Tokią prestižinę kailių ir odos imperiją sukūrė paprasti mūsų žmonės, prieš dvidešimt metų palikę lengvesnį gyvenimą mieste ir persikėlę į savo gimtojo Ukmergės krašto Balelių miestelį.
Čia Rima ir Romas Pivorai sukūrė savo verslą, pastatė namus, išaugino savo vaikus ir sukasi savos bendruomenės verpetuose. Iš Balelių, kur įsikūrusi verslo įmonė, jų gaminiai pasiekia prestižines parduotuves, kūrybingi savininkai aplanko madų sostines ir parodas Milane, Londone, Paryžiuje, Frankfurte. Iš ten atgal į Lietuvą sugrįžta su naujomis idėjomis ir sumanymais.
Brangiausi – pirmieji kailiniai
Rima ir Romas Pivorai sako, kad nauji pokyčiai jų gyvenime prasidėjo sulig atkurta nepriklausoma Lietuva. Ligi tol jiedu dirbo paprastus darbelius, Romas – Balelių tarybiniame ūkyje, kur netrukus atvažiavo ir Rima ir pradėjo dirbti miestelio parduotuvėje. Čia jiedu susipažino, sukūrė šeimą, augino vaikus. Įvykus istoriniam lūžiui teko viską pradėti iš naujo, surasti savo vietą gyvenime. Tarėsi abu, svarstė, ko imtis.
Idėjų abiem nestigo. Pamanė, kad reikia imtis amato. Rimos tėveliai buvo labai geri siuvėjai, žinomi visoje Ukmergėje. Rima irgi mokėjo siūti, o žmonės net ir didžiausio nepritekliaus metu perka drabužius. Nutarė įkurti siuvyklą. Ne bet kokią, o kailinių siuvimo cechą. Tiesa, iki jo dar buvo ilgas kelias, kurį pradžioje nuėjo dviese.
Pradžiai neturėjo nei pinigų, nei patalpų. Tebuvo pasistatę tik namus šeimai. Juose ir dirbo. Pinigų skolinosi iš Rimos sesers.
- Tokia ir buvo ta pradžia. Pinigų paskolino sesuo, paprašėme 7 tūkstančių. Vieną naktį susiruošėme į Kauną, Aleksoto turgų. Kone visus pinigus išleidome nutrijų kailiukams. Parsivežę dėliojome, ką su jais daryti. Pagelbėjo Rimos tėvai. Jie pamokė siūti, patys padėjo. Po poros savaičių vežėme savo pirmuosius kailinius parduoti. Uždarbis pranoko lūkesčius. Pardavėme už 10 tūkstančių. Už juos vėl pirkome kailiukų ir pradėjome savo verslą planuoti. Pasiuvome dvejus kailinius, o vėliau vis daugiau. Tik pirmieji kailiniai buvo patys brangiausi, - prisiminimais apie savo verslo pradžią pasidalijo įmonės „Roris“ direktorius Romas Pivoras.
Verslininkai savo įmonę oficialiai įregistravo 1993 metais. Abu jau nebespėjo kirpti, siūti, sėkmingai realizuoti, pasirūpinti žaliavomis. Tuose pačiuose savuose namuose skyrė didžiausią kambarį siuvyklai ir pakvietė dirbti gabias kaimo moteris, gebančias, mokančias ir norinčias siūti bei tobulinti savo įgūdžius. Norint dirbti ir uždirbti, teko plėsti gamybą, ieškoti naujų rinkų. Pradėjo statyti ir naujas patalpas siuvyklai.
Šiandien „Roris“ įsikūręs kiek tolėliau nuo Balelių centro, gamybinėje miestelio dalyje. Puikios erdvios patalpos didžiulis šviesus gamybos cechas. Patogūs sukirpimo stalai, daug žaliavų, brėžinių. Visos darbo vietos užimtos. Čia darbuojasi iki 40 siuvėjų, meistrų, sukirpėjų, dizainerių.
Darbuotojai nenukrito iš dangaus, dauguma – iš to paties Balelių miestelio. Nemažai jaunų moterų, nes kaimas didžiuojasi jaunomis šeimomis. Tokia siuvykla – atgaiva kaimui, kur žmonėms neskauda galvos dėl bedarbystės.
Per dvidešimtmetį „įsuko“ verslą
Pradėję siūti kailinius Rima ir Romas sykiu tyrinėjo rinką. Ne tik Lietuvoje. Iš pradžių siuvę kailinukus iš nutrijų, vėliau pamėgino ir iš audinių, fretkų, avikailio. Važiuodavo į kailių parodas Frankfurte, ten pirko žaliavų. Susidomėjo ir mada, sekė tendencijas mados pasaulyje.
Jam pritarė ir žmona, patikinusi, kad pastaraisiais metais daug buvo dirbama prisijaukinant klientūrą. Tokia misija buvo ne iš lengvųjų.
- Mūsų asortimente vyrauja įvairovė. Tikrai nerasite dviejų vienodų kailinių. Moterys gali būti ramios. Apsivilkus mūsų kailius, joms neteks šnairuoti vienai į kitą dėl vienodo drabužio. Tokių paprasčiausiai nėra. Mes mylime ir gerbiame savo klientus, daug siuvame pagal individualius užsakymus, vadinasi, visi dėvės originalius rūbus. Papuošiame visus ir, sakyčiau, kainos nesikandžioja. Jas taikome lanksčiai. Tie, kas pirko mūsų striukes ar kailinius, sugrįžta ir antrą, ir trečią kartą. Visas savo klientes pažįstu iš balso, - šypsojosi Romas.
Rima – pats svarbiausias asmuo siuvimo įmonėje, ji gamybos vadovė ir idėjų bankas. Moteris sugeba kurti modelius, dažnai savo sumanytas idėjas perduoda darbuotojoms. Vadovė mėgsta, kai kūrybos procese dalyvauja daugiau darbuotojų. Šiemet Rima tapo tikra savo profesijos ase, ji apgynė diplomą Vilniaus Dailės akademijoje ir tapo diplomuota dizainere technologe. Pasak Rimos, studijos aukštojoje mokykloje suteikė daugiau žinių ir peno kūrybai. Praktikei buvo vertingos visos teorinės žinios.
Gamybos vadovė didžiuojasi savo darbuotojais. Čia dirba žmonės ir su specialiuoju, ir su aukštuoju išsilavinimu. Darbas – ne mechaninis, išmokus vieną motoristo operaciją, o kūrybinis. Kiekvienas gali parodyti savo kūrybingumą. Visi moka skaityti brėžinius, yra geri meistrai.
- Mes stengiamės savo darbuotojus aprūpinti darbu visus metus. Bet juk ne visada malonu ir gera siūti kailinius, kai už lango 30 laipsnių karščio. Valdžiai nė motais, kad tenka mažinti darbo krūvius, ilgiau atostogauti. Ji temoka reikalauti neatsižvelgdama į smulkios įmonės darbo specifiką, kai galėtų taikyti lankstesnius mokesčius, leisti nedirbti bent tris mėnesius. Juk mūsų žmonės visi turi savo sodybas, ūkius, daržus. Mes savo žmones saugome, kaip išgalime, - sakė įmonės vadovas Romas.
Bebras dėvi gerą kailį
Romas pamini, kad jiems aktuali žaliavos įsigijimo problema. Pasak verslininko, žaliavos nuolat brangsta, tai itin pastebima pastaraisiais metais. Rinką perpildo ir persotina pigios produkcijos gamintoja ir rinkos užkariautoja Kinija.
- Stengiamės laviruoti, dirbame su tiekėjais tiesiogiai, tik nedidelę dalį žaliavų perkame per tarpininkus. Importuojant kailius iš užsienio tenka įsigyti daugiau, nes mažiau neapsimoka. Žaliavą atveža ir Lietuvos didmenininkai, perkame aukcionuose. Naudojame itališką odą ir kailius. Brangiakailių žvėrelių kailiukus atsivežame iš Skandinavijos, avikailių – iš Turkijos, karakulių – iš Prancūzijos, o voverių – iš Šveicarijos. Pasirinkimą lemia kainos, bet šiandien galime pasiūti gražiausius kailinius reikliausiam skoniui, - teigė Romas.
„Rorio“ salone, erdvioje salėje su scena, – kaip parduotuvėje, bent kelios eilės su įmonės pasiūtais gaminiais iš kailio ir odos. Čia pamatėme ir aksesuarus – odines rankines, suvenyrinius gaminius iš odos, įvairias dėžutes, papuošalus, apyrankes, diržus, skrybėlaites, kepures, šalikus. Rima paaiškino, kad aksesuarų specialiai negamina, tai jų laisvalaikio kūrybinės dirbtuvės dėl gražumo. Gamybos vadovė prisipažino, kad norėtų siūti gerus odinius batus. Bet tai – tolimesnės ateities svajonė.
Įmonė siuva ir prašmatnius užtiesalus, apklotus. Neseniai siuvo visą komplektą vienos šeimos augintiniams – katinams.
Romas sakė, kad jų klientų gretose – nemažai vyrijos atstovų, kurie savo reiklumu ir noru gražiai atrodyti mažai kuo nusileidžia savo antrosioms pusėms. Atvažiuoja į Balelius ir medžiotojai. Jiems pasiuvamos specialios striukės, pritaikytos medžioklei. Dažniausiai – iš puikaus bebro kailio. Gerai išdirbtas, nukirptas, nudažytas bebras pakinta neatpažįstamai.
Dažnai salė su scena virsta parodos paviljonu su podiumu. Čia vyksta sezoninių madų pristaty-mas – šventė sumaniam darbui įvertinti, demonstruojamos įvairios kolekcijos.
Įmonėje komercijos direktore darbuojasi Rimos ir Romo dukra Irma, baigusi mokslus Vytauto Didžiojo universitete. Ji – visų mamos sumanymų dalyvė, nestokojanti gerų idėjų verslo plėtrai.
Gyvenimas bendruomenėje
Romas yra Balelių kaimo bendruomenės pirmininkas, mėgstamas ir gerbiamas žmonių. Jis ir pradėjo burti kaimo žmones. Pirmiausia beskaitydamas Balelių miestelio istoriją aptiko, kad rašytiniuose šaltiniuose miestukas paminėtas 1348 m. 1998 m. sukako 650 metų nuo jo vardo paminėjimo. Taigi buvo švenčiama kaimo gimimo diena. Surengta įspūdinga šventė suvienijo žmones. Buvo pakabinta atminimo lenta, vyko linksma vakaronė. Suvažiavo čia gimę, augę gentainiai. Dabar kaimo gimtadienį mini ir švenčia kas penkerius metus.
Prigijo ir Kaziuko mugė, vykstanti savaitę vėliau nei Vilniuje. Apie mugę žino visa Aukštaitija, tad čia netrūksta nei žmonių, nei linksmų pramanų. Tradicine švente žada tapti ir Joninės – reikia pagerbti visus 14 savų Jonų ir Janių.
Bendruomenė dalyvauja įvairiose programose, laimi konkursus vienam kitam projektui. Daug dėmesio skiria šeimoms, vaikams, senyviems žmonėms. Rima dar vadovauja moterų klubui. Ji rengia kelių dienų plenerus vaikams ir mamoms, kurių metu visi mokosi piešti, rengia piešinių parodas. Moteris didžiuojasi kalendoriumi, kuriam buvo panaudoti vaikų piešiniai, tapę puikia atminimo dovana šeimoms.
Baleliuose darbuojasi dar vienas verslininkas Pivoro pavarde. Statybos firmą čia įkūrė sūnus Arnoldas. Baigęs universitetą jis irgi parvyko į Balelius ir dabar vadovauja statybos įmonei – dengia stogus, šiltina namus, juos renovuoja. Jo firmoje irgi dirba kaimo žmonės. Jaunėlis sūnus Tadas dar tik baigia mokslus, darbuojasi advokatų kontoroje.
