aA
Panevėžietės atidaryta mažoji bendrija „Laikas desertui“ veikia tik ketvirtą mėnesį, tačiau jau dabar akivaizdu, kad starto būta gero ir verslininkai jau svarsto apie tolesnius planus.
Idėja
© Shutterstock

Įmonės, kepančios šimtalapius ir parko pašonėje atidariusios kavos namus, vadovė Miglė Janulionytė pasakojo, kad teko kone metus įrenginėti patalpas, o idėją kurti nuosavą verslą svarstė apie trejetą metų: mąstyta, kiek galėtų uždirbti, kokių investicijų reikėtų.

„Turėjome didelį tikslą, įdėjome labai labai daug darbo. Galbūt viską ir palengvino ryžtas, kad norėjome kuo greičiau atsidaryti“, – sako verslininkė.

Iki įkurdama bendriją, ji su kepimu nieko bendro neturėjo – tik labai didelį norą. Tad Miglei teko mokytis kepimo paslapčių ir sugadinti ne vieną kepinių partiją.

O savotiška meilė šimtalapiams gimė M. Janulionytei metus pagyvenus Alytuje, kur šie saldėsiai ypač populiarūs. Šiame krašte įprasta juos kepti net ir namuose.

„Labai susižavėjau kava, o prie kavos dar kažko reikia. Labai norėjau atvežti į Panevėžį šimtalapius“, – pasakoja verslininkė.

Miglė įsigudrino juos gaminti ne tik tradicinius su aguonomis, bet ir su kitais įdarais. M. Janulionytė džiaugiasi, kad startas buvo sėkmingas. Kavos namus atidarė gražų rudenį, kai miesto parke vaikščiojo daug mamų, gruodį produkcija intensyviai pristatyta įvairiose mugėse, o tada vienas paskui kitą pasipylė užsakymai.

„Giliai širdyje tikėjomės, kad taip seksis, bet maniau, kad bus prasčiau“, – Miglė pripažįsta nerimavusi.

Verslininkės manymu, iš lūpų į lūpas perduodami geri atsiliepimai yra geriausia reklama. Tad pavasarį norima prie kavinės įrengti dar ir lauko terasas, plėsti valgiaraštį.

Pikti įstatymai nebegąsdina

Dar vienos Panevėžyje įkurtos naujos mažosios bendrijos „Produktas muzika“ vadovas Rolandas Seilius juokauja tik pirmadieniais, kai nėra renginių, dirbantis direktoriumi, o kitu laiku jis – technikas. Praėjusių metų kovą savarankiškai ėmęsis profesionalaus renginių apšvietimo ir įgarsinimo verslo, vyras jau išmanė šį darbą. Jo manymu, pradedančiam verslininkui reikėtų šiek tiek gaudytis juridiniuose reikaluose, nes kitu atveju bus labai sunku. Ir nors reikalų kuriant savą verslą daug, R. Seilius pataria nesibaiminti.

„Jau dabar manau, kad nebėra tokie pikti įstatymai ir gana lengvai galima daug ką pasidaryti internetu. Ir tam tikrų lengvatų yra“, – pasakoja jaunasis verslininkas.

Anot jo, dirbant sau, kitoks požiūris ir į patį darbą, ir kitokios pajamos.

„Valdiškame darbe jaučiasi stabilumas. Algą gauni kiekvieną mėnesį, žinai, kiek gausi ir kada. Dirbant sau, dinamikos daugiau“, – palygino R. Seilius.

Jo versle paprastai daugiau užsakymų vasarą ir gruodį, o sausis, spalis ar lapkritis – finansine prasme tuštesni. Pasak R. Seiliaus, tinkamai sudėliojus pajamas ir išlaidas, jis gali sakyti, kad verslas klostosi gerai. Laisvesniu laiku tiesiog pailsima ar rengiamasi naujiems darbams.

Daugėja verslo naujokų

Imtis verslo ryžtasi ne kiekvienas, tačiau panevėžiečiai verslumo nestokoja ir ganėtinai drąsiai įgyvendina idėjas. Visos šalies ekonomikoje smulkusis verslas įgyja vis didesnį svorį, o jį kuriantieji dairosi novatoriškų idėjų, užgoždami kadaise it grybai po lietaus dygusias principu perku ir parduodu dirbančias įmones.

Registrų centro duomenimis, 2018 metais Lietuvoje įregistruoti 11 771 juridinis asmuo, arba beveik 4 procentais daugiau nei 2017 metais. Daugiausia naujai įregistruotų ūkio subjektų Vilniaus apskrityje, mažiausiai – Tauragės. Panevėžio apskrityje pernai įregistruota 74 įmonėmis daugiau nei 2017-aisiais – 511. Panevėžyje pernai į rinką atėjo 277-i verslo naujokai, rajone – 74 (2017 metais mieste registruota 210 juridinių asmenų, rajone – 78).

Panevėžio verslo konsultacinio centro vadovės Akvilės Žiaunienės teigimu, praėjusiais metais centras pagelbėjo įsikurti 40-iai įmonių, o tai dešimčia daugiau nei 2017 metais.

Kartais deklaruojama apie paramą grįžusiesiems, bet iš tiesų jos nėra.
Akvilė Žiaunienė

Imasi jaunimas

Panevėžyje įregistruotų naujų įmonių veikla labai įvairi – servisai, krovinių gabenimo, statybos paslaugos, dantų techniko veikla ir pan. Vadinamųjų perku ir parduodu įmonių gerokai mažiau, nei tokių kurdavosi anksčiau.

Nauji panevėžiečių verslai nebūna dideli: dirba vienas trys darbuotojai, kartais – iki dešimties. Steigiančiųjų amžius labai įvairus, tačiau daugiausia į verslo vandenynus ryžtasi nerti jaunimas.

„Vyresnių nei 50-ies ateina vienas kitas – paprastai tėvas ir vaikas šalia“, – pasakoja A. Žiaunienė.

Anot jos, pastebima, kad panevėžiečiai noriau renkasi kurti ne individualiąsias įmones, o mažąsias bendrijas ir uždarąsias akcines bendroves.

„Kas turi pinigų, paprastai registruoja uždarąsias akcines bendroves, nes sakoma, kad savininko atsakomybė yra kitokia – asmeninis turtas atskirtas nuo įmonės turto. Iš kitos pusės, gal tik toks popierinis dalykas likęs – tai nebėra svarus argumentas“, – mano A. Žiaunienė.

Pasak direktorės, bankrotas juk neištinka per savaitę ar mėnesį, niekas registruodamas įmonę neprogramuoja kracho.

Aukštaitijos sostinėje pastebima, kad verslus kuria ir sugrįžę emigrantai. Dalis jų pagalbos kreipiasi ir į Verslo konsultacinį centrą, tačiau daugeliu atvejų gerų žinių apie valstybės pagalbą emigrantai neišgirsta.

„Kartais deklaruojama apie paramą grįžusiesiems, bet iš tiesų jos nėra“, – A. Žiaunienė sako, kad žodis „emigrantas“ didelių privalumų nesuteikia.

Jos pastebėjimu, turbūt tik kuriant verslą kaime grįžusiesiems iš emigracijos pagal tam tikrą priemonę pridedama papildomų balų, tačiau tai daroma ne jiems vieniems. Tad tokia parama – gana simbolinė.

„Ateina grįžusieji, bet, liūdna tai sakyti, daugeliu atvejų jie nusivilia“, – pripažįsta A. Žiaunienė.

Vienintelė svaresnė parama, suteikiama visoms naujai registruotoms įmonėms, – paskola verslo pradžiai.

Įvertina riziką

Įsteigti verslai, kiek pastebima, gana sėkmingai išsilaiko, o įmonės dažnai ir plečiasi. Pavyzdžiui, viena Panevėžio įmonė, pasinaudojusi jaunimui skirta parama, įsteigta prieš trejus metus, o dabar savininkas jau turi vizija verslą plėsti. A. Žiaunienės teigimu, dažna nauja įmonėlė išgyvena mažiausiai penkerius metus. Pašnekovės nuomone, tokios tendencijos susijusios su išaugusia atsakomybe imantis verslo.

„Tokių, kurie ateitų po metų kitų ir sakytų, jog nieko neišėjo, labai mažai. Pamenu gal tik vieną“, – sako A. Žiaunienė.

Be to, pasinaudojus tam tikra parama įmonei steigti, taip paprastai verslo ir negalima mesti – būtina išdirbti bent terminą, kuriam įsipareigojama pasirašant sutartį dėl paramos.

Pasak A. Žiaunienės, į verslą nebeneriama stačia galva. Steigiantieji įmonę išmano sritį, kurioje turi idėjų darbuotis savarankiškai, turi tam tikrą įdirbį joje arba atitinkamą išsilavinimą. Direktorės žodžiais, dažniausiai pradedantys verslininkai jau būna padirbėję toje srityje didesnėje įmonėje arba atskyla nuo šeimos verslo. Pavyzdžiui, tėvai turi vieną verslą, o atžala steigia tokį pat kitoje vietoje.

Svarbiausia - idėja

Sugalvoti verslo idėją – bene sunkiausias uždavinys. A. Žiaunienės manymu, lengviausia turbūt kurti vadinamąjį perku ir parduodu verslą. Žinoma, jei tik turima tam lėšų. Kai kuriose nišose dirbančiųjų jau darosi daugoka.

„Grožio salonų yra turbūt kas antrame name“, – direktorė svarsto, ar iš tiesų valstybei reikia ruošti tiek šių specialistų.

Nemažai Panevėžyje įsteigta ir servisų.

Galvojant apie verslą, reikėtų pamąstyti ir apie vietą, kur bus vykdoma veikla. Pavyzdžiui, steigtis Panevėžio rajone ne vieną vilioja rajono Savivaldybės siūloma papildoma parama, tačiau gyventojų koncentracija ten mažesnė. Pasak A. Žiaunienės, rajone plėtoti statybų, veterinarinių paslaugų verslą problemų nėra, tačiau kirpyklai kaime išsilaikyti greičiausiai būtų sudėtinga.

„Kas iš to, jeigu atsidarys kirpyklą rajone ir neturės pakankamai klientų? Net ir pas geriausią kirpėją žmonės nevažiuos į Naujamiestį“, – pažymi direktorė.

Faktai

Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje veikė 105 093 ūkio subjektai. Palyginti su 2018 metų sausio 1 diena, šis skaičius išliko beveik nepakitęs – buvo 104 117. Beveik ketvirtadalis ūkio subjektų užsiėmė didmenine ar mažmenine prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu. Net 82 procentai veikiančių ūkio subjektų turėjo mažiau negu 10 darbuotojų ir juose dirbo kone penktadalis visų šalies dirbančiųjų.

Panevėžio apskrityje sausio 1-ąją veikė 6 406 ūkio subjektai, o pernai tuo pačiu laiku – 6 394.

Registrų centro duomenimis, Panevėžio mieste praėjusiais ir 2017 metais daugiausia registruota uždarųjų akcinių bendrovių – atitinkamai 92 ir 106. Taip pat nemažai įregistruota mažųjų bendrijų: 2018 metais – 73, 2017 metais – 65. Pernai ir užpernai mieste įregistruota ir po keliolika naujų viešųjų įstaigų ir asociacijų. Panevėžio rajone pernai daugiausia įregistruota mažųjų bendrijų – iš viso 38 (2017 metais tokių įregistruota 20). Rajone pernai taip pat įregistruotos 28 uždarosios akcinės bendrovės, o 2017 metais jų buvo 45.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Emigrantai išsakė, kas Lietuvoje blogai ir kodėl paliko tėvynę (180)

Žmonės iš Lietuvos emigruoja ne tik dėl ekonominių priežasčių. Jie, kaip parodė Vytauto...

Pirko kompiuterius ir nusvilo: taip įmonė gali ir bankrutuoti (111)

Verslininkas Laimonas – apstulbęs. Prieš kurį laiką iš vienos įmonės nusipirkęs tris naujus...

Konkurencijos taryba: „Gazprom“ turto išieškojimas yra sudėtingas (6)

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ jau beveik 5 metus nesumokant Lietuvai 42 mln. eurų baudos,...

Dokumentai atskleidžia – „Rosneft“ padeda Venesuelai apeiti JAV sankcijas (17)

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro nukreipia naftos pardavimus į Rusiją ir per valstybinę...

„Lietuvos energija“ NT aukcione pardavė pastatų kompleksą už 4,2 mln. eurų

Energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklausanti bendrovė „NT Valdos“...

Top naujienos

Prezidento rinkimai. Tie metai pakeitė Lietuvą (21)

Dalia Grybauskaitė į Lietuvos politikos olimpą prieš dešimtmetį įsiveržė tarsi šviežio...

Emigrantai išsakė, kas Lietuvoje blogai ir kodėl paliko tėvynę (180)

Žmonės iš Lietuvos emigruoja ne tik dėl ekonominių priežasčių. Jie, kaip parodė Vytauto...

Orai: užklups staigūs ir nemalonūs pokyčiai (13)

Šeštadienio nakties orai išliks ramūs, mažai debesuoti ir sausi. Nedideles orų permainas...

Prieš „Panathinaikos“ dominavęs „Real“ – jau per žingsnį nuo Eurolygos finalo ketverto (6)

Eurolygos atkrintamosiose antrą pergalę iškovojo čempionų titulą ginanti Madrido „Real“...

Tragiškas įvykis Panevėžyje: žuvo motociklo vairuotojas papildyta (248)

Policijos departamentas informavo, kad penktadienio vakarą Panevėžyje įvyko nelaimė....

Mirtinai užšalo, bet išgyveno: slidininkės išgyvenimo istoriją sunku paaiškinti net medikams (55)

Kai Anna Bagenholm slidinėdama nusirito nuo kalno tiesiai į ledinį vandenį, jos kūno temperatūra...

Arši Zelenskio ir Porošenkos akistata: po rankos paspaudimo tučtuojau perėjo į puolimą žiūrovai elgėsi lyg koncerte; atnaujinta 21.55  (561)

Penktadienį nacionaliniame sporto komplekse „Olimpijskij“ Kijeve vyko aršūs kandidatų į...

Kurtinaičio žodžiai pradeda pildytis: „Žalgiriui“ neįmanomų dalykų tiesiog nebūna? laida „Krepšinio zona“ (74)

17 procentų – taip buvo vertinti Kauno „Žalgirio“ šansai ketvirtadienį nukauti Stambulo...

„Barcelona“ žengė „Žalgirio“ ir baskų keliu: į Kataloniją grįš su pergale rankose (4)

Eurolygos atkrintamosiose „Barcelonai“ pavyko tai, ką ketvirtadienį vakare atliko Kauno...