Kokiomis nuotaikomis gyvena Dzūkijos sostinės verslininkai, domėjosi „Alytaus naujienos“.
Skaičių magija
Rusijai aneksavus Krymą ir toliau žvanginant ginklais, vis pasigirsta gąsdinimų, kad Rusijos rinka Lietuvai gali atsukti nugarą. Vieni sako: „Ne pirmas kartas“, kiti sunerimę - produkcijos dalis, tenkanti Rusijai, nemenka. Kaip yra iš tikrųjų, rodo skaičiai, tik šiais verslininkai nėra linkę tikėti. „Dauginkit viską iš dviejų!“ - apie tokią statistiką sako jie.
Vertinant skaičių vertę, Lietuvos eksportas į Rusiją sudaro 19,8 proc. viso eksporto ir tik 14,6 proc. visos Lietuvos į Rusiją eksportuojamos produkcijos pernai buvo lietuviškos kilmės prekės - kartu su reeksportu siekė 16,8 mlrd. litų. Tai lyg ir reiškia, kad pagal mūsų pagaminamos produkcijos dalį Rusijos rinka nėra ta, dėl kurios netekimo tektų šaukti „SOS“. Didžiausios baimės akys dėl šių skaičių, anot ekonomistų, vežėjams, kodėl – skaitykite kitame skirsnyje.
Visiškai kitokia situacija su kitomis Lietuvos eksporto šalimis, antai eksportas į Vokietiją pernai siekė 9,8 proc. (5 mlrd. litų), į Latviją – 9,6 (4,9 mlrd. litų), o į Estiją – 9,3 proc. (4,76 mlrd. litų). 58 proc. viso eksporto į Latviją sudarė lietuviškos kilmės prekės, Estijoje lietuviškųjų prekių dalis – 74,4 proc., Vokietiją pasiekusių lietuviškos kilmės prekių dalis buvo 82,9 proc. Rusija užima tik aštuntą vietą, o skaičiuojant procentais dvigubai atsilieka nuo pagrindinių eksporto šalių.
Daugiausia į Rusiją eksportuojama lietuviškos kilmės pieno, mėsos produktų, didesnę dalį sudaro mašinos ir mechaniniai įrenginiai, jų dalys bei transporto priemonės. Ekonomistų tikinimu, jautriausiai į pasikeitimus Rusijos rinkoje reaguotų maisto sektorius – net 44 proc. viso eksporto į Rusiją (neskaičiuojant naftos produktų) sudaro maisto produktai. Visgi pavyzdžių, kaip šis sugeba valdyti neigiamus pasikeitimus rinkoje, jau matėme, kada praėjusių metų pabaigoje nebuvo leista įvežti pieno produkcijos, – gamintojai veiklos nesustabdė, nors nuostolių patyrė. „Poveikis buvo akivaizdžiai neigiamas, bet suvaldomas“, – pastebi SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Jo teigimu, Rusijos rinkos netekimas turėtų pastebimų neigiamų padarinių, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad didžiąją dalį Lietuvos eksporto į Rusiją sudaro reeksportas, todėl neramu toms užsienio ir Lietuvos transporto įmonėms, kurių prekės pervežamos į Rusiją per mūsų šalies teritoriją. Ką apie tai mano verslininkai?
Iššūkis transporto sektoriui
Transporto sektoriuje veikiančių ūkio subjektų mūsų šalyje dalis tėra 7,4 proc., bet jų sukuriama vertė 2012–2013 metais siekė 13 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Transporto sektoriaus vertinimą atlikusių „Creditreform Lietuva“ ekspertų teigimu, pagal eksporto į Rusiją kelių transportu apimtį Lietuva užima septintą vietą iš ES šalių, į priekį praleidžia tokias valstybes kaip Vokietija, Italija, Lenkija, Prancūzija, Olandija, Suomija. Net 70 proc. ES eksporto ir 91 proc. Lietuvos eksporto į Rusiją vyksta kelių transportu.
Per 2013 metus pervežtų krovinių kiekis augo 10,7 proc. Didžiausią įtaką augimui turėjo pervežimas iš Lietuvos ir krovinių tranzitas. Lietuvių vežėjai išlieka aktyviausi maršrute ES–Rusija. 2012–2013 metais ES prekių, kurias lietuviai pergabeno į Rusiją, apimtis ūgtelėjo nuo 3,9 iki 4,4 mlrd. eurų.
Kalbinti krovinių gabenimu besiverčiantys Alytaus verslininkai nebuvo linkę atvirauti ir netgi kalbėti laikraščiui, tačiau patikino, kad visų pirma ne transporto įmonės nukentės, o patys Lietuvos gyventojai. „Verslas gali vegetuoti, susimažinti pajėgumą, bet labiausiai nukentės paprastas žmogus – per mokesčius, per sankcijas. Srauto į Rusiją nebėra, veiksmas vyksta tik iš inercijos. Labai greitai pamatysime, kuo tokia politika baigsis“, – sakė vienos krovinius gabenančios įmonės vadovas.
Liūdnesnėmis nuotaikomis gyvena tie, kuriems Rusija – pagrindinė eksporto šalis. UAB „Almeida“ direktorius Eugenijus Vichrovas atviras – ekonomistų skelbiami skaičiai klaidingi ir neatspindi tikrovės, o valstybės politika – lemiamas veiksnys: „Apie 40 procentų eksportuojama į Rusiją, todėl šios rinkos netekimas būtų labai skausmingas verslininkams. Statistika neatspindi realybės, dvigubai daugiau eksportuojama per kitas ofšorines įmones, savais keliais, neliečiant Lietuvos. Mes esame uodai ir bandome įgelti drambliui – neįmanoma, patys užsinersime kilpą. Svarbiausia, kad mūsų politikai suprastų, jog ne sankcijų reikia ieškoti, ne taikyti jas, o gražiuoju sutarti. Vokietija su Rusija barasi? Ne. Kito kelio, kaip sutarti gražiuoju, nėra.“
UAB „Almeida“ direktorius neslepia, Rusija – pagrindinė jų įmonės produktų pardavimo rinka dar nuo 1992-ųjų, veik visa produkcija keliauja būtent ten, o skaudžios pasekmės jaučiamos jau dabar. Rublio nuvertėjimas – viena jų, pelningumas mažėja, konkurencingumas krinta. Dar iki Krymo įvykių, nuo praėjusių metų kovo, Rusijos rublis jau buvo nuvertėjęs 17–18 procentų.
Tiesa, ekonomistai teigia, kad rublio nuvertėjimas Rusijai tam tikrais atvejais naudingas. Žinių radijui „Danske Bank“ Finansų rinkos departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė tvirtino, kad Rusijai palankus dalykas yra tas, jog už visą naftos ir dujų eksportą ji gauna pajamas doleriais: „Šitame kontekste, kai rublis yra nukritęs, Rusijai labai patogu. Rusija gauna dolerius, juos parduoda už nuvertėjusius rublius ir tokiu būdu sugeneruoja daug didesnes pajamas. Ji taip moka socialines išmokas, investuoja. Naftos klausimas Rusijai labai palankus.“
Sugrįžkime ten, kur pradėjome, – į Dzūkijos verslą. Būtina paminėti, kad pingantis rublis turi didelę įtaką mūsų eksporto konkurencingumui.
„Pokyčius pajutome iš karto – mūsų produktai rubliais pasidarė per brangūs: anksčiau kainavo 40 rublių, o dabar išaugo iki 50 rublių. Kaina rubliais labai greitai pakito, ir tai davė atsaką – užsakymų sumažėjo. Šiandien procesai toje rinkoje vyksta iš inercijos, tai, kas buvo nuo praeitų metų, bet naujos galimybės visiškai sumenkusios. Jeigu toliau bus vykdoma neteisinga politika, atsisėdę verksime visi“, – sakė „Almeidos“ direktorius E.Vichrovas.
Verslo nuotaikos
Nuo 1990 metų medienos apdirbimo srityje sėkmingai dirbančios įmonės „Jundos stalių gaminiai“ direktorius Gediminas Jegelevičius optimizmo dar nepraranda, tačiau atvirauja – šis periodas įmonei irgi įtemptas, priežastis – veik pusė jų produkcijos įsigyja Rusijos klientai. „Rusija, Kaliningradas sudaro apie pusę mūsų eksporto dalies, pardavimo Ukrainoje buvo, tačiau šiuo metu nebe. Jaučiame sulėtėjimą užsakymų atžvilgiu, taip pat lėtėja ir atsiskaitymai“, – situaciją komentuoja G.Jegelevičius.
Priežasčių, anot direktoriaus, ne viena, veikiau ištisa grandinė, o problemos Rusijos ekonomikoje prasidėjo dar praėjusių metų pabaigoje, paskutinį praėjusių metų ketvirtį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją sumažėjo 24,7 proc.
„Nuo gruodžio pastebime pokyčius: rusai ilgai švenčia, praėjusiais metais tai buvo kaip ir įprasta, tačiau ne šiemet, vėliau prasidėjo Sočio olimpiada, tie, kurie galėjo pirkti, stebėjo olimpiadą, tuomet – neramumai Ukrainoje. Per visą tą laiką rublis buvo devalvuotas, klientai laukė ir laukia aukštesnio kurso, nors to ir nematyti, todėl neskuba atsiskaityti su mumis“, – priežastis vardijo „Jundos stalių gaminių“ direktorius.
Šiandien įmonės darbuotojams tenka atsakinėti į klausimus, kurie susiję ne tik su jų produkcija, bet ir su politika. „Skambučiai iš Rusijos netyla, daugelis klientų, net ir jauni žmonės klausia: ką darote jūs, kodėl palaikote Ukrainą? Nuo nepatogių klausimų tenka išsisukinėti“, – kuo šiandien gyvena „Jundos stalių gaminiai“, pasakoja G.Jegelevičius.
Paklaustas, ar įmonė nebandė diversifikuoti rinkų – atrasti naujų ir sumažinti grėsmės netekti vienos pagrindinių – Rusijos, G.Jegelevičius atvirauja – tai nėra lengva. „Bandome, tačiau tai ilgiau trunkantis periodas. Važiuosime ir į Rusiją, ieškosime, kaip atgaivinti pardavimą, kalbėsime. Šis periodas įtemptas, vis dėlto optimizmo neprarandame.“
Kiek geresnėmis nuotaikomis gyvena kita Alytuje įsikūrusi gerai žinoma sodo bei miško uogas, daržoves, egzotinius vaisius ir grybus perdirbanti ir užšaldanti įmonė „Vėtrija“. Tiesa, priežastis paprasta – jos pardavimas Rusijos rinkoje sudaro mažąją dalį.
„Bet koks rinkos praradimas ar mažai, ar didesnei įmonei yra skausmingas. Kiekvieno tikslas –išlaikyti rastas rinkas. Tačiau verslas, dirbantis užsienio rinkose, turi būti susitaikęs, kad pardavimas gali keistis, mažėti, todėl būtina jas diversifikuoti, negalima dirbti vienai rinkai. Tie, kurie versle jau dvidešimt metų, tą puikiai žino“, – sakė „Vėtrijos“ direktorius Gediminas Daukšys.
Verslininkas įsitikinęs: pakeisti rinką, į kurią eksportuoji ne daugiau kaip 15 procentų produkcijos, nėra sudėtinga, jeigu daugiau – kyla pavojus, tačiau svarbiausia išlikti. „Per dvidešimt metų ekonomikos krizių buvo ne viena. Lietuvos verslas įžvalgus ir aktyvus, sugeba prisitaikyti, ypač tas, kuris geba parduoti konkurencingomis kainomis. Lietuviams krizės dažnai išeina į naudą. Tie, kurie verti išgyventi, tikrai išgyvens.“
