Urtė pasidalino mintimis, kaip jiems pavyko prisijaukinti kanarėlėmis vadinamus vietinius ir pradėti savųjų „Kanarėlių“ verslą.

– Kanarų salos – pakankamai netradicinė kryptis išvykti iš Lietuvos. Kodėl pasirinkote būtent jas?

– Į Tenerifę atvykau prieš dvejus metus. Mano mama čia praleido ne vieną žiemą, atvykdavau jos aplankyti ir įsimylėjau šią vietą. Baigusi mokslus norėjau pradėti savo veiklą, todėl buvo puiki proga pradėti vietoje, kurioje malonu gyventi. Puikus klimatas visus metus ir neapsakomas salos grožis greitai papirko.
Atvykau į Tenerifę mokėdama tik anglų kalbą. Ispanų kalbos nesimokiau, todėl kol kas negaliu pasigirti, kad kalbu ispaniškai. Parduotuvėje susikalbėti žinių pakanka, bet tik tiek. Aš asmeniškai dirbu su lietuviais, todėl kalba nėra reikalinga, tačiau greitu metu šiek tiek keisis darbo pobūdis – džiaugiuosi, kad būsiu priversta tobulinti ispanų kalbos žinias.

– Kokias paslaugas atvykstantiems dabar gali pasiūlyti „Kanarėlės“?

– Suplanuojame atostogas, padedame užpildyti atostogų laiką veiklomis (kai kurias veiklas siūlome savo svečiams patys, kitas organizuoja kitos įmonės), organizuojame vestuves, padedame perkant ar parduodant turtą Tenerifėje ir esame laisvai pasiekiami visais klausimais apie Tenerifės salą.

– Ar jūsų pagrindinė auditorija yra turistai iš Lietuvos?

– „Kanarėlėms“ pradėjus veiklą turėjome svečių tik iš Lietuvos, tačiau labai greitai pradėjome traukti ir užsieniečius. Šiuo metu pas mus atvažiuoja užsieniečių iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos. Turime ir puslapį anglų kalba www.travelcanaries.com. Tačiau visada maloniausia aptarnauti savo tautiečius – jie būna aktyvesni bendrose veiklose.

– Ar sunku Kanarų salose įsitvirtinti atvykėliams? Susirasti ten darbą, būstą.

Kanarai
– Tenerifėje darbo ieškoti neteko. Istorijų esu girdėjusi įvairių. Vieni darbą susiranda labai greitai, kitiems nepasiseka ir tenka važiuoti namo. Kuo daugiau kalbų mokate, tuo daugiau šansų, kad darbą susirasti neužtruks.

Daugelis čia dirbančių tautiečių skundžiasi, kad gauna tik vieną laisvą dieną per savaitę. Mano nuomone, taip pasimato didžiausias savo verslo privalumas: kartais visai neturi laisvų dienų, bet dirbant mylimą darbą to neskaičiuoji. Būsto nuoma nėra problema, jeigu norima nuomotis ilgesniam negu trijų mėnesių laikotarpiui.

– Kaip atvykėlius priima vietiniai gyventojai?

– Vietiniai gyventojai čia labai malonūs, paslaugūs, visada šypsosi. Atvykėlius jie priima gerai, iki tam tikro lygio. Jeigu reikia tvarkyti kokius nors svarbius reikalus, vietiniui tai pavyks padaryti produktyviau ir greičiau.

Vietiniai, tie tikrieji kanariečiai, labai skiriasi nuo mūsų. Mums, lietuviams, viskas turi vykti greitai. Jeigu dirbame, tai per dieną galime padaryti daugybę visokių reikalų reikaliukų, o jie ne - jiems turi vykti viskas lėtai, ramiai, be streso. Vėluoti 15 min. reiškia ateiti laiku. Nuvažiuoti į kitą salos pusę – tai didžiulė kelionė (iki 150 kilometrų). Mes per savaitę salą apvažiuojame tris kartus.

– Ar pradėjusi gyventi Kanarų salose sutikote ten nuolat gyvenančių lietuvių?

– Tik atvykusi gyvenau šiaurinėje salos dalyje, todėl pirmais metais čia gyvenančių lietuvių sutikau labai nedaug. Persikrausčiusi į pietinę salos dalį sužinojau, kad yra nemažai čia gyvenančių tautiečių, yra „Facebook“ grupė „Tenerifės lietuviai“, organizuojami susitikimai, bendros šventės, tokios kaip Kalėdos, Naujieji metai. Su kiekvienais metais lietuvaičių čia vis daugėja.

– Ar prieš atvykdama į Kanarų salas žinojote, kad norite ten kurti verslą, ar verslo idėja gimė tik atvykus?

– Pirmą kartą atvykusi atostogų pradėjau svarstyti, ką galėčiau veikti čia gyvendama. Mano mama visada kupina idėjų, todėl ilgai netrukome sugalvoti man veiklos. „Kanarėlės“ buvo puiki idėja, pradžiai reikalaujanti minimalių investicijų.

Iš esmės su turizmu nieko bendro niekada neturėjome. Atvykus į Europos turistinį rojų, natūraliai kyla idėja kažkaip tapti šios didelės rinkos dalimi.

Šiuo metu prie turizmo prijungėme prekybą nekilnojamuoju turtu – tai yra kitas logiškas žingsnis. Žmonės, atostogavę ir įsimylėję Tenerifę, svarsto galimybę čia turėti savo turto – yra labai gera turėti namus ten, kur visada šilta, saulėta ir ramu.

– „Kanarėlės“ – gražus turizmo verslo pavadinimas. Kaip kilo jo idėja?

– Kanarėlėmis mes vadinome vietinius kanariečius. Taip juokaudavome. Kai atėjo laikas pradėti veiklą, susijusią su turizmu, iš karto supratome, kad tai turi pasivadinti „Kanarėlėmis“. Asmeniškai aš save jau laikau „kanarėle“.

– Kiek laiko užtruko įsteigti verslą, susitvarkyti reikiamus dokumentus?

Urtė Uchockytė
– Biurokratija čia egzistuoja kaip ir visur kitur Europoje. Yra du esminiai vietiniai ypatumai. Pirmiausia, čia labai šilta, gera gyventi ir institucijos yra linkusios dirbti labai trumpas darbo valandas (kartais tik iki 13 val.), o antra, Tenerifėje kartais yra dubliuojamos tos pačios paskirties institucijos – viena Ispanijai, o kita – Kanarų saloms. Na, dėl vietinio ramaus būdo taip pat kartais tenka palaukti.

Įmonę atidarėme per keletą mėnesių, asmeninę veiklą įregistravome labai greitai. Viskas praėjo sklandžiai ir daug ramiau, lėčiau nei esame įpratę. Jei būtume pradėję turizmo verslą Lietuvoje, būtų daug kebliau – juk Lietuvoje šiltasis sezonas yra trumpas, kai tuo tarpu Tenerifė džiaugiasi nuolatiniu turistų antplūdžiu visus metus. Manau, kad tai yra tobula vieta vystyti turizmo verslą.

– Ar pradžioje pavyko išgyventi tik iš „Kanarėlių“ verslo? Kiek laiko prireikė, kad verslas pradėtų nešti pelną?

– Praktiškai gyvename iš „Kanarėlių“ nuo pat mano atvykimo į Tenerifę. Pradžia buvo sunkesnė, reikėjo daug ko išmokti. Tačiau kantrybė ir uolus darbas duoda vaisių. „Kanarėlės“ gyvuoja jau dvejus metus. Organiškai plečiamės, šiuo metu atidarinėjame biurą, kur taip pat prekiausime nekilnojamuoju turtu.

Turistinis sezonas Kanarų salose nesibaigia, todėl „Kanarėlės“ yra užimtos visus metus. Žinoma, labai daug darbo būna per didžiąsias šventes. Nuolat su „Kanarėlėmis“ dirba trys žmonės, kartais į pagalbą prisijungia dar keletas. Šiuo metu planuojame didinti nuolatinę komandą – ieškosime naujos „kanarėlės“.

– Kiek maždaug kainuoja susiplanuoti savaitės atostogas su „Kanarėlėmis“?

– Savaitės atostogos vienam asmeniui kainuoja apie 400 eurų. Į šią sumą įeina lėktuvo bilietai, apartamentų nuoma, automobilio nuoma, „kanarėlių“ pasitikimas ir kelionės plano sudarymas. Organizuojame žygius, šokinėjimą nuo uolų, nardome su vėžliais – šitos paslaugos mūsų svečiams yra nemokamos. Vieną dieną per savaitę sukviečiame visus savo svečius ir linksmai leidžiame laiką paplūdimyje ar žygiuodami vienu iš nuostabių Tenerifės takų.

Labai smagu matyti, kad po atostogų išleidžiame savo svečius pailsėjusius, įdegusius ir pasiruošusius kitais metais vėl mus aplankyti. Susipažįstame su begale įdomių žmonių, kartu atrandame dar mums patiems nežinomus salos kampelius. Galvoju, kad dirbu savo svajonių darbą – į nieką jo nekeisčiau.

– Kokius galėtumėte įvardinti salų pranašumus čia kuriant verslą?

– Labai priklauso nuo to, su kuo lyginsime ir kokioje situacijoje verslas yra kuriamas. Šiuo metu salos yra labai patrauklios visiems stambesniems nekilnojamojo turto investuotojams – kainos patrauklios, pasiūla pirkėjo naudai, rinka aktyvi, nuomos rinka aktyvi ištisus metus.

Kita vertus, biurokratija yra ispaniška – viskas vyksta ramiai. Taip pat vietinė rinka reikalauja tam tikro laiko susipažinti, priprasti prie ritmo. Jei norima daryti labai greitą ir aktyvų verslą – bus sunku, nes tam reikia laiko.

Iš pirmo žvilgsnio aplinkinė rinka atrodo labai daug žadanti – visur, atrodo, kažko reikia ir galima sėkmingai dirbti. Čia pagyvenęs supranti, kad ne viskas greitai pasidaro ir vien geros idėjos nepakaks – reikia puikaus įgyvendinimo. Salos išmoko kantrybės. Tai yra labai svarbi savybė valdant verslą.

– Ar gyvendami Kanarų salose dar užsukate į Lietuvą?

– Nors Kanarų salos labiau traukia savo klimatu, įvairove (kalnai, vandenynas, miškai), žmonių nusiteikimu ir nesibaigiančiu atostogų sezonu, į Lietuvą grįžtame porą kartų per metus. Vasarą stengiamės pabūti apie 2 mėnesius. Lietuviškos vasaros mums patinka. Labiausiai pasiilgstame šeimos ir draugų, nors draugai išsibarstę po visą pasaulį, retai kada pavyksta juos pagauti Lietuvoje. Pasiilgstame ir juodos duonos, varškės, kefyro bei pievų…