Panevėžio plėtros agentūros duomenimis, šiame rajone registruotos 22 kaimo turizmo sodybos.

Agentūros turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė mano, jog jų iš tikrųjų gali būti viena kita daugiau. Patirtis rodo, kad ne visi šia veikla užsiimantys verslininkai apie teikiamas paslaugas skuba pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Pasak V. Reikalienės, besikuriančių kaimo turizmo sodybų skaičius nuosekliai didėjo iki 2020-ųjų.

„Žinia, kaimo turizmo sodybų svečiai labiausiai traukia į tokias sodybas, kurios įsikūrusios prie vandens. Nors Panevėžio rajonas teturi vieną ežerą, mūsiškės sodybos įsikūrusios prie upių, dažnos jų savininkai turi išsikasę po tvenkinuką. O greta tvenkinių stovi dar ir pirtys, maudynių kubilai, lankytojai džiaugiasi ir tokiomis paslaugomis“, – teigė turizmo projektų vadovė.

V. Reikalienė atkreipė dėmesį, kad išradingieji rajono sodybų šeimininkai augina alpakas, Angoros ožkas, žirgus – gyvūnai yra tapę puikia turistų traukos dalimi. Populiarios ir sodybos, siūlančios edukacijas, o ypač tas, kurių metu gaminamas išskirtinis maistas.

Pasak Plėtros agentūros atstovės, griežtas karantinas Panevėžio rajone nesunaikino nė vienos sodybos, jų veikla tęsiama, tik per pandemijos įkarštį buvo pristabdyta. O dabar kaip tik tas metas, kai kaimo turizmas atsigauna – sodybos masiškai užsakomos šeimų šventėms, pramogoms.

Nuo jaunavedžių iki įmonių

Savotiška atsigavimo diena kaimo turizmo sodyboms tapo gegužės 24-oji. Persirgusiems kovidu, paskiepytiems, išsityrusiems ir turintiems įrodymų, kad neserga, leista būriuotis, o kaimo turizmo sodyboms – priimti klientus.

„Žmonės taip buvo išsiilgę švenčių, kad jau pirmą sodybų atlaisvinimo dieną atvyko pas mus švęsti“, – teigė Dainius Januškevičius, Karsakiškio seniūnijoje, Breiviškių kaime įkūręs dvi kaimo turizmo sodybas.

Jų savininkas teigė, jog švenčių, bendravimo pasiilgimą liudija ir tai, kad iki pat rugsėjo pabaigos visiems savaitgaliams paties sodybos jau užsakytos. Verslininkas skaičiuoja, kad vasarą ir darbo dienomis laisvų vietų nebe kažin kiek likę.

D. Januškevičius vardijo, kad darbo dienomis jo sodybose švęs moksleiviai, įmonės, bičiulių būrys bei kiti užsakovai. Šventę yra numatęs ir vienos gamyklos cechas.

Į klausimą, ar pandemija stipriai pakenkė jo verslui, D. Januškevičius atsakė ne iškart. Anot sodybų šeimininko, jam savotiškai pasisekė, nes pandemijos metu buvo suteikęs pastogę Kupiškio rajone, Skverbuose saulės elektrinę stačiusiems darbininkams. Tad pinigai į jo kišenę šiaip ar taip byrėjo.

Švenčia kultūringiau

Lietuvoje jau pabrango ar dar tebebranginama ne viena paslauga, bet D. Januškevičius tvirtino savųjų sodybų nuomos kainų nekeliantis. Vienoje jo sodyboje savaitgalis gali kainuoti maždaug 1700 eurų, kitoje – 400 eurų. Pastarojoje, be šios sumos, dar prašoma po 15 eurų už lovą.

Pasak D. Januškevičiaus, santykinai nemaža kaina atbaidė tuos, kurie sodybas nuomodavosi, kad galėtų atokioje vietoje pagerti, pasiausti.

„Ne tik aš, bet ir visi kiti kaimo turizmo sodybų savininkai pastebime, kad klientūra tikrai darosi kultūringesnė. Dėl to ir mums patiems daug lengviau dirbti, o ir sodybų kaimynams nebekyla problemų dėl svečių keliamo triukšmo“, – sakė kaimo turizmo verslu užsiimantis D. Januškevičius.

Jis taip pat pastebi, kad sodybose per šventes suvartojama ir žymiai mažiau alkoholio.

„Pamenu metą, kai pradėję šį verslą sudarinėdavome valgiaraštį, o užsakovai reikalaudavo, kad kiekvienam svečiui būtų patiekta po 0,75 litro stipriojo gėrimo. Dabar jau kiekvienam užsakoma po 300–400 gramų, retais atvejais – po puslitrį stipraus alkoholio“, – sakė verslininkas.

Puotose – mažiau žmonių

Sodybose senka ne tik alkoholio upės, bet ir pačių svečių mažėja. Dabar, anot D. Januškevičiaus, standartinis vestuvių svečių skaičius – 30. Iki pandemijos jų rinkdavosi kone dvigubai daugiau.

Tiek pat susirenka į giminių susitikimus, jubiliejus, kitas šeimų šventes. Mažiausiai, pasak verslininko, svečių sukviečiama į krikštynas.

Kadangi abi D. Januškevičiaus sodybos prie Lėvens upės, švenčių dalyviams siūloma nuomotis baidares, yra valtis, kuri pasiūloma ir be papildomo mokesčio. Pageidaujantiesiems iškaitinama pirtis.

„Pirmaisiais sodybos gyvavimo metais to nebūčiau daręs, tačiau dabar, kai sodybose nešvenčia kompanijos, nakvynę suteikiu ir pavieniams žmonėms. Porai naktis kainuotų 30 eurų, vienam – 15 eurų“, – pasakojo sodybos savininkas.

Užsakytos D. Januševičiaus sodybos buvo ir Joninėms.

„Užsakovus perspėjom, kad sodybos įkurtos miške, tad Joninių laužų nebus“, – tvirtino savininkas.

Užimta iki sezono pabaigos

Šilų kaime ketvirtą sezoną veikiančios kaimo turizmo sodybos savininkė Akvilė Olšauskienė patikino, kad per patį koronaviruso siautulį praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje klientai suskubo teikti užsakymus vasarai. Tad sodyba labai greit rezervuota iki pat spalio pabaigos.

„Dar turime keletą vietų darbo dienomis, bet ir jų nedaug“, – konstatavo A. Olšauskienė.

Jos viloje, pasak savininkės, švenčiamos išskirtinai vestuvės, paprastai tai būna gana prabangios šventės, kai svečių susirenka po pusšimtį ir daugiau.

Išsinuomoti pokylių salę šioje kaimo turizmo sodyboje kainuoja nuo 1 tūkst. 500 iki 2 tūkst. 500 eurų. Šeimininkė sutinka, kad kaina nemaža, tačiau patikino, kad šventė bus puošni, graži, skani, salė dekoruota.

Sukūrė traukos objektą

O štai Panevėžio rajono pakraštyje, Žibartonių kaime, kaimo turizmo sodybą įkūrusi Dalia Atkočiūnienė neslėpė vasarai daug užsakymų neturinti. Verslininkė teigė, jog rengti dideles šventes kiek trukdo tai, kad pati sodyba nėra didelė.

„Galime pasiūlyti miegoti tik vienoje patalpoje. To klientai ne visada nori, tad nuomojasi sodybą vienai dienai. Dažniausiai pas mus švenčiamos šeimos šventės, įvairūs jubiliejai. Taip pat atvykstama valgyti gedulingų pietų“, – sakė D. Atkočiūnienė.

Ji pasidžiaugė, kad nors sodybos galimybės ribotos, grožis – begalinis: pasodinusi didžiulį hortenzijų lauką.

„Sužydi krūmai liepą, tuomet pas mus padaugėja lankytojų. Kokių nors ypatingų pramogų negalime pasiūlyti, bet siūlome žiedų grožį. Svečiai tarp jų vaikšto, fotografuojasi, džiaugiasi“, – sako verslininkė.

Praėję 2020-ieji, anot D. Atkočiūnienės, palyginti su dar ankstesniais metais, sodybos pajamas nurėžė per pusę. Ji guodžiasi, jog bent per žiemą sodyboje buvo apsigyvenę darbininkai, vykdę užsakymą kaimyniniame Radviliškio rajone, Pociūnėliuose.

Dabar, vasaros mėnesiais, D. Atkočiūnienė sodybą savaitgaliais nuomoja už 500–800 eurų. Žiemą kainos buvo gerokai mažesnės.

Sodyba nesulaukia pirkėjo

Kol vienų sodybų šeimininkai laukia užsakovų, kiti jau dairosi pirkėjų. Jau kurį laiką pardavinėjama gana gerai žinoma kaimo turizmo sodyba prie Nevėžio upės, Krekenavos regioniniame parke. Už ją prašoma 480 tūkst. eurų.

Ją pardavinėjantis nekilnojamojo turto agentūros atstovas Darius Normantas teigė negalintis komentuoti savininkų motyvų nutraukti tokį verslą. Paskambinus į pačią sodybą, buvo paaiškinta, kad vienas sodybos savininkų išvyko į Australiją, dėl to Lietuvoje esantį turtą buvo nuspręsta parduoti. Sodyba pardavinėjama jau keleri metai, bet niekaip neatsiranda ją įsigyti nusiteikusių klientų.