Žurnalas „Forbes“ pabandė išsiaiškinti, kaip B. Berezovskis, pardavęs praktiškai visą turtą Rusijoje, sugebėjo taip gretai iššvaistyti milijardus, kas jį atvedė prie žlugimo slenksčio. 1999 metais verslininkas išgyveno tikrą aukso amžių: žmogus, kurį jis nuoširdžiai vadino savo draugu, buvo aiškus favoritas kovoje dėl šalies prezidento posto. „Sibneft“, „DogoVAZ“ ir „Rusal“ dirbo stabiliai ir pelningai. B. Berezovskis galėjo praktiškai neveikti nieko – už jo turtų augimą buvo tiesiogiai atsakingi bičiuliai Romanas Abramovičius ir Badris Patarkacišvilis.
2000 metų gegužę B. Berezovskis nuėjo pas neseniai Rusijos prezidentu išrinktą Vladimirą Putiną. Vos prieš kelias dienas V. Putinas buvo pasirašęs įsaką įsteigti septynias federalines apygardas, padėjusias pradžią prezidento valdžios vertikalei. „Volodia, mes taip nesitarėme“, - prezidentui pareiškė oligarchas. Tačiau su kuo nors tartis V. Putinui nebebuvo jokios būtinybės. Prezidentas prieš B. Berezovskį pradėjo sunaikinimo kampaniją. Verta prisiminti baudžiamąją bylą „Aeroflot“, karą dėl ORT.
2000 metų rudenį B. Berezovskis ir B. Patarkacišvilis iš R. Abramovičiaus gavo pirmuosius pinigus už „Sibneft“. Oligarchas pirmiausia persikraustė į Prancūziją, o tada į Londoną. „Aš jį tikinau, jog Londonas tinkamesnė vieta verslui ir ryšiams“, - pasakoja turtuolio draugas Vladimiras Voronovas. Bet kokiu atveju Londonas turėjo kozirį – Jungtinė Karalystė neišduodavo Rusijai politinių pabėgėlių.
Prestižiniame Londono Meiferio rajone B. Berezovskis išsinuomojo biuro patalpas. Artimas iš Rusijos pabėgusio oligarcho bičiulis, kuris tuo metu buvo atsakingas už turtuolio išlaidas, pasakoja, jog per mėnesį B. Berezovskis išleisdavo apie 10 mln. dolerių (26 mln. Lt): „Kaip pamišęs skraidydavo lėktuvu. Per mėnesį lėktuve praleisdavo 80-90 valandų. Prancūzija, Izraelis, Gruzija – kol nebuvo jokių apribojimų, skraidydavo nuolat“.
B. Berezovskiui kvaršinti galvos dėl išlaidų nereikėjo. Nuo pat pradžių už finansus ir visus verslo projektus buvo atsakingas jo verslo partneris Badris Patarkacišvilis. Kaip per paskutinį interviu „Forbes“ sakė pats B. Berezovskis, jis iš karto visus pinigus atidavė Badriui, o tada pragyvenimui ir verslui drąsiai iš jo juos imdavęs.
Neskaičiuojant kasdieninių išlaidų, būta ir svarbesnių investicijų – juk reikėjo išsaugoti įtakingo ir turtingo verslininko įvaizdį. 25 mln. dolerių (65 mln. Lt) jis išleido lėktuvo įsigijimui, 10 mln. dolerių (26 mln. Lt) – butui prestižiniame Belgravijos rajone, dar daugiau pinigų prireikė 110 metrų ilgio jachtos statyboms. Visi šie pinigai buvo skirti ne mėgautis linksmu gyvenimu, o padėčiai visuomenėje išlaikyti. Juk aršiausias V. Putino priešas turėjo kelti pagarbią baimę ir susižavėjimą.
B. Berezovskio biure Londone virė gyvenimas, prašytojų srautas niekada nesumenkdavo. Buvęs B. Berezovskio verslo partneris Jevgenijus Joffe „Forbes“ oligarchą tuo metu supusius žmones apibūdino labai šiurkščiai: „Tai buvo arba vagys ir sukčiai, arba tiesiog reikiamos kompetencijos neturėję žmonės, arba du viename“.
Anot artimo B. Berezovskio partnerio, oligarchas neslėpdavęs, jog verslo strategijos jam kelia nuobodulį. „Kartą priverčiau jį sudalyvauti verslo susitikime – jis per jį paprasčiausiai užsnūdo“, - teigia šaltinis.
„Mano susidomėjimas verslu išgaravo 1994 metais“, - per interviu „Forbes“ yra sakęs pats B. Berezovskis. Kai kuriuos verslo partnerius jo požiūris tiesiog šokiravo. „Mane sukrėtė faktas, jog toks intelektualus ir dvasingas žmogus versle gali elgtis taip primityviai“, - sakė J. Joffe.
