aA
Lietuvoje greitai skolintis ir prasiskolinti gali beveik kiekvienas – net ir psichikos ligonis. Finansų rinkos priežiūrą vykdanti institucija skėsčioja rankomis ir kalba apie vartojimo kreditų reglamentavimo nuostatų griežtinimą – esą dabar taikomas reguliavimas palieka per daug laisvės interpretacijoms.
Finansai
Finansai
© Shutterstock nuotr.

Greitąją paskolą Lietuvoje gali gauti beveik visi norintys ar, tiksliau, prašantys: bedarbiai, pajamų negaunantys moksleiviai ar net psichiatrinėse institucijose reziduojantys gyventojai. Šią savaitę paaiškėjo, kad reguliariai Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos ligoninėje nuo depresijos ir šizofrenijos gydomas ir tik 30 proc. darbingumą turintis 52 metų vyriškis yra prisiėmęs greitųjų paskolų už 16 tūkst. litų. Kartu su priskaičiuotomis palūkanomis jam iš viso reikia grąžinti beveik 30 tūkst. litų, nors per metus jo neįgalumo pensija siekia tik 9 276 litus.

Vyriškio artimieji sako nežiną, kaip reikės grąžinti skolas, ir baiminasi, kad dėl nevykdomų finansinių įsipareigojimų gali būti areštuotas jo butas. Jie teigė kreipęsi į greituosius kreditus siūlančias bendroves prašydami, kad psichiatrijos ligoninėje gulinčiam vyriškiui nebebūtų išduodamos greitosios paskolos, tačiau esą tik dalis jų pažadėjo imtis tokių veiksmų.

Daugiau reguliacijų – mažiau interpretacijų

Nuo šių metų pradžios visos finansų rinkos priežiūrą perėmęs Lietuvos bankas pripažįsta, kad šiuo metu šalyje taikomas Vartojimo kredito įstatymas palieka nemažai vietos interpretacijoms, todėl esą ir pasitaiko atvejų, kai greitieji kreditai išduodami psichiatrinėse ligoninėse gydomiems pacientams. Pasak Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus viršininkės Renatos Babkauskaitės, jau anksčiau, įvertinus susidariusią padėtį, ketinama išsamiau paaiškinti įstatyme nustatytus reikalavimus.

„Vartojimo kredito įstatyme yra nurodytas reikalavimas kredito davėjui vertinant asmenų mokumą vadovautis atsakingo skolinimo principu, todėl, prieš suteikiant vartojimo kreditą, yra vertinama kredito gavėjo pateikta ir kita prieinama informacija, galinti turėti įtakos kredito gavėjo mokumui. Išanalizavus esamą praktiką, identifikavus problemiškas vietas, ketinama parengti teisės akto, reglamentuojančio vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo principus, projektą. Manome, kad vertėtų aiškiau apibrėžti konkrečias atsakingo skolinimo pareigas vartojimo kredito davėjui, taip būtų išvengta įvairių šio principo interpretacijų ir užtikrintas vienodas šios nuostatos keliamų tikslų įgyvendinimas“, – teigė R.Babkauskaitė.

Drausti ar griežtinti?

Ji taip pat informavo, kad nuo lapkričio 1 dienos įsigalios naujosios Lietuvos banko parengtos Finansinių paslaugų reklamos gairės, detalizuosiančios visoms finansinėms paslaugoms, tarp jų – ir vartojimo kreditams, taikomus reikalavimus reklamos turiniui ir formai, nes esą kai kurie vartojimo kredito davėjai šiuo metu savaip interpretuoja įstatymo nuostatas ir taip klaidina vartotojus.

Vilius Šapoka
Vilius Šapoka
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Tam tikrais atvejais tam tikruose sektoriuose išryškėjo tam tikros problemos, todėl, siekdami vienodo standarto, parengėme gaires. Šiuo metu mes diegiame bendrą praktiką, kad visuose finansų rinkos segmentuose reklamos kokybė būtų vienodai skaidri ir patikima. Tikimės, kad nuo šiol rinkos dalyviai elgsis atsakingiau ir vengs reklamų, kurios gali suklaidinti klientus“, – kiek anksčiau šią savaitę BNS sakė Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka, nors konkrečių pažeidimų ar pažeidėjų taip ir neįvardijo.

Pasak R.Babkauskaitės, visiškai panaikinti greitųjų kreditų reklamą esą negalima, nes Lietuva yra perėmusi reikalavimus vartojimo kreditų reklamai nustatančią Europos Sąjungos direktyvą, nenumatančią tokios galimybės.

Reklamos reikia, bet sąžiningos

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė Kristina Nemaniūtė-Gagė „Atgimimui“ sakė, kad finansų rinkoje veikia daug greituosius kreditus suteikiančių bendrovių, kurių dalis dirba šešėlyje. Būtent pastarosios esą dažniausiai klaidina vartotojus, neapdariai skolina jiems pinigus ir apskritai savo veikla pažeidinėja įstatymus. Pasak pašnekovės, jei visi greitųjų kreditų davėjai laikytųsi įstatyme numatytų reikalavimų ir suteiktų potencialiems klientams būtiną informaciją, reklama leistų klientams rinktis patikimiausius kreditorius:

„Iš tiesų, pasitaiko atvejų, kai greitųjų kreditų bendrovės reklamoje pateikia iškreiptą informaciją arba nuslepia tam tikras sąlygas, tačiau kaip kitaip klientas gali patikrinti ir sulyginti skirtingus paslaugų tiekėjus? Kaip žinia, Lietuvos bankas neseniai išleido komentarą, kuriame ragino greitųjų kreditų bendroves neklaidinti klientų reklamomis ir nepiktnaudžiauti įstatymo interpretacijomis. Jei įmonės laikytųsi šio raginimo ir įstatymo reikalavimų, reklama leistų palyginti skirtingas įmones ir pasirinkti tinkamiausią.“

K.Nemaniūtė-Gagė teigė, kad greitosios paskolos yra labai specifinis produktas, įgyjamas internetinėje arba mobiliojoje erdvėje, o reklama esą yra vienintelis būdas vartotojus supažindinti su juo, todėl visiškas reklamos draudimas šiuo atveju būtų netikslingas. „Tada galėtume kalbėti apie apskritai bet kokios reklamos draudimą, nes jos visos turi tokį poveikį vartotojams“, – nemato skirtumo tarp greitųjų kreditų ir kitokio pobūdžio verslo pašnekovė.

Kaip įveikti priklausomybę nuo paskolų?

Kita vertus, psichiatrinėje ligoninėje gulinčio paciento prisiimtų finansinių įsipareigojimų vartojimo kreditų davėjams pavyzdys rodo, kad greitosiomis paskolomis susigundo toli gražu ne tik racionaliai mąstantys asmenys, gebantys atsirinkti reklamose pateiktą informaciją. Žinoma, daugelis iš jų nėra ligoniai, tačiau paprasčiausiai nemaža dalis jų paskolas ima neįvertinę, ar išgalės jas grąžinti.

Tą pripažįsta ir Lietuvos banko atstovė R.Babkauskaitė: „Deja, dažnai ir patys asmenys, imantys kreditus, neįvertina savo galimybių ir neatsakingai skolinasi, neskaičiuoja, kiek jiems tai kainuos. Nors Vartojimo kredito įstatymas nustato standartinę ikisutartinės informacijos formą, kuri yra pateikiama vartojimo kredito gavėjui, tačiau manoma, kad pastarieji ne visada įvertina pateiktą informaciją bei savo sprendimų pasekmes.“

Negana to, pasitaiko atvejų, kai žmonės taip įninka skolintis, kad net areštuojamas turtas neatbaido nuo kreditų ėmimo. Tiesa, pasak K.Nemaniūtės-Gagės, šiuo metu Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija kuria duomenų bazę, į kurią būtų įtraukiami asmenys, prašantys, kad būtų apribotos jų galimybės skolintis. Tačiau toks ribojimas galiotų tik tarp asociacijos narių bei bendrovių, sutinkančių dalyvauti projekte. Galimybės skolintis šešėlyje greičiausiai liktų nepakitusios.

Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Prekyba su Rusija: dalis Lietuvos verslininkų net ir vykstant karui skubėjo užsipildyti sandėlius

Šių metų kovą, vykstant karui Ukrainoje, importas iš Rusijos į Lietuvą padidėjo 55 proc....

„Gazprom“ nominavo Schroederį į stebėtojų tarybą (1)

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ į stebėtojų tarybą oficialiai nominavo buvusį Vokietijos...

Nausėda: Lietuva pasirengusi imtis lyderystės vežant grūdus iš Ukrainos (1)

Baltijos šalys ir Lenkija yra pasirengusios imtis lyderystės vežant grūdus iš Ukrainos, tačiau...

Į Lietuvą atvykusį bandomąjį Ukrainos grūdų krovinį kraus „Bega“ (1)

Į Lietuvą antru bandomuoju traukiniu iš Ukrainos atgabenti grūdai bus kraunami per vieną...

Statybų kainos privertė apsvarstyti prekybos tinklų plėtrą: stabdo planuotas rekonstrukcijas (4)

Statybų kainoms toliau šokant į viršų, kai kurie prekybos tinklai neslepia dėl to koreguojantys...

Top naujienos

Delfi PliusTomas Janonis

Valstybė kapituliavo prieš Jurijaus Borisovo tvirtovę: štai kuo baigėsi kelis metus vykusi kova

Su Rusija siejamo nušalinto prezidento Rolando Pakso bendražygio ir verslininko Jurijaus Borisovo...

Prekyba su Rusija: dalis Lietuvos verslininkų net ir vykstant karui skubėjo užsipildyti sandėlius

Šių metų kovą, vykstant karui Ukrainoje, importas iš Rusijos į Lietuvą padidėjo 55 proc....

Verslas PliusUgnė Karaliūnaitė

Gamyklos Klaipėdoje vadovė Vaicekauskienė: lietuviai visiškai nebenori dirbti

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusios gamyklos „ Baltijos Eukutecas “,...

Ne tik taupumas, bet ir smūgis Rusijai: ko norime labiau – karo pabaigos ar įjungto oro kondicionieriaus?

Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą įžiebė diskusijas apie Europos energetinį saugumą. Vis...

Ernestas Naprys

Sukrėsta kriptovaliutų rinka neberanda krypties – žmonės prarado santaupų milijardus, net turtuoliai save vadina vargšais

Gegužės viduryje šoką patyrusi kriptovaliutų rinka iki šiol neatranda krypties ar naujos...

Karas Ukrainoje. Daugiabučio griuvėsiuose Mariupolyje aptikta 200 smarkiai apirusių kūnų Ukraina apie reikšmingus pokyčius: mūsų priešai dėl to labai liūdi

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį į antradienį pareiškė, kad Rusija vykdo...

Rusų influencerė tikina buvusi išprašyta nuo Kanų raudonojo kilimo dėl „pernelyg provokuojančios išvaizdos“

Kanų kino festivalio metu Viktoriją Bonią paprašė nulipti nuo raudonojo kilimo dėl „pernelyg...

Išbandė aukščiausias supynes Europoje: ant jų atsisėsti išdrįs ne kiekvienas

Amsterdamas , visų pirma yra vienas mylimiausių miestų Europoje . Tai ne mano vieno nuomonė, o...

Verslas PliusBloomberg News

Putino valstybinio naftos sektoriaus lyderė patiria didžiausią nuosmukį

Valstybės kontroliuojama naftos pramonės lyderė, vadovaujama artimo prezidento Vladimiro Putino...

Baltarusijoje viskas eina blogyn: Lukašenką iš sosto išvers tik perversmas Kremliuje (5)

Praėjo metai po to, kai gegužės 23-iąją Baltarusijos režimas priverstinai Minske nutupdė...