Tada vietos policija gynė autobusais paskui prezidentą vežiotus Kinijos komunistų agitatorius su raudonomis vėliavomis ir vijo lauk jiems nepritarusius vietos gyventojus, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Čekijos verslo naujienas.
M. Zemanas pranašavo, kad per pirmus 12 mėnesių po apsilankymo į Čekiją atplūs net 3,5 mlrd. eurų Kinijos investicijų.
Pasirodė, kad kinai Čekijoje teišleido nedidelę dalį žadėtos sumos, o daugumą lėšų skyrė nekilnojamajam turtui bei akcijoms įsigyti – ne naujoms darbo vietoms kurti. Kinijos ambasada Čekijoje pabrėžia, kad prezidento viešnagė tebuvo startinis šūvis, atvėręs duris ilgalaikiam strateginiam bendradarbiavimui, kuriam vis dėlto kenkia Kinijai prikaišiojami žmogaus teisių pažeidimai ir parama Tibetui.
M. Zemano prokiniškos politikos kritikai primena, kad net tokių vangių investicijų kaina Čekijai buvo didelė – M. Zemanas Kinijos centrinei televizijai žadėjo ne moralizuoti žmogaus teisių klausimais, o verčiau Pekine pasisemti įkvėpimo, kaip stabilizuoti čekų visuomenę.
Taip pat primenama, kad iš savo viešnagės Kinijoje M. Zemanas grįžo ne valstybiniu, o Kinijoje naujos rinkos ieškojusio turtingiausio čekų verslininko Peterio Kellnerio privačiu lėktuvu.
Taip pat – kad Kinijos investavimą koordinuojančiai agentūrai vadovauja buvęs M. Zemano premjeravimo laikų ministras ir kad Čekijos žiniasklaidos įmonės, į kurias Kinija jau spėjo investuoti, nutylėjo Xi Yinpingo viešnagę lydėjusius čekų protestus.
Numatomas kronos kurso svyravimas
Pagrindinė pirmojo metų ketvirčio tema – numatomas Čekijos kronos kurso svyravimas. Pasak Čekijos centrinio banko, trejus metus iš eilės trukusios jo pastangos dirbtinai silpninti šalies valiutos kursą nuo šio mėnesio gali būti bet kada nutrauktos. 2013 m. lapkritį staiga įdiegta ir daug kritikos sulaukusia politika šalies bankas sakė sieksiąs ilgainiui išjudinti Čekijos ūkio, o su juo – infliacijos ir algų augimą.
Gana neutraliai 2008 m. pasaulio ūkio krizę peržiemojusioje Čekijoje tuomet krona atpigo maždaug dviem kronomis euro atžvilgiu, o jos kursas ištisus trejus metus stabiliai laikėsi ties 27 kronų už eurą riba. Centrinis bankas kronos kainą mušė supirkdamas užsienio valiutas. Į eksportą orientuotam Čekijos ūkiui tokia praktika norėta atpiginti pramonės produkciją užsienio rinkose.
Eksportuotojų asociacijos apklausa rodo, kad bent pusė įmonių Čekijoje po Centrinio banko intervencijų pabaigos tikisi, kad kursas bus 26 kronos už eurą.
Prognozuojama, kad kurso sustiprėjimas viena krona euro atžvilgiu gali Čekijos eksportui nubraukti 5,5 mlrd. eurų per metus.
Didžiosios pramonės įmonės ketina galimas pasekmes švelninti kaupdamos valiutų išteklius ir ateičiai pasirašomomis fiksuotos vertės paskolų bei prekybos sutartimis. Čekijos centrinio banko prezidento Jirio Rusnoko žodžiais, po intervencinės politikos pabaigos bankas sieks garantuoti ir stabilizuoti infliaciją ties 2 proc.
Ūkio augimas itin spartus
Drauge su atpigusia nafta išjudėjęs pasaulio, ypač Europos Sąjungos ir pagrindinės Čekijos prekybos partnerės Vokietijos ūkis, šalies banko intervencijos padėjo Čekijai pasiekti vieno sparčiausio ūkio augimo visoje ES – 2015 m. jis viršijo 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), bet pernai pristabdė iki 2,3 proc.
Apžvalgininkai patvirtina, kad pagrindiniu ūkio augimo varikliu Čekijoje išlieka užsienio prekyba, o antroje vietoje – stabilus vidaus vartojimas.
Pagrindiniu stabdymo veiksniu daugelis stebėtojų laiko dabartinės centristinės vyriausybės palaikomas valstybės išlaidas, kurios šįmet ypač sparčiai auga artėjant rudens parlamento rinkimams.
Be to, nepadeda ir smukusios valstybės investicijos.
Šie ir kiti veiksniai lėmė, kad Lenkijos ir Slovakijos ūkių augimas pernai lenkė Čekiją ir siekė atitinkamai 2,7 proc. bei 3,1 proc. BVP. Čekijos ūkio augimo pagreitis vis dėlto laikomas sveiku bei stabiliu, nedarbo lygis žemiausias ES, pasiektas didžiausias ekonomiškai aktyvių žmonių darbingumas šalies istorijoje bei didžiausias dirbtų valandų rodiklis nuo 1998 m.
Laukia nemenka investicija iš Vakarų
Kaimyninės Slovakijos laukia nemenka investicija iš Vakarų. Jeigu vyriausybė pritars ir suteiks pageidaujamą beveik 19 mlrd. eurų mokesčių nuolaidą, Slovakija pagal gyventojų skaičiaus ir gamybos apimties santykį taps didžiausia automobilių gamintoja pasaulyje.
Prancūzų koncernas „PSA“ Slovakijoje gamina mažuosius automobilių „Citroen“ ir „Peugeot“ modelius. Kai kurių jų gamybą ketinama baigti 2019 m., bet „PSA“ ketina investuoti 165 mln. eurų naujo automobilio gamybai įdiegti.
Laukiama, kad investicija sukurs per 400 naujų darbo vietų. Be „PSA“, Slovakijoje savo gamyklas turi Pietų Korėjos „Kia Motors“, vokiečių „Volkswagen“ bei britų „Jaguar Land Rover“. Panašiai kaip Čekijoje, automobilių pramonė Slovakijoje sudaro vieną svarbiausių ūkio šakų.
