Kaimo kavinių realybė: nori valgyti, priprask prie girtų veidų

Vasarą po Lietuvą keliaujantiems gyventojams dažnai tenka ne tik grožėtis įspūdingais šalies gamtos vaizdais, bet ir ne tokia žavia gyvenviečių realybe. Kaimuose ar mažuose miesteliuose įsikūrusiose užeigose ar kavinėse svečius neretai sutinka pusnuogiai, įkaušę vietiniai gyventojai. Kai kurie turistai, norėdami išvengti nemalonių komentarų ar galimų muštynių, pasiryžta deginti papildomą litrą degalų tam, kad galėtų ramiai pasistiprinti.

Joninių savaitgalį DELFI žurnalistui teko nemaloniai nustebti apsilankius prabangiausiame Palangos restorane. Jo vakarienę sugadino išgėręs ir besikabinėjantis Alioša. Tačiau tokia istorija gali pasidalinti ne tik Palangoje ilsėjęsi žmonės, bet ir nuolat po Lietuvą keliaujantys turistai.

Sutinka su garsiais šūksniais

Vilnietė Asta, grįždama iš sodybos po ilgojo savaitgalio, buvo priversta likti tuščiu skrandžiu dėl įtartinai nusiteikusių vietos gyventojų.

„Važiavome Švenčionių rajonu. Sustojome Sarių mieste prie kavinės, kuri garsėja savo kibinais. Išlipusi iš automobilio norėjau užeiti pasiteirauti, ar pavyks gauti pavalgyti. Jau lauke pasijutau nemaloniai“, - pasakojo sostinės gyventoja.

Mažamečio vaiko mama teigė, kad dar lauke susilaukė nemalonių replikų iš pusnuogių, alkoholio padauginusių jaunuolių, kurie sėdėjo prie kavinės lauko staliuko.

„Kavinės darbuotoja pasiūlė eiti į vidų, nes ten ramiau. Bet vyras pasakė, kad tikrai tokioje vietoje su vaiku nevalgysime“, - prisiminė pašnekovė.

Suka ir 70 km į šalį

Mažų miestelių kavinių svetingumu stebisi ir dažnai po Lietuvą keliaujantis Kostas. Vyras sako pastebėjęs, kad skirtingose Lietuvos vietose galima sulaukti skirtingo aptarnavimo ir sutikimo.

„Šiaurės rytų Lietuvoje, kur daugiau turistų, gali gauti kokybiškesnio maisto ir jaustis saugiau“, - teigė jis. Tačiau ten, kur skurdžiau, ar nėra išplėtoto turizmo, sustojimas pavalgyti gali ir ne taip smagiai nuteikti.

„Kartais miesteliuose net baisu sustoti, ką jau kalbėti apie valgymą“, - pridėjo pašnekovas.

Pasak Kosto, jam nepatrauklios pasirodė Biržų, Pasvalio apylinkės.

Skeptiškai vilnietis žiūri ir į maitinimo įstaigų pasiūlą Rusnėje, Šilutėje, kur, anot jo, neretai kavinėse įsitaiso pusgirčiai vietos gyventojai.

„Panašiai jaučiausi ir Viešvilėje, Pagiriuose – vietos gyventojai, priartėjus prie kavinės, slenka kaip zombiai prie tavęs su alaus bokalais“, - pasakojo keliautojas.

Vyras prasitarė, kad jam yra tekę nuo kelio nusukti ir 70 km vien tam, kad pasiektų vietą, kurioje būtų malonu užkąsti.

E. Šiškauskienė: kavinių ir restoranų situacija regionuose labai prasta

Kad pakelėje ar mažesniuose miesteliuose retai pavyks sulaukti prideramo dėmesio kavinėse ar užeigose sutinka ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Ji teigia, kad nieko nuostabaus, kad tokiose kavinėse gali būti aprėktas išgėrusių vietinių klientų. Tiesiog mažos kavinaitės ar užeigos neturi lėšų darbuotojų apmokymams.

„Ten nėra didelių srautų, padavėjai negali tikėtis didelių arbatpinigių, todėl ir jų motyvacija rajonuose atkrenta, - kalbėjo asociacijos atstovė. - Darbuotojų apmokymams skiriamas mažas dėmesys ir maži pinigai, tokią kultūrą ten ir matome“.

Vis dėlto E. Šiškauskienė pritarė, kad triukšmaujantys klientai yra maitinimo įstaigos problema ir juos sutramdyti turėtų kavinių apsaugos darbuotojai kitiems klientams nematant.

„Jei neturi galimybės turėti apsaugos darbuotojų, tai tuomet turi bandyti laviruoti patys savininkai ar darbuotojai“, - pridėjo ji.

Turizmo departamentas: pavalgyti galima visoje Lietuvoje

Valstybinio turizmo departamento vadovė Raimonda Balnienė tiki, kad Lietuvoje nėra problemų pasinaudoti viešojo maitinimo įstaigomis.

Pasak jos, turzimo departamentui tenka dažnai tenka važinėti po Lietuvą su užsienio kelionių operatoriais, turistų atstovais.

„Tai vienintelė sritis, kurioje dar negavome blogo įvertinimo – maitinimas. Jie (užsieniečiai - DELFI) visada lieka patenkinti. Būtent pabrėžia, kad maitinimo paslaugos patinka: aptarnavimas nuoširdus, tikroviškas“, - kalbėjo ji.

Pasak R. Balnienės, Lietuvoje kavinių ir restoranų kokybė nei kiek neatsilieka nuo kitų šalių: kaip tik interjerai yra gražesni ir verslininkai į viešojo maitinimo įstaigas investuoja daugiau lėšų nei Pietų ar Vidurio Europoje.

„Kalbant apie svetingumą, tai šioje srityje matome problemą, o aptarnavimo srityje daugiausia dirba jaunimas ir jis stengiasi, kiek gali. O kad klientų gali pasitaikyti, tai gali visur. Man yra tekę ir Škotijoje ir kitur matyti, kad susimuša ir policiją kviečia“, - pastebėjimais dalijosi departamento vadovė.

Pataria, kaip elgtis su įkaušusiais

Etiketo žinovas Arminas Lydeka patarė, kaip elgtis, jei malonius pietus ar vakarienę restorane ar kavinėje sugadina įkaušęs klientas. Pasak jo, tokioje situacijoje patarimų iš etiketo pusės jau negali būti, čia suveikia psichosociologiniai kiekvieno žmogaus sugebėjimai.

„Tokiose situacijose jokio etiketo nebelieka. Tai jau kiekvieno žmogaus sociologiniai, diplomatiniai sugebėjimai. Visų pirma, reikėtų bandyti nuraminti aistras to žmogaus, kuris neadekvačiai elgiasi“, - patarė jis.

Anot A. Lydekos, alkoholis atskleidžia tikresnį asmens socialinį veidą, jį tampa sunkiau suvaldyti, todėl reikėtų stengtis ramiai bendrauti, nukreipti negatyvią energiją kita kryptimi: „Reikia pasitelkti diplomatinius sugebėjimus“.

„Galbūt kažką nutylėti, galbūt tinkamai pajuokauti, galbūt atkreipti dėmesį į kitus dalykus (transportą, gamtą). Jei žmogaus dėmesys bus susikoncentravęs į kitą vietą, galbūt tai nuims įtampą“, - šnekėjo jis.