Kaip nurodoma išplatintame pranešime spaudai, šeimos ūkyje, kuriame laikoma apie 25 tūkst. audinių, dirba 26 darbuotojai. Vidutinis darbo užmokestis, remiantis viešai teikiama Sodros informacija, yra 1043 eur neatskaičius mokesčių.
Panašius atlyginimus siūlo ir kiti regiono kailinių žvėrelių augintojai, bet vis tiek susiduria su darbo jėgos trūkumu.
Apie Zenoną Dominauską kailininkų bendruomenė pasakoja kaip apie legendinę asmenybę. Gamtos vaikas, kuriam gyventi mieste, ko gero, per ankšta, buvo vienas iš modernios kailininkystės pradininkų šalyje. Nuo pat 1992 m. jis mokėsi šiuolaikinio ūkininkavimo subtilybių Danijoje, vėliau žinias pritaikė savo ūkiuose ir dalijosi patirtimi su kitais Šiaulių rajono augintojais.
Maža to, padėjo kurtis naujiems moderniems ūkiams Šiaulių apylinkėse, gelbėjo jiems finansiškai ir tiekė pašarus.
Nors šiuo metu kailių aukcionuose pirkėjai moka gan žemas kainas už kailį, tačiau augintojai situacijos nedramatizuoja. Kaip teigia Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša, tikėtina, kad šiuo laikotarpiu “nubyrės” žemesnės kokybės kailius tiekiantys ūkininkai. Šiuo metu vidutinė vieno kailio kaina siekia apie 30 eur ir ji sunkiai dengia savikainą. Tačiau kainų nuopoliai nėra naujiena, patyrę ūkininkai yra išgyvenę po kelias krizes.
Pranešime spaudai nurodoma, kad Paringuvio ūkis, kaip ir dar 56 kailinių žvėrelių augintojai Lietuvoje laukia nepriklausomų auditorių, kurie pagal mokslininkų sukurtą Welfur sistemą (angl. welfare – gerovė, fur – kailis) tikrins fermose laikomų žvėrelių sąlygas. Nuo 2020 m. kailių aukcionai nepriims kailių iš nesertifikuotų ūkių.
Renginio metu pristatyta Eurobarometer apklausa, pagal kurios duomenis net 59 proc. Europos gyventojų pasirengę mokėti brangiau už sertifikuotus kailio gaminius, o 47 proc. pirkdami gyvūninės kilmės maisto produktus pasigenda ūkinių gyvūnų gerovę liudijančių sertifikatų.
Ir net 94 proc. tvirtina, kad jiems rūpi ūkinių gyvūnų laikymo sąlygos ir nori sužinoti apie ją daugiau. “Todėl mes ir esame čia”,- sako LŽAA pirmininkas Č. Tallat-Kelpša.
Ekskursijų po ūkį metu teko bendrauti su darbuotojais, grįžusiais iš emigracijos. Romualdas Baltutis, gyvūnų priežiūros specialistas, sako, kad grįžo į tėvynę, nes sukūrė šeimą. Jaunas vyras tvirtina, kad šio darbo nekeistų į jokį kitą. Lygindamas darbo užmokestį, sąlygas ir bendravimą su ūkių savininkais Lietuvoje ir Danijoje jis sako didelio skirtumo nejaučiąs.
„Skirtumas tas, kad čia aš esu namuose“,- sako R. Baltutis.
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 100 kailinių žvėrelių ūkių, juose pernai užauginta apie 1,5 mln audinių. Ūkininkų skaičiavimu, vienas tūkstantis laikomų audinių sukuria bent tris darbo vietas fermose, neskaičiuojant papildomų sektorių darbuotojų – pašarų, įrangos gamintojų, statybininkų, kailių perdirbėjų, pardavėjų ir kitų.
