinės technologijos, energetika, turizmas“, –atkreipė dėmesį pašnekovas.

Jo teigimu, anksčiau į Rumuniją iš Baltijos šalių atvažiuodavo gerokai daugiau turistų nei dabar, todėl tai tapo puikia niša išradingiems verslininkams, kurie galėtų iš naujo nutiesti tiltą tarp dviejų valstybių.

„Juk rumunai turėtų ką pamatyti ir kuo žavėtis Lietuvoje, tik reikia padėti jiems ją atrasti“, –šyptelėjo ambasadorius.

Rumunija yra pajėgi apsivalyti

Lietuvoje vien už mintį, kad socialdemokratai ir liberalai galėtų kartu valdyti šalį, gali būti užmėtytas akmenimis, o Rumunijoje tai yra realybė. Pasirodo, neseniai vykusiuose rinkimuose šios partijos sudarė koaliciją ir dabar turi maždaug 70 proc. vietų parlamente.

Pasak D. A. Balanescu, valdžia ėmėsi svarbių pokyčių, susijusių su savivaldos stiprinimu ir privatizavimo reikalais. Viliamasi, kad ant kojų po ekonomikos krizės besistojančiai Rumunijai tai padės greičiau atsigauti. Be to, dabartiniai rezultatai potencialius investuotojus ir pačius rumunus nuteikia maloniai – šalies ekonomikos augimas yra vienas sparčiausių Europos Sąjungoje (ES).

„Vienas didžiausių iššūkių mums yra ES fondų pritraukimas ir lėšų panaudojimas. Kol kas šioje srityje neblizgėjome, todėl ateityje tikimės ištaisyti padarytas klaidas. Štai iki 2020 metų Rumunijai yra numatyta skirti 40 mlrd. eurų. Ar tais pinigais pasinaudosime, priklauso tik nuo mūsų“, – svarstė ambasadorius.

Paklaustas apie korupciją Rumunijoje, pašnekovas nedvejodamas pareiškė, kad ji nėra didesnė problema nei bet kurioje kitoje civilizuotoje Europos valstybėje. Anot jo, pasitaikė visokių atvejų, bet svarbiausia, kad kaltieji buvo išaiškinti ir patraukti atsakomybėn. Tarp nuteistųjų yra aukštų valstybės pareigūnų, pavyzdžiui, ministras ir premjeras.

„Tai rodo, kad mūsų teisinė sistema veikia gerai ir valstybė sugeba atsikratyti tų, kurie daro neigiamą poveikį“, – paaiškino D. A. Balanescu.

Labiausiai išplėtotos sritys – tinkamos investicijoms

Per finansinį sunkmetį Rumunija neteko daug investicijų iš užsienio – jos nuo 10 mlrd. eurų sumenko iki 2 mlrd. Laimė, viskas pamažu vėl pradeda augti, tad verslininkams nestinga optimizmo.

Pasak ambasadoriaus, Rumunijoje svarbiausias vaidmuo tenka autopramonei, gaminančiai ne tik automobilių detales garsioms kompanijoms, bet ir surenkančiai automobilius. Vien ko vertos „Ford Motors“ ir „Renault“ investicijos.

Pavyzdžiui, prancūzų automobilių gamintojas Rumunijoje pradėjo plėtoti naują prekių ženklą „Dacia“, kuris tapo itin populiarus Rytų Europoje. Apskritai Rumunijoje esantis „Renault“ padalinys yra didžiausias tyrimų ir plėtojimo skyrius ne Prancūzijoje.

Informacinės technologijos taip pat užima svarbią vietą Rumunijos verslo žemėlapyje. Nuo sovietinių laikų šalis gali didžiuotis gerai parengiamais tiksliųjų mokslų specialistais, dominančiais viso pasaulio IT srities bendroves.

„Jei kada lankysitės kompanijos „Microsoft“ biure, tikrai išgirsite šnekant ir rumuniškai, nes ten dirba ne vienas mūsų tautietis“, – džiaugėsi pašnekovas.

Tai, kad IT sektorius įgavo didelį pagreitį, lėmė ne tik švietimo sistema, bet ir geros verslo sąlygos. Rumunijos valdžia yra nutarusi, kad IT specialistai atleidžiami nuo mokesčių, t. y. nuo jų atlyginimo neskaičiuojami jokie mokesčiai.

Kadangi algos, mokamos IT specialistams, yra vienos didžiausių, didelė dalis kvalifikuotų informatikų pasirenka tėvynę, o ne svečias šalis.

Tiesa, atlyginimai Rumunijoje stipriai svyruoja – nuo 360 iki 1 000 eurų per mėnesį. Pastarąją sumą, pasak ambasadoriaus, gali nesunkiai uždirbti išsilavinę ir jauni didmiesčių gyventojai.

Dar vienas itin svarbus Rumunijos sektorius – energetika. Negana to, kad šioje šalyje gausu naftos ir dujų telkinių, kuriais patenkinama maždaug 40 proc. vietos poreikių, žalioji energetika taip pat įgauna pagreitį.

„Elektros energija, išgaunama iš atsinaujinančiųjų šalinių, šiuo metu sudaro maždaug 14 proc. Daugiausia jos sugeneruoja hidroelektrinės ir vėjo jėgainės. Pavyzdžiui, neseniai čekų kompanija mūsų šalyje įkūrė vieną didžiausių vėjo jėgainių centrų Europoje, jos bendrs pajėgumas – 600 megavatų“, – pasakojo D. A. Balanescu.

Pasak jo, yra galimybė plėtoti ir saulės baterijų verslą, todėl turint užtektinai žinių, gebėjimų ir galimybių tai būtų puiki investicija.

Norintys plėtoti verslą Rumunijoje, anot pašnekovo, taip pat turėtų atkreipti dėmesį į valstybės iniciatyvas, kuriomis siekiama privatizuoti dideles valstybines įmones, pavyzdžiui, paštą. Be to, yra daug galimybių kelių infrastruktūros gerinimo srityje, nes Rumunija planuoja gerokai padidinti nutiestų ir atnaujintų kelių skaičių.

„Aišku, būtų nuodėmė nepaminėti žemės ūkio. Rumunija – gana didelė šalis, todėl vis dar yra neišnaudotų žemės plotų. Jie didelėms kompanijoms turėtų labai praversti, nes oro sąlygos ir dirvožemio kokybė čia itin gera, o ypač pietuose“, – paaiškino ambasadorius ir pridūrė, kad žemės ūkis patrauklus ir tuo, jog šiai sričiai ES skiria daug lėšų. Taigi mokantys ir galintys dirbti turi puikią progą prasimanyti pinigų.

Turizmas, maisto produktų eksportas ir importas taip pat atlieka nemenką vaidmenį. Pašnekovas prisipažino nustebęs, kad Lietuvos prekybos centruose sunku rasti rumuniško vyno.

„Turime gilias vyno tradicijas. Italai ir prancūzai pastaruoju metu taip pat daug investuoja į šią mūsų šalies gamybos šaką. Deja, Lietuvoje kol kas tai neduoda rezultatų. Aišku, jūs irgi turite puikių produktų, pavyzdžiui, sūrį. Jį mielai pirktų rumunai. Tad šioje srityje, manau, reikia glaudesnio ir intensyvesnio bendradarbiavimo“, – tvirtino ambasadorius.

Nuo ko pradėti?

D. A. Balanescu teigimu, Rumunijos ambasada labiausiai padėti gali mažoms ir vidutinės bendrovėms tiek Lietuvoje, tiek Rumunijoje. Jos ten gali kreiptis patarimo dėl perspektyvių sričių ar kontaktinių duomenų.

Vis dėlto ambasadoriaus pripažino, kad trūksta susidomėjimo iš abiejų pusių. Tam nemažą įtaką daro informacijos ir reklamos trūkumas. Tiesa, kol kas Rumunija neturi pakankamai lėšų, kad galėtų taip agresyviai ir plačiai reklamuotis, kaip tai daro, pavyzdžiui, Turkija. D. A. Balanescu manymu, ateityje tam bus skirta gerokai daugiau dėmesio.

„Rumunija yra jaunų žmonių šalis. Didelė dalis jų atvažiuoja į didmiesčius, pamato, kaip juose viskas vyksta, ir imasi iniciatyvos. Jie nebijo išbandyti jėgų verslo pasaulyje, todėl partnerių susirasti neturėtų būti sunku“, – konstatavo pašnekovas.

Anot jo, prieš pradedant verslą Rumunijoje reikia gerai pagalvoti ir išsirikti sritį. Turint aiškius prioritetus galima žengti ir kitą žingsnį – susirasti gerą vietos teisininką. Jis padėtų susipažinti su šalies įstatymais ir mokesčių sistema, patartų dėl dalykų, kurie žinomi tik vietiniams: tradicijų, galimybių ir kitų aspektų.

„Jei aš būčiau verslininkas iš Lietuvos, rinkčiausi iš IT, turizmo, žemės ūkio arba energetikos. Mano manymu, tai perspektyviausios ir daugiausia galimybių suteikiančios sritys mūsų šalyje“, – rekomendavo Rumunijos ambasadorius D. A. Balanescu.

Faktai

*Antra pagal dydį rinka Rytų ir Centrinėje Europoje

*Daugiausia eksportuoja į Vokietiją, Italiją, Prancūziją, Turkiją, Vengriją, Bulgarija, Didžiąją Britaniją, Nyderlandus, Ispaniją ir Lenkiją

*Daugiausia importuoja iš Vokietijos, Italijos, Vengrijos, Prancūzijos, Kinijos, Kazachstano, Lenkijos, Austrijos, Rusijos ir Turkijos

*Daugiau nei 50 proc. tautos sudaro žmonės iki 40 m.

*Rumunijoje veikia 106 universitetai, kurie kasmet išleidžia 125 000 absolventų
Iki 2020 m. ketinama 20 proc. energijos gauti iš atsinaujinančiųjų šaltinių

*„Renault“ Rumunijoje per 10 metų pagamino 4 mln. automobilių, o jos gamyklose dirba 18 000 rumunų

*Skaičiuojama, kad 2015 m. Rumunijoje bus 12,77 mln. interneto vartotojų

*Prognozuojama, kad 2015 m. IT paslaugų sektorius Rumunijoje išaugs iki 469 mln. JAV dolerių

*Į žaliosios energijos sektorių iki 2020 m. turi būti investuota 18 mlrd. eurų

Mokesčiai Rumunijoje ir Lietuvoje

Mokestis Rumunija Lietuva
Įmonės pajamų mokestis 16 proc. 15 proc.
PVM 24 proc. 21 proc.
Asmens pajamų mokestis 16 proc. 15 proc.
Socialinis draudimas (darbuotojas) 16,5 proc. 3 proc. + 6 proc.
Socialinis draudimas (darbdavys) 28-29,2 proc. 31 proc.
Dividendų mokestis 16 proc. 20 proc.
Kitos sąlygos ar privilegijos, skirtos dirbantiems savarankiškai arba smulkiajam verslui Nepriklausomos veiklos mokestis - 16 proc. Prie to priskiriama komercinis pelnas, pelnas iš laisvai samdomos veiklos, (pavyzdžiui, gydytojai, teisininkai, notarai, buhalteriai, konsultantai, architektai) ir pajamos iš intelektinės nuosavybės teisių

* Nuo 2013 m. liepos 1 d. minimalus atlyginimas Rumunijoje yra 800 lėjų (166–177 eurų)


Rumunija 2013 m. I-V mėn. užėmė 35-ą vietą pagal Lietuvos eksporto mastą

Didžiausią Lietuvos eksporto dalį (2013 m. I-V mėn.) į Rumuniją sudaro šios prekės Proc.
Plastikai ir jų dirbiniai; kaučiukas ir jo dirbiniai 21,37
Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo bei atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys bei reikmenys 15,14
Chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija 12,56
Paruošti maisto produktai; nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas; tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai 5,22
Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų dirbiniai 5,18

Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šapoka: bankų sąjunga ir stabilumo mechanizmas – ES prioritetai (9)

Bankų sąjunga ir Europos stabilumo mechanizmas yra prioritetinės Europos Sąjungos sritys ir...

JAV sugriežtino oro transporto krovinių iš Artimųjų Rytų oro uostų kontrolę

Jungtinės Valstijos nurodė griežčiau tikrinti lėktuvais gabenamus krovinius iš penkių...

Lietuviai pateko į prestižinį „Forbes“ sąrašą (19)

Vieni iš kriptovaliutų ir finansinių paslaugų startuolio „Monetha“ įkūrėjai Laurynas...

Štai kodėl pasaulio ekonomikai šiemet seksis (11)

Valstybių ekonomikos atsigauna tolygiai bei greičiau, nei buvo tikėtasi. Be to, pasaulinei...

Paskelbta nauja Lietuvos pašto vadovė papildyta (20)

Valstybės valdomam Lietuvos paštui vadovaus Asta Sungailienė.

Top naujienos

Perėjusi tikrą pragarą žydė į Vilijampolę grįžo ieškoti užkastos dėžės (6)

Izraelyje šiuo metu gyvenanti Kaune gimusi Dita Šperling savo akimis regėjo, kaip baltaraiščiai...

Lenkijos ekonomikos architektas: sukame pavojingu keliu (3)

Pirmosios nekomunistinės Lenkijos vyriausybės finansų ministras Leszekas Balcerowiczius sako, kad...

Šveicarų specialistai įvertino Gedimino kalno gelbėjimo planą: tikrai yra dėl ko nustebti (346)

Lietuvos mokslininkai ir specialistai vis dar nesutaria, kaip gelbėti Gedimino kalną. Kol mūsų...

Nori uždirbti padėdami išvengti įvestų „Sodros“ mokesčių (55)

Netylant kalboms dėl nuo šių metų įvestų „Sodros“ grindų ir jau prasidėjusių atleidimų,...

Orai: laukia šalčiausia šios žiemos naktis (19)

Antradienio naktis bus bene šalčiausia šią žiemą. Vietomis, rytiniuose ir pietiniuose šalies...

Woody Alleno įdukros pasakojimas apie tvirkinimą sukrečia: ar tikrai režisierius tai darė 7-erių mergaitei vasarnamio palėpėje? (9)

Dylan Farrow sako norinti, kad režisieriui Woody Allenui būtų pateikti kaltinimai dėl seksualinės...

Šimonytė pasakė, ką reikėjo daryt LRT: kliuvo ir Karbauskiui, ir Jakilaičiui (300)

Didesnis Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansinių duomenų viešumas būtų apsaugojęs...

Galingas Kuzminsko dėjimas išplėšė dramatišką „AX Armani“ pergalę (14)

Italijos pirmenybėse pirmadienį vakare Milano „AX Armani“ namuose po atkaklios kovos 82:80...

Turi priekaištų vilniečiams: kas jums darosi, kad taip pripratote skųstis? (64)

Per paskutinius kelerius metus teko lankytis aštuoniose Europos valstybių sostinėse ir dar bent...