Tuo tarpu verslininkai jau skaičiuoja, kiek parduotuvių kaimuose teks uždaryti, kai šis siūlymas taps realybe.
Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo direktorė Angelė Andrikonienė pasakojo, kad šiuo metu skaičiuojama ir tikslinama, kurias parduotuves būtų priversta uždaryti, kiek darbuotojų tektų atleisti, o kuriose – sutrumpinti darbo laiką.
Rajono vartotojų kooperatyvas kaimuose yra įkūręs 31 parduotuvę. Pasak direktorės, ne paslaptis, kad būtent jose pajamos iš alkoholio, lyginant su kitomis prekėmis, yra didžiausios.
Pavyzdžiui, Ukmergėje esančiose parduotuvėse „Pivonija“, „Papartis“ alkoholis sudaro vos dešimtadalį apyvartos, o kaimo parduotuvėse šis procentas gerokai didesnis. Vidutiniškai – kartu paėmus kaimo ir miesto – kooperatyvo parduotuvėse alkoholio pardavimai sudaro ketvirtadalį visos apyvartos.
A. Andrikonienė sako, kad be prekybos taškų visi kaimai tikrai nebus palikti, tačiau kai kuriuose teks užsidaryti.
Rajono vartotojų kooperatyvo vadovė pasakojo, kad bandymų konkrečiose jų parduotuvėse iš prekybos visiškai išimti alkoholį jau dabar esama.
Siesikuose kooperatyvas turi kelias parduotuves. Vienoje jų alkoholiu neprekiaujama. Kaime tai yra visiškai nauja praktika.
Kita vertus, pasak direktorės, valdžios sumanymas steigti tik specializuotas parduotuves kol kas yra labai neaiškus. Nežinia, kiek kainuos licencija, kiek alkoholio prekybos vietų, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, savivaldybėse bus leista atidaryti.
Nuo praėjusių metų lapkričio buvo uždrausta skelbti svaigalų akcines kainas, ar šios įgyvendintos priemonės siekiant mažinti svaigalų vartojimą yra efektyvios?
Pasirodo, efektas juntamas, tačiau ne visų svaigalų rūšių.
Pasak A. Andrikonienės, įvedus šiuos apribojimus, sumažėjo parduodamų svaigalų. Tačiau ne visų, o tik sidrų, kokteilių, pigaus alaus. Tuo tarpu kiek padidėjo parduodamo brangesnio alaus. Degtinės pardavimai išliko panašūs.
Direktorė sako, kad, uždraudus parduotuvėse reklamuoti akcines svaigalų kainas, kai kurie didieji prekybos centrai sugalvojo būdų, kaip draudimą apeiti. Pavyzdžiui, prekių, parduodamų su akcijomis, kainos etiketės yra kitokios nei įprastų. Vartotojų kooperatyvas taip gudrauti nebando.
Įmonės vadovė įsitikinusi, kad ne vien draudimais pardavinėti galima mažinti alkoholio vartojimą, bet ir skatinant žmonių užimtumą kaime, darbo vietų kūrimą.
Spėja, kad vien tik griežti draudimai smogs kita puse – suklestės šešėlinė ekonomika, bus prekiaujama surogatais. Situacija taps panaši į tą, kuri yra tabako rinkoje – kontrabanda klesti, o jai keliai užkertami anaiptol ne visur. Įmonės vadovė net spėja, kuriame kaime yra tabako kontrabandos taškų, kuriame – galbūt ir ne.
Suprasti visai nesunku: tai priklauso nuo rūkalų pardavimų parduotuvėse. Prekyba vyksta, vadinasi, taškų nėra, o jei aplinkui dažnas traukia dūmą, o parduotuvėse cigarečių neperka, akivaizdu, jog klesti kontrabandiniai taškai.
Tuo tarpu smulkūs verslininkai, kaimuose turintys vieną ar kelias maisto prekių ir gėrimų parduotuves, įsitikinę, kad jas teks iš karto uždaryti, jei nebus leidžiama prekiauti alkoholiu.
Individualios įmonės savininkas Dainius Gleiznys šiuo metu parduotuves yra atidaręs keturiuose kaimuose: Vidiškiuose, Žemaitkiemyje, Laičiuose ir Žeimiuose.
Verslininkas pasakojo, kad labai tiksliai nėra skaičiavęs, tačiau akivaizdu, kad apie pusę apyvartos sudaro svaigalai: alus, degtinė, kiti alkoholiniai gėrimai.
„Jau dabar užsidaro ar vos išsilaiko tie, kas turi po vieną ar kelias parduotuves. Uždraudus alkoholį, tai bus neišvengiama“, – pasakojo verslininkas, laukiantis aiškių sprendimų iš vyriausybės.
Aljansas „Aibė“ neseniai paskelbė apie įsteigtą asociaciją, kuri stengsis padėti mažų parduotuvių savininkams.
Jos pirmininko Eimučio Radžvilos teigimu, nė viena vidutinė 100 kv. m parduotuvė ar mažesnė, atėmus teisę prekiauti alkoholiu, negalėtų išgyventi ir dirbtų nuostolingai.
Dalis prekybos maisto produktais iškeliautų į didžiuosius prekybos tinklus, kurie neturėtų problemų įsisteigti specializuotas alkoholio parduotuves.