aA
Mažesni mokesčiai uždirbantiems iki 3 750 eurų per mėnesį ir 50 eurų didesnis minimalus mėnesinis atlyginimas – tokiems pasiūlymams artimiausiu metu turėtų pritarti Latvijos valdžia. DELFI kalbinti ekonomistai sako, kad panašūs sprendimai pasiteisintų ir Lietuvoje.
Latviška 2 eurų moneta
© Reuters/ Scanpix

Pagal Latvijos vyriausybės pristatytą mokesčių pertvarką, nuo 2018 metų Latvijoje įsigalios progresinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Uždirbantiems daugiau nei 45 tūkst. eurų „ant popieriaus“ per metus jis liks toks pat – 23 proc.

Tuo metu gaunantiems mažiau nei 3 750 eurų per mėnesį tarifas sumažės iki 20 proc. Tai leis didesnei atlyginimo daliai likti gyventojų kišenėse.

Tarp mokestinių pakeitimų yra ir nulinis pelno mokesčio tarifas reinvestuojamam pelnui. Taip pelno mokestis diferencijuojamas: pelną paskirstant akcininkams, teks mokėti dabar galiojančius 20 proc., bet jei pinigai lieka įmonėje, nuo mokesčio atleidžiama.

Latviai taip pat nori 50 eurų (nuo 380 iki 430 eurų neatskaičius mokesčių) padidinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA). Teigiama, kad tai bedarbius paskatins grįžti į darbo rinką, paplonins „vokelius“.

Kuria iš apačios

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad Latvija progresinių mokesčių sistemą kuria iš apačios.

„Pas mus vis siūloma padidinti tarifus daugiausiai uždirbantiems, o mažiau uždirbantiems palikti tą patį. Koks čia pajamų perskirstymas? Tik į biudžeto aruodą. O ar nubyrės iš jo kas nors mažiausiai uždirbantiems, neaišku“, – antradienį DELFI TV konferencijoje sakė jis.

Ekonomistas pastebėjo, jog latviai puikiai suvokia didelę konkurenciją su kitoms Baltijos valstybėmis, Lenkija.

„Negali tokioje aplinkoje pakelti tarifo iki 35 proc. ar 40 proc., nes tiesiog prarasi visas potencialias investicijas, jos nuplauks į Lietuvą arba Estiją“, – sakė G. Nausėda.

Į aršią konkurenciją dėl investuotojų, pašnekovo teigimu, Latvija atsako ir nuliniu tarifu reinvestuojamam pelnui.

„Svarbu ne tik tarifų dydžiai, bet ir kryptis, kuria eina šalis, ką ji deklaruoja. Latvija deklaruoja, kad nori spręsti ne tik socialinės atskirties klausimus, bet ir tapti patrauklesne investuotojams“, – sakė ekonomistas.

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
© DELFI / Andrius Ufartas

Įžvelgia pavojų

Apie progresinį GPM tarifą teigiamai atsiliepė ir „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Latviai išspręs dvi problemas: padidins mažai uždirbančių pajamas, mažins paskatas gyventi iš pašalpų ir bandys pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų, nes naikina ir solidarumo mokestį, įveda „Sodros“ lubos“, – komentavo jis.

Kiek skeptiškiau pašnekovas įvertino nulinį pelno mokesčio tarifą.

„Estijos patirtis rodo, kad tai gali tapti priežastimi apskritai išvengti šio mokesčio, tačiau tai yra geras reklaminis signalas. Tai toks psichologinis dalykas, kai gali ne iškart mokėti, o nukelti į ateitį. Tačiau jei ekvilibristikos nedarai, nepervedi lėšų į kitą valstybę, tai išsimokant dividendus mokesčių našta vis tiek lieka“, – pastebėjo Ž. Mauricas.

MMA Lietuvoje bus mažiausias?

Šiuo metu Lietuvoje nustatytas 380 eurų MMA „ant popieriaus“, 380 eurų riba yra ir Latvijoje, tuo metu Estijoje – 470 eurų. Jei latviai savo MMA pakels iki 430 eurų, tada Lietuvoje ji liks mažiausia tarp Baltijos šalių.

G. Nausėda sakė, kad 50 eurų padidinimas Latvijoje yra svarbus žingsnis, kuris paskatins darbo jėgą grįžti į darbo rinką.

„Kiek pamenu, Latvijoje bedarbio pašalpos yra didesnės nei Lietuvoje, o tai reiškia, kad reikia sukurti paskatas nesėdėti ant taip vadinamos bedarbio pašalpos, bet būti motyvuotam grįžti į darbo rinką“, – sakė jis.

Ekonomisto manymu, MMA nuo kitų metų reikėtų didinti ir Lietuvoje.

„2017 metais paėmėme pauzę, bet nežinau, ar galime sau ir toliau tai leisti. 2018 metais MMA turėtų augti bent jau tokiu dydžiu, kokiu auga atlyginimas, iki 10 proc. Perskaičiavus į eurus, tai būtų 420 eurų“, – svarstė G. Nausėda.

Jis pridūrė, kad MMA sukuria tam tikrą platformą visoms kitoms algoms ir nebeleidžia daliai darbdavių slėpti mokesčių, kai papildoma dalis sumokama „vokelyje“.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Ž. Mauricas palaikė MMA didinimo idėją.

„Lietuvoje darbo rinka yra specifinė, nes darbdaviai vis dar ieško ne geriausio darbuotojo už tam tikrą algą, o pigiausio. Manau, kad MMA yra svarbus elementas darbo rinkoje ir ją reikia kelti“, sakė jis.

Ekonomisto teigimu, tam, kad algos „į rankas“ kiltų, mainais reikia mažesnių mokesčių.

„Nėra normalu, kad dirbantis žmogus, turintis vaiką ar du, uždirbantis MMA, dar gauna kompensacijas ar pašalpas. T.y. neišgyvena iš savo uždirbtų pinigų pilnu etatu. Kam tokią sistemą daryti? Kai viena ranka atimi, kita – duodi“, – apie situaciją Lietuvoje kalbėjo Ž. Mauricas.

Jis svarstė, kad MMA Lietuvoje galėtų didėti 8–10 proc., iki 420 eurų.

Sesių keliai išsiskyrė

Ž. Mauricas Latviją anksčiau yra vadinęs Baltijos šalių „Achilo kulnu“ arba silpnąja grandimi.

Jis teigė, kad po 2008/09 metų pasaulinės finansų krizės Baltijos šalys vis labiau skiriasi viena nuo kitos. Pavyzdžiui, Estija toliau sėkmingai juda į priekį, panašėja į Šiaurės šalis.

„Nuvykus į Estija matosi, kad darbuotojai yra labiau atsipalaidavę, bendra atmosfera yra panaši į Skandinavijos. Vidutinis atlyginimas – per 1 tūkst. eurų, nedarbas mažiausias, investicijų pritraukimas geriausias. Ekonomika orientuota į Šiaurės šalis, eksportas vyksta ten“, – pasakojo ekonomistas.

Tuo metu Lietuvoje situacija, Ž. Maurico vertinimu, šiek tiek blogesnė.

„Labai norėjome būti tiltu tarp Rytų ir Vakarų, bet Rytai užsidarė ir tai buvo nemažas smūgis. Tačiau nors patys save labai pliekiame, bet lyginant su Latvija, dauguma mūsų socialinių rodiklių yra geresni“, – sakė jis.

Blogiausiai ekonomistas vertina Latvijos perspektyvas.

„Latvija ir toliau lieka vieno miesto šalimi. Pavyzdžiui, Daugpilyje nedarbo lygis tebėra per 20 proc., kai Rygoje 4 proc. Labai didelė socialinė atskirtis, mažas konkurencingumas, mažas patrauklumas regionuose.

Latvija anksčiau bandė tapti antruoju Kipru, smarkiai augo finansinių paslaugų eksportas, ypač į NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugą – DELFI). Tačiau šis kanalas dingo ir tai turėjo neigiamų pasekmių ir nekilnojamojo turto rinkai“, – pasakojo Ž. Mauricas.

Sparčiausias augimas – Latvijoje

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad 2017 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) sparčiausiai augs Latvijoje – 3 proc.

Lietuvos BVP, 2017 metais padidėjęs 2,3 proc., šiemet turėtų augti 2,8 proc., o 2018 metais – 3,1 proc.

Latvijai prognozuojamas atitinkamai 3 proc. ir 3,3 proc., Estijai – 2,5 proc. ir 2,8 proc. BVP augimas.

Vidutinė metinė infliacija 2017 metais Lietuvoje turėtų siekti 2,8 proc., Latvijoje – 2,8 proc., Estijoje – 3,2 proc.

Remiantis TVF prognozėmis, nedarbo lygis Lietuvoje šiemet sudarys 7,4 proc., Latvijoje sieks 9,4 proc., Estijoje – 8,3 proc.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metais Latvija tarp 204 Lietuvos užsienio prekybos partnerių užėmė 2-ąją vietą pagal eksportą, 4-ąją vietą – pagal prekybos apyvartą ir 4-ąją vietą – pagal importą.

2016 metais dvišalė prekybos apyvarta siekė 4,21 mlrd. eurų, eksportas – 2,23 mlrd. eurų, o importas – 1,99 mlrd. eurų. 2016 metų trečiajame ketvirtyje Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Latvijoje sudarė 327,83 mln. eurų, o Latvijos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje – 227,94 mln. eurų.

Pagal Lietuvos TUI dydį užsienyje Latvija užėmė 2-ąją vietą, o pagal TUI dydį Lietuvoje Latvija – 13-ąją vietą.


Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jakeliūnui neatvykus į posėdį, neapklaustas SEB atstovas Doveika (2)

Į 2009 metų ekonominės krizės priežastis analizuojančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto...

Krizės tyrėjams liudys Nausėda ir Doveika iš SEB (10)

2009 metų ekonominės krizės priežastis analizuojantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas...

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (202)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

Japonija skundžia Pietų Korėją PPO dėl finansinės paramos laivų statytojams

Japonija Pasaulio prekybos organizacijai ( PPO ) pateikė skundą dėl, pasak jos, Pietų Korėjos...

Verslas abejoja, ar išsivers be vienkartinio plastiko (4)

Lietuvos plastiko gamintojai su nerimu laukia 2021 m., kai turėtų įsigalioti draudimas gaminti...

Top naujienos

Naujausiuose reitinguose – didėjanti praraja tarp lyderių (365)

Spalį smuko visuomenės palaikymas didžiausiai valdančiajai „valstiečių“ partijai, tačiau...

Starkevičius: į Lietuvą grįžta baudžiava – žemė atimama, bet savininkas paliekamas ją dirbti (148)

Kazimieras Starkevičius , buvęs žemės ūkio ministras, ūkininkas, dabar Seimo narys ir...

Paviešintas ilgai slėptas Michaelio Schumacherio žmonos laiškas (11)

Michaelo Schumacherio žmona prakalbo apie lenktynininko sveikatos būklę anksčiau nematytame...

Apokaliptinės užuominos: Maskva turi planų prie pat JAV sienų? (111)

Panašu, kad Vladimiras Putinas ketina atkurti sovietmečio laikų radioelektroninės žvalgybos...

Gražiausiais pasaulio vaikais vadinamos mergaitės užaugo: kaip jos atrodo dabar ir kaip susiklostė jų likimai? (15)

Netrūksta pasakų apie nuostabaus grožio vaikus – kai kuriems ir vardai duoti remiantis jų...

Norvegija tiesiai apkaltino Rusiją blokavus GPS (50)

Oslas antradienį tiesiai apkaltino Rusiją blokavus globalinės padėties nustatymo sistemos...

Profesorius Stukas: bulves valgyti turime kasdien, tačiau reikia žinoti kelis dalykus (12)

Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas sako, kad dar XIX amžiuje Lietuvoje pagrindinė...

„Apple“ ruošiasi blogesniems laikams, tačiau daugeliui šis planas nepatiks (41)

Pasaulyje, kuriame išmaniųjų telefonų „iPhone“ paklausa ims mažėti, JAV korporacija „...

Antibiotikus priverstas gerti „Ryto“ naujokas graužėsi dėl pralaimėjimą lėmusių detalių (8)

Europos taurėje debiutavęs naujausias Vilniaus „Ryto“ pirkinys Rokas Stipčevičius ruošdamasis...

Europos oro uostuose pradedami naudoti melo detektoriai (21)

Kai kurių Europos šalių oro uostuose jau visiškai pasirengta pradėti ypač išmanių melo...